Šalies vadovas grąžina įstatymą siūlydamas jį papildyti nuostata, kad reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos nebūtų taikomas per 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, pranešė Prezidentūra.

Pasak prezidento, siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose būtina pritaikyti išimtį, kuri leistų šiuose rinkimuose dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki rinkimų dienos įregistruotiems politiniams komitetams.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras pasidžiaugė, kad valstybės vadovas vetavo nuostatą tik dėl kitų metų rinkimų, o visi kiti Seimo nustatyti sugriežtinimai politiniams komitetams tiko.

„Iš principo toks rinkimų komitetų reguliavimas yra naujas, ir mes ilgai diskutavome, ir jeigu prezidentui čia nekilo problemų, tai yra labai gerai. O dėl tų dienų, pasižiūrėsime, kad viską tarpusavyje suderintume“, – penktadienį BNS sakė S. Šedbaras.

Birželio pabaigoje Seimo priimtas Rinkimų kodeksas į vieną teisės aktą sutraukė visus rinkimų įstatymus, taip pat politiniams komitetams nustatė reikalavimus, panašius kaip ir partijoms.

Nauja tvarka numato, kad savivaldos bei Europos Parlamento rinkimuose kandidatų sąrašus galintys kelti politiniai komitetai turės būti steigiami kaip juridiniai asmenys, mažiausiai pusę metų iki rinkimų pradžios.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad išimtis komitetams yra numatyta Seimo keliomis dienomis vėliau priimtame Politinių organizacijų įstatyme, tačiau šis įstatymas nėra konstitucinis ir negali pakeisti Rinkimų kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo.

Šalies vadovo vertinimu, Rinkimų kodeksas, kaip jį priėmė Seimas, „gerokai apsunkintų ar apskritai paneigtų politinių komitetų teisės dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įgyvendinimą“.

Prezidentas pažymi, kad, skirtingai nei politinės partijos, politiniai komitetai negali būti steigiami ir įregistruoti, kol neįsigaliojo Politinių organizacijų įstatymas. Šio įstatymo įsigaliojimo data numatyta šių metų rugsėjo 1 diena, t. y. likus maždaug šešiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų.

Išimtinės politinių partijų teisės dalyvauti rinkimuose įtvirtinimas niekaip negali būti pateisinamas.

„Atsižvelgiant į tai, kad Politinių organizacijų įstatyme numatytos steigimosi procedūros dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti, politinių komitetų steigėjai gali nespėti įgyvendinti visų administracinių reikalavimų iki sueinant 180 dienų terminui iki šių rinkimų dienos“, – pažymi šalies vadovas.

„Išimtinės politinių partijų teisės dalyvauti rinkimuose įtvirtinimas niekaip negali būti pateisinamas. Todėl kviečiu Seimą papildyti konstitucinį įstatymą, taip užtikrinant politinių komitetų teises dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose“, – pranešime spaudai cituojamas šalies vadovas.

Seime birželio pabaigoje balsuojant dėl Rinkimų kodekso „už“ balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo dešimt ir susilaikė 25 parlamentarai. Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, tad jam priimti reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Naujasis Rinkimų kodeksas nustato Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą, rinkimų politinių kampanijų finansavimo tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų darbo organizavimą.

Iš esmės į kodeksą perkeltos dabartinės rinkimų nuostatos, o pagrindinės rinkimų naujovės susijusios su rinkimų komitetų veikla.

Taip pat numatyta, kad partijų ar komitetų koalicijų pavadinimuose negalės būti naudojami asmenų vardai bei pavardės, partijoms leidžiama steigti analitinius centrus.

Taip pat nauja tvarka keliskart mažina rinkimų užstatus, keičia agitacijos draudimo terminus.

Valdantieji nusiteikę įsiklausyti į prezidento pastabas

Konservatorius Andrius Vyšniauskas sako, kad ragins partijos kolegas pritarti prezidento siūlymams, kuriuos jis išsakė penktadienį Seimui gražinęs pakartotinai svarstyti parlamente priimtą Rinkimų kodeksą. Kodeksą rengusiai darbo grupei vadovavęs konservatorius A. Vyšniauskas teigia, kad prezidento išsakytas veto yra labiau techninis ir į pateiktus siūlymus galima įsiklausyti.

Įstatymą vetavęs šalies vadovas siūlo papildyti Seimo priimtą konstitucinį įstatymą nuostata, kad nustatytas reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos netaikomas organizuojant 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, pasak prezidento, būtina pritaikyti išimtį, kuri leistų šiuose rinkimuose dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki rinkimų dienos įregistruotiems politiniams komitetams.

„Tai čia jokios problemos nėra, nes taip buvo numatyta politinių organizacijų įstatyme. Kaip aš suprantu, yra skirtingos teisininkų interpretacijos, kuriuo įstatymu reikės vadovautis steigiantis komitetams. Mūsų pirminė mintis ir buvo, kad šiuose rinkimuose terminas turi būti trumpesnis. Tai aš čia nematau problemos, tai labiau techninis veto“, – Eltai teigė A. Vyšniauskas.

„Aš frakcijos kolegoms tikrai siūlysiu, šiuo konkrečiu atveju, dėl kodekso atsižvelgti (...). Apskritai, tai techninis dalykas ir manau, kad tikrai galima priimti tą prezidento pasiūlymą“, – sakė konservatorius.

„Aš tikiuosi, kad dar sulauksiu jų stipresnio pasisakymo, pozicijos, ne vien tik diskusijose, bet ir akcijose. Tikėjausi ir dar tikiuosi, kad Europos Sąjunga bus aktyvesnė šiame sprendime“, – žurnalistams Seime sakė V. Adamkus.

„Tai, apie ką jie kalba, įvairios sankcijos ir pagalba Ukrainai – reikia ne kalbėti, o nedelsiant vykdyti“, – pridūrė kadenciją baigęs šalies vadovas.

Dalyvavęs renginyje, skirtame paminėti Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) diplomatinių santykių šimtmečiui, jis pabrėžė, kad JAV laikosi aiškios ir Lietuvai artimos pozicijos, kad „Rusija yra agresorė, pavojus pasauliui ir ją reikia sustabdyti“.

Įspėja nepasiduoti pragmatinei politikai su autokratiniais režimais

Kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus teigia, kad artimiausi metai gali būti lemtingi demokratijų ir autokratinių režimų dvikovoje. Todėl, jo teigimu, Lietuva, kaip ir likęs demokratinis pasaulis, neturėtų gailėti jėgų ir išteklių stabdant Ukrainą užpuolusią ir šalį griaunančią Putino Rusiją.

„Šie metai gali būti lemtingi demokratijų ir autokratijų dvikovoje. Jei kaip kolektyviniai Vakarai nesugebėsime suteikti visos įmanomos karinės paramos Ukrainai, jei neįveiksime nusikalstamo Putino režimo okupuotose Ukrainos žemėse, jeigu mums visiems pritrūks kantrybės ir mes eilinį kartą sudarysime dar vieną blogą taiką su šiuo nusikalstamu režimu, jau po kelerių metų nuo Rusijos kariuomenės gali tekti gintis ES ir NATO sostinėse“, – ketvirtadienį Seime vykstančioje konferencijoje, skirtoje paminėti Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-metį, sakė V. Adamkus.  

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Jeigu norime išsaugoti taiką Europoje dar ilgiems dešimtmečiams, privalome Putino režimą įveikti negailint jėgų, pinigų, neatsižvelgiant į mūsų trumpalaikius interesus. Nes kaina, kurią kitokiu atveju gali tekti sumokėti, ilgalaikėje perspektyvoje, bus nepalyginamai didesnė. Ne Miuncheno suokalbiai, ne naujos Jaltos, o Kyjivo, Vilniaus – mūsų regiono sostinių ilgaamžė patirtis ir išmintis turi tapti esminėmis gairėmis Vakarų pasauliui“, – pažymėjo dvi prezidento kadencijas Lietuvai vadovavęs V. Adamkus.

Jeigu norime išsaugoti taiką Europoje dar ilgiems dešimtmečiams, privalome Putino režimą įveikti negailint jėgų, pinigų, neatsižvelgiant į mūsų trumpalaikius interesus.

Jo teigimu, nereikia turėti iliuzijų, kad bendradarbiavimas su autokratiniais režimais kaip Rusija ar Kinija gali garantuoti stabilumą ir saugumą. V. Adamkaus nuomone, su šiais režimais neįmanoma ir pragmatinė politika.

„Šiandien turime būti ypač budrūs, kai pasigirsta balsai apie pragmatinę politiką. Pragmatinės politikos šaukliai tiek vienoje, tiek kitoje Atlanto pusėse dabar gali pažiūrėti į okupuoto Sakartvelo ir kiekvieną dieną ugnimi deginamos ir nekaltų žmonių krauju laistomos Ukrainos žemes ir „pasigrožėti“ savo pragmatizmo rezultatais“, – sakė V. Adamkus.  

„Turime pabusti visi iš iliuzijos, kad tarpusavio priklausomybės su tokiomis diktatūromis kaip Rusija ar komunistinė Kinija padidins mūsų struktūrinę galią ar suverenumą. Turime drąsiai žvelgti į ateitį ir visomis priemonėmis stiprinti savo solidarumą su visomis už savo laisvę kovojančiomis ir savo laisvę branginančiomis šalimis“, – akcentavo prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, negalima situacija, kai „kažkuriuo paros metu jis nesaugomas apskritai“.

„Negalime tokių žaidimų žaisti, čia kaip būti truputį nėščiam“, – žurnalistams iš Vilniaus į Kauną važiavusiame traukinyje penktadienį sakė G. Nausėda.

Apie tai jis kalbėjo Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir premjerei Ingridai Šimonytei siekiant mažesnės apsaugos.

Negalime tokių žaidimų žaisti, čia kaip būti truputį nėščiam.

Kaip numatyta jų pateiktame įstatymo projekte, 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.

I. Šimonytė anksčiau šią savaitę sakė, kad norima atsisakyti ne būtinosios, o perteklinės apsaugos.

Šiuo metu įstatymas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.

V. Čmilytė-Nielsen sureagavo į prezidento poziciją

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasigedo prezidento G. Nausėdos argumentų, kodėl, jo požiūriu, nereikėtų keisti Vyriausybės ir parlamento vadovų apsaugos režimo. Kaip Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen, iš prezidento norėtųsi girdėti argumentus, o ne užuominas apie moteriškumą.

„Norėtųsi kalbant apie įstatymus girdėti argumentus, o ne užuominas apie moteriškumą. Dar kartą priminsiu, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių parlamentų pirmininkų ir premjerų apsauga organizuojama paprasčiau nei Lietuvoje, nepaisant šias pareigas einančių politikų lyties“, – tvirtino Seimo pirmininkė.

Norėtųsi kalbant apie įstatymus girdėti argumentus, o ne užuominas apie moteriškumą.

Taip ji sureagavo į prezidento G. Nausėdos žurnalistams penktadienį išsakytą nuomonę, kad negalima sukurti situacijų, kai valstybės aukščiausi asmenys kažkuriuo paros metu būtų nesaugomi apskritai. Šią poziciją prezidentas sustiprino fraze: „Čia kaip būti truputį nėščiam“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentą sukritikavo ir konservatorių seniūnė

G. Nausėdos pastabą sukritikavo ir konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Tiesa, ji kvestionavo ne tik prezidento pasitelktą palyginimą apie nėštumą, bet ir sprendimą tapus prezidentu nepersikelti į šalies vadovo rezidenciją Turniškėse.

„Stebina tokie G. Nausėdos pareiškimai, nes lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje vadovai saugomi bene griežčiausiai, todėl siūlomos įstatymo pataisos orientuojasi į Skandinavijos šalis ir vakarietiškas patirtis.

Taip pat norėčiau priminti, kad Vadovybės apsaugos tarnybos specialistams kilo papildomų iššūkių užtikrinti G. Nausėdos ir pirmosios ponios saugumą, kai šie atmetė nusistovėjusią praktiką gyventi rezidencijoje Turniškėse ir liko gyventi nuosavame name, esančiame Pučkorių atodangoje. Norėtųsi, kad prezidentas rodytų pavyzdį, kurio trūksta tiek šioje, tiek kitose srityse“, – Eltai teigė valdančiųjų konservatorių frakcijos seniūnė, pažymėdama, kad palyginimas apie nėštumą taip pat nėra deramas.

„O kalbant apie konkretų G. Nausėdos išsakytą palyginimą, tai šalies vadovui norėčiau priminti, kad daugeliui moterų nėštumas yra itin jautri tema ir tokie prezidento pasisakymai yra įžeidūs ir skaudinantys“, – sakė politikė.

Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie užtikrintų lankstesnį Seimo ir Vyriausybės vadovų apsaugos režimą ir tam tikrais atvejais leistų išvengti nuolatinės pareigūnų apsaugos, inicijavo premjerė Ingrida Šimonytė ir V. Čmilytė-Nielsen. Antradienį Seimas po pateikimo šiai iniciatyvai pritarė.

Tiek V. Čmilytė-Nielsen, tiek I. Šimonytė tvirtina, kad dabartinis premjero ir Seimo pirmininko saugojimo režimas yra perteklinis ir, kad  siūloma iniciatyva būtų žingsnis arčiau Vakarų. Jų teigimu, kitose vakarietiškose valstybėse aukščiausių pareigūnų apsaugos lygis yra kur kas kuklesnis.

Siūlomu įstatymo projektu inicijuojami tik Seimo pirmininkės ir premjerės saugojimo režimo pokyčiai. Įstatymo pataisos numato, kad Respublikos prezidentas (kaip ir iki šiol) būtų saugomas 24 valandas per parą.

Anot jos, nepaisant to, Vengriją dar galima įtikinti padarant Budapeštui nuolaidų dėl laipsniško perėjimo prie sankcijų šioje nuo Rusijos energetinių resursų priklausomoje valstybėje.

„Vengrijos blokavimas nuviliantis yra. Pokalbiai toliau tęsiasi, kiek žinau, Europos Sąjungos institucijų vadovai įdėjo nemažai pastangų įtikinėdami Vengrijos vyriausybę sutikti su šiuo paketu, įskaitant naftą“, – Žinių radijui antradienį teigė A. Skaisgirytė.

Pasak prezidento patarėjos, Vengrijos Vyriausybei argumentuojant, kad persiorientavimas nuo rusiškos naftos jiems „labai brangiai kainuotų“ ir tam būtinos ilgos struktūrinės reformos, situacijoje „galimos kelios išeitys“.

Tad būtina padaryti viską, kas įmanoma, kad vengrai sutiktų su sankcijomis naftai.

„Turbūt, blogiausia išeitis būtų, jei nafta būtų išimta iš šio sankcijų paketo, nes pakete yra ne tik nafta, yra ir kiti dalykai – bankai, asmenų užkardymas, tam tikro turto, operacijų stabdymas. Kitas variantas būtų suteikti Vengrijai pereinamąjį laikotarpį įgyvendinti šitą diversifikaciją ir leisti palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos, taip, kaip panašiai galvojama daryti su kitomis šalimis, kurios yra itin priklausomos“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Anot jos, be naftos embargo sankcijos „bus daug silpnesnės, nei galėtų būti“, o ES ir toliau netiesiogiai finansuotų karą Ukrainoje, „kas mums visiškai nepriimtina“.

„Tad būtina padaryti viską, kas įmanoma, kad vengrai sutiktų su sankcijomis naftai“, – sakė ji.

Sankcijos Rusijos naftai patektų į šeštąjį ES sankcijų paketą Maskvai, vasario pabaigoje pradėjusiai invaziją į Ukrainą.

Nesureikšmina A. Paleckio bendraminčių vizitų į Baltarusiją

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė nesureikšmina, kad Lietuvos piliečių delegacija pasiskelbusi grupelė žmonių, esą siekiant atkurti Minsko ir Vilniaus  santykius, pastaruoju metu kelis kartus susitiko su Aliaksandro Lukašenkos režimo struktūromis. Patarėjos teigimu, tokiais vizitais iniciatoriai niekam neatstovauja.

Jos atstovauja tik sau. Negali uždrausti piliečiams važiuoti į užsienį, jie gali tą daryti.

„Mes girdėjome apie grupelę lietuvių, kurie važinėja į Baltarusiją, susitinka su Baltarusijos valdžios struktūromis, prisistato kaip kaimyninių santykių gerintojai. Tačiau tokios grupelės niekam neatstovauja. Jos atstovauja tik sau. Negali uždrausti piliečiams važiuoti į užsienį, jie gali tą daryti. Vėlgi reikia suprasti, kad poveikis tokių vizitų yra joks“, –  Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Kaip anksčiau yra akcentavęs Valstybės saugumo departamentas (VSD), Baltarusija tokius už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio bendraminčių vizitus į kaimyninę valstybę išnaudoja savai propagandai.

A. Skaisgirytė taip pat įvertino Baltarusijos sprendimą iki šių metų pabaigos pratęsti bevizį režimą Lietuvos piliečiams. Pasak jos, tokiu būdu nedemokratinis režimas nori į savo pusę patraukti Lietuvos gyventojus. Visgi, jos teigimu, tai jau pavėluotas žingsnis, nes Baltarusija aiškiai atsistojo Ukrainą užpuolusios Rusijos pusėje.  

„Yra noras kažkiek patraukti lietuvius ir latvius į savo pusę. Tačiau šis noras yra šiek tiek pavėluotas, nes Baltarusijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą yra visiškai aiškus – tai (būti – ELTA) Rusijos pusėje, nors ir nėra duomenų, kad Baltarusijos armija tiesiogiai dalyvavo karo veiksmuose. Tačiau Rusija iš Baltarusijos teritorijos apšaudė Ukrainą, o savo teritorijos suteikimas karo veiksmams yra labai aiškus įsitraukimas į karą. Tai tas bevizio režimo suteikimas nieko neduoda ir nereiškia“, – teigė patarėja.

VSD taip pat yra įspėjusi, kad Baltarusijos režimas gali į šalį atvykstančius žmones  išnaudoti propagandiniams tikslams.

Pripažįsta, kad „Eurovizija“ – politizuotas konkursas

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė pripažįsta, kad šį savaitgalį įvykusi „Eurovizija“, kurią laimėjo Ukraina, yra labai politizuotas konkursas. Tačiau, pasak jos, galima tik pasidžiaugti, kad didžiausią palaikymą konkurse gavo kariaujanti šalis.

„Tai yra labai politizuotas konkursas, ir tai parodė turbūt labai aiškiai tas faktas, kad būtent Ukrainai buvo atiduoti balsai. Meninis aspektas pasitraukė lyg ir į antrą planą“, – Žinių radijui teigė A. Skaisgirytė.

„Kad ir koks būtų požiūris, tai yra smagus, gražus reginys auditorijai, o tai, kad kariaujanti šalis gavo ir žiūrovų, ir žiuri palaikymą, galima tik pasidžiaugti“, – pridūrė ji.

66-ajame „Eurovizijos“ dainų konkurse Lietuvos atstovė Monika Liu su savo pačios sukurta daina „Sentimentai“ užėmė 14 vietą, konkursą laimėjo Ukraina.

„Eurovizija“ – vienas ilgiausiai transliuojamų televizijos projektų visame pasaulyje. Pirmąjį konkursą Europa išvydo dar 1956-ųjų gegužės 24-ąją, ir per daugiau nei šešiasdešimt metų dainų konkursas tapo visos Europos tradicija ir mėgstamiausiu europiečių televizijos šou.

Sutarimas tarp Turkijos ir Suomijos bei Švedijos turės būti surastas

A. Skaisgirytė tikina, kad narystės NATO siekiančios Suomija ir Švedija proceso startui reikalingus dokumentus gali pateikti dar iki birželio pabaigoje planuojamo NATO viršūnių susitikimo Madride. Tačiau narystės patvirtinimas, jos vertinimu, užtruks ilgiau.

„Ankstesnių naujų narių atveju tai trukdavo net iki metų. Tai tam tikras periodas, kol Švedija ir Suomija taptų visateisėmis NATO narėmis, praeitų“,– antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Reikia suprasti, kad Turkija dažnai į Sirijos kurdų kovotojus žiūri kaip į teroristus. O Švedija ir Suomija į tuos žmones žiūri per žmogaus teisių prizmę.

Pasak Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovės, pati dokumentų pateikimo data nėra itin svarbus klausimas.

„Kokiu momentu tai bus įforminta, turbūt tai nėra labai svarbu. Ar tai bus iki Madrido susitikimo ar Madrido susitikimo metu. Tikimės, kad tai bus galima padaryti. Nepaisant kai kurių šalių narių lyg ir išreikštų abejonių“,– sakė ji.

Tačiau prezidento patarėja įsitikinusi, kad su dvejones išsakiusia Turkija bus įmanoma susitarti. Ji akcentavo, kad vienintelė viešai įvardinta priežastis, kodėl Turkija išsakė abejones dėl šių Skandinavijos šalių prisijungimo prie Aljanso, yra šių šalių požiūris į kurdų pabėgėlius.

„Turkija mano, kad Suomija ir Švedija suteikia prieglobstį kurdų kovotojams. Reikia suprasti, kad Turkija dažnai į Sirijos kurdų kovotojus žiūri kaip į teroristus. O Švedija ir Suomija į tuos žmones žiūri per žmogaus teisių prizmę“,– aiškino ji.

Prezidento patarėjos teigimu, nepaisant Turkijos pareiškimų, kad šios dvi šalys „tapo daugybės teroristinių organizacijų namais“, dialogas tarp valstybių Vyriausybių vyksta.

„Matyt, tam tikras sutarimas tarp trijų šitų šalių turės būti surastas. Kaip suprantu, Suomija ir Švedija dabar intensyviai kalbasi su turkais. Matyt, bus prieita iki tam tikro pareiškimo, kokias parametrais jie vadovausis žiūrėdami į kurdų partijas“,– tvirtino A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį patvirtino Turkijos nepritarimą Suomijos ir Švedijos narystei NATO ir dar kartą apkaltino jas nesugebėjimu užimti aiškios pozicijos prieš terorizmą.

Švedija nuo 2019 metų sustabdė bet kokį ginklų pardavimą Turkijai dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje.

Abi Šiaurės šalys oficialiai paskelbė apie ketinimus teikti paraiškas dėl narystės NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau Turkija grasina blokuoti Aljanso plėtrą, kaltindama jas teikiant prieglobstį teroristinėms grupuotėms, įskaitant uždraustus kurdų kovotojus, įtrauktus į Ankaros, ES ir JAV juodąjį sąrašą. Bet kokį narystės pasiūlymą turi visais balsais patvirtinti 30 NATO narių.

Nei Švedija, nei Suomija teigiamai nereagavo į 33 Turkijos ekstradicijos prašymus per pastaruosius penkerius metus, Turkijos valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ sakė šaltiniai Teisingumo ministerijoje. Turkija priekaištauja ypač Stokholmui už tai, kad jis demonstruoja, kaip ji tai vadina, atlaidumą Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri nuo 1984 m. vykdo kruviną sukilimą prieš Turkijos valstybę.

„Rusijos grėsmė yra nuolatinė, ji buvo, yra ir mano galva, išlieka, ir net stiprės ši grėsmė. Bet šiandien matome, kad Ukrainoje rusai įstrigo labai rimtai, jie yra sukaustyti Ukrainos fronte, kare“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.

Pasak kariuomenės vado, Rusija šiuo metu permeta pajėgas iš Tolimųjų Rytų, iš šiaurės bei iš esmės „iš visų karinių apygardų“, įskaitant ir Kaliningrado sritį.

„Labai rimtai įsivėlusi į kovas ir turi nuostolių pirmoji tankų armija, kuri, pagal Rusijos planus, yra skirta grynai veikti ir atakuoti mūsų kryptyje. Tad šią minutę, kai vyksta karas, konvencinė ataka sausumos pajėgomis yra mažai tikėtina arba ta grėsmė yra žemesnė, nei įprastai“, – patikino generolas leitenantas.

Kartu jis pabrėžė, jog Rusijai prarandant pranašumą, karas gali pakrypti kitaip, pavyzdžiui, atakos NATO teritorijoje atveju, jei Rusijos pajėgos atakuotų taikinį greta NATO sienos ar artilerija net kirstų ją.

„Aš tikiu visais pareiškimais, tiek NATO vadovo, tiek NATO kariniais vadovais, kitų šalių, kad nė vieno centimetro neatiduosime NATO šalies. Todėl visko gali būti. Bet pasikartosiu – šią minutę tokios grėsmės, kad iš Kaliningrado srities atakuos, tikrai nėra“, –  teigė V. Rupšys.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Jis, Lietuvai minint narystės NATO metines, kartu su premjere Ingrida Šimonyte pirmadienį lankosi Pabradėje, Švenčionių rajone, kur dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas.

Rusijos grėsmė yra nuolatinė, ji buvo, yra ir mano galva, išlieka, ir net stiprės ši grėsmė.

I. Šimonytė pabrėžė, jog per nepriklausomybės trisdešimtmetį Lietuvos kariuomenė sustiprėjo, o prieš 18 metų prisijungus prie NATO ir Aljansui dislokuojant vis daugiau pajėgų Lietuvoje „tikrai galime jaustis saugūs ir kurti savo ateitį“.

„Negaliu nepaminėti karo Ukrainoje, Rusijos invazijos, kuri kiekvieną dieną nusineša žmonių gyvybes, griauna infrastruktūrą, miestus, žudo žmones, visaip kenkia Ukrainos teisei pasirinkti savo pačios likimą, partnerius, savo aljansus. Akivaizdu, kad tai yra nusikalstama“, – sakė I. Šimonytė.

Lietuvoje papildomai bus apie 5 tūkst. sąjungininkų karių

Artimiausius du mėnesius į Lietuvą papildomai atvyks apie 5 tūkst. sąjungininkų karių, sako Lietuvos kariuomenės vadas.

„Per balandžio–gegužės mėnesius turėsime čia labai daug NATO sąjungininkų, iš viso turėsime 5 tūkst. sąjungininkų papildomai“, – pirmadienį Pabradėje sakė V. Rupšys.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Jis pabrėžė, kad sąjungininkų kariai atvyks ne nuolatiniam dislokavimui, o pratyboms.

„Tai bus eilė pratybų, nėra taip, kad dislokavimas ir buvimas čia (...) Tai pratybų ciklas, kuris rodo mūsų pasirengimą ir rodo atgrasymą. Mes vykdome atgrasymą per pratybas“, – teigė generolas leitenantas.

Tai pratybų ciklas, kuris rodo mūsų pasirengimą ir rodo atgrasymą. Mes vykdome atgrasymą per pratybas.

Anot jo, Lietuva artimiausią mėnesį bus pasirengusi priimti trigubai daugiau sąjungininkų karių negu dabar yra.

„Jeigu mes dabar esame priėmę labai didelę NATO bataliono kovinę grupę, esame priėmę amerikiečių tankų batalioną, sustiprintą atitinkamais artilerijos ir oro gynybos pajėgumais, iki balandžio pabaigos dar galime du kartus tokių vienetų priimti“, – tvirtino kariuomenės vadas.

Pasak V. Rupšio, tai yra reakcija į Rusijos karinę invaziją Ukrainoje.

Kariuomenės vadas teigė, kad numatytos vidutinio nuotolinio gynybos priemonės, sudaromi planai daugiau dėmesio skirti oro gynybai, užtikrinti buvimą jūroje, ore.

„Jeigu keistųsi situacija, pagal situaciją bus dislokuojami ir sausumos pajėgų vienetai į Lietuvą arba į kitą valstybę“, – teigė jis.

V. Rupšys sakė, kad ilgalaikėje perspektyvoje siekiama, jog Lietuvoje būtų nuolat dislokuotas brigados dydžio karinis vienetas.

„Siekiame, kad būtų nuolat dislokuotas brigados dydžio vienetas, kad būtų dislokuoti ir įgalinti oro gynybos sistemos ir pajėgumai Lietuvoje, ir būtų valdymo, vadovavimo sistema užtikrinta, kad galėtume laiku priimti sprendimus – ne tik atgrasyti, bet ir užtikrinti gynybą“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Dabar Lietuvoje dislokuota apie 3,5 tūkst. sąjungininkų karių.

Pritaria KAM siūlymui keliais šimtais didinti šauktinių skaičių

V. Rupšys sako iš esmės pritariantis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui keliais šimtais didinti į privalomąją karo tarnybą pakviečiamų jaunuolių skaičių. Visgi, jo teigimu, tokius sprendimus svarbu gerai pasverti, kad būtų užtikrintas tinkamas pašauktų jaunuolių treniravimas ir aprūpinimas.

„Mes darome skaičiavimus, vertinimus, nes šaukimas visada turi būti gerai pasvertas, su galimybe vykdyti treniravimą, pratybas, karių aprūpinimą, įskaitant ir turimą infrastruktūrą. Krašto apsaugos ministerija tai išklauso ir priima sprendimus, vadovaudamasi mūsų kariniais patarimais. Iš esmės yra pritariama, bet reikia pažiūrėti ir į laiką, kada mes galėtume tai įgyvendinti“, – pirmadienį Generolo Silvestro Žukausko poligone žurnalistams sakė V. Rupšys.

KAM Vyriausybei siūlo, kad principinę kariuomenės struktūrą ir karių skaičių nustatančiame įstatyme būtų numatyta per metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pakviesti nuo 3400 iki 4400 jaunuolių. Šiuo metu numatyta, kad šaukiamų jaunuolių skaičius siektų nuo 3800 iki 4000.

Rusijai užpuolus Ukrainą, pasigirdo kalbos, kad reikėtų greičiau svarstyti visuotinę karo prievolę. KAM sausio pabaigoje pristačius karo prievolės Lietuvoje galimybių vertinimo studiją, valdantieji teigė, kad tokio projekto realizavimas galėtų užtrukti 6–8 metus. Tačiau Rusijai vasario 24 d. užpuolus Ukrainą, tų pačių valdančiųjų atstovai užsiminė, kad diskusijos dėl visuotinio šaukimo įvedimo gali būti paankstintos.

„Tikrai Rusija nepasiekė savo pradinių užsibrėžtų tikslų, tai yra, neįvyko greitas puolimas su tikslu užvaldyti pagrindines teritorijas“, – žurnalistams pirmadienį sakė generolas leitenantas.

„Šiai dienai jie turėjo jau tikrai, pagal jų planus, turėjo būti ties Dniepro upe ir įsitvirtinę, o jie vis dar nėra išėjo iš to pirmojo etapo, izoliuojant pagrindinius miestus – Chrkovą, Kijevą, Mariupolį, ir neįsitvirtina jie ir prie Odesos“, – teigė jis.

Pasak kariuomenės vado, Rusijos pradinis planas praktiškai „yra žlugęs“, šiuo metu vyksta pergrupavimas ir, greičiausiai, planų peržiūrėjimas.

Šiuo metu Ukrainos pajėgos yra labai gerai sutelktos

V. Rupšys, vertindamas esamą situaciją Ukrainoje, tvirtina matąs gerai sutelktas ir pasiruošusias ukrainiečių karines pajėgas.

„Manau, kad šiuo metu Ukrainos pajėgos yra labai gerai sutelktos, užsipildžiusios personalu ir gavusios kaip paramą labai vertingos ir geros karinės technikos ir ginkluotės“, – pirmadienį žurnalistams po susitikimo su prezidentu sakė V. Rupšys.

Tuo tarpu agresorė Rusija, pažymi jis, panašu taip ir neįgyvendino užsibrėžtų tikslų ir jų pradinį planą Ukrainoje galima vadinti žlugusiu.

„Dabar kas matosi, tai matosi jų (Rusijos – ELTA) pajėgų pergrupavimas, pritraukimas logistinių kovinių atsargų. Taip pat, matyt, jie peržiūri ir savo puolimo planus. O koks bus jų kitas žingsnis, tai galima tik spėti ir numanyti“, – pridūrė jis.

Invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24 dieną.

Jis tai sakė po Rukloje vykusio susitikimo su Vokietijos vadovu Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu).

„Mums reikia pereiti į kitą etapą ir iš oro policijos į oro gynybos sistemą, nes tai yra viena iš svarbiausių kolektyvinės gynybos ir kolektyvinio atgrasymo priežasčių, veiksnių ir mes ketiname šį darbą tęsti“, – ketvirtadienį žurnalistams Rukloje sakė šalies vadovas.

„Tai yra nepaprastai svarbu žvelgiant į tai, kaip Rusija šiandien naudojasi Ukrainos oro erdve, įgijusi ten dominavimą. Kokius didžiulius nuostolius tiek žmonių, tiek pastatų, tiek infrastruktūros ji sukelia tuo savo dominavimu“, – teigė jis.

Prezidento teigimu, Lietuva taip pat yra pasiruošusi ir priimti daugiau Vokietijos karių.

„Esame pasirengę priimti dar daugiau Vokietijos karių savo teritorijoje ir tikimės, kad Vokietija kuo greičiau nuspręs vėl padidinti karių skaičių mūsų šalyje“, – kalbėjo G. Nausėda.

Tai yra nepaprastai svarbu žvelgiant į tai, kaip Rusija šiandien naudojasi Ukrainos oro erdve, įgijusi ten dominavimą.

Anot jo, sąjungininkų vienybė ir solidarumas Rusijos karo prieš Ukrainą fone yra gyvybiškai svarbūs.

„Šiuo metu, kai mes susitinkame, Ukrainoje vyksta mūšiai. Ukrainos tauta kovoja ne tik už savo šalies laisvę ir suverenumą, bet ir už laisvę, demokratiją visoje Europoje“, – sakė Lietuvos vadovas.

Jis pridūrė, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje yra jos vadovo Vladimiro Putino ataka prieš visą Europą ir visą pasaulį.

„Mes negalime leisti agresoriui kruvinomis rankomis perbraižyti pasaulio žemėlapio ir diktuoti savo sąlygų. Agresoriui reikia duoti atkirtį“, – teigė G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad jeigu V. Putinas karo Ukrainoje nenutrauks, Rusija kentės nuo „skausmingų pasekmių“.

Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui, o šiemet papildomai atsiuntė į šalį kelis šimtus karių.

Vokietijos prezidentas: V. Putinas praliejo broliškos tautos kraują

Ketvirtadienį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos prezidentas deklaravo besąlyginę parą Lietuvai bei pasmerkė karą Ukrainoje pradėjusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Rusijos prezidentas praliejo Rusijai broliškos tautos kraują. Šis karas – tarptautinės teisės pažeidimas ir niekas jo istorijoje negalės pateisinti: kad vaikai netenka tėvų, kad šeimos yra išardomos, kad žmonės netenka visko, ką susikūrė sunkiu laikmečiu“, – teigė kartu su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda Rukloje apsilankęs Vokietijos prezidentas.

„Šimtai tūkstančių priversti palikti savo namus, tūkstančiai nekaltų žmonių buvo nužudyti jau per pirmąsias 7 karo dienas. Ir toliau griaunami miestai, naikinama infrastruktūra“, – sakė Frankas Walteris Steinmeieris.

Rusijos prezidentas praliejo Rusijai broliškos tautos kraują. Šis karas – tarptautinės teisės pažeidimas.

„Nepaliksime Ukrainos vienos jai sunkiausiu metu. Prezidentas Putinas atnešė begalines kančias Ukrainos žmonėms. Prezidentas Putinas pradėjo šį karą, jis gali jį bet kada ir nutraukti. Ir jis privalo jį nutraukti. Jei jis jo nenutrauks tuomet gali būti naudojama vis sunkesnių ginklų ir taip sunaikinama vis daugiau žmonių“, – teigė Vokietijos prezidentas.

Kartu jis pažymėjo, kad tiek Vokietija, tiek NATO aljansas remia ir besąlygiškai toliau rems Lietuvą ir kitas rytinio NATO flango valstybes.

„Mes tvirtai palaikome lietuvius, estus ir latvius. Palaikome žmones Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje bei kitus sąjungininkus Rytuose. Karas sugrįžo prie pat jų sienų“, – sakė jis.

„Aljanso solidarumas veikia be jokių „jeigu“ ir „bet“. Vokietija yra patikima kolektyvinės Aljanso gynybos partnerė. Vokietijos Vyriausybė tai įrodė neseniai priimdama sprendimus atsiųsti pastiprinimą į Baltijos šalis bei Slovakiją ir Rumuniją. Be to ji nusprendė padidinti ženkliai išlaidas gynybai“, – sakė Frankas Walteris Steinmeieris.

Per slaptą balsavimą už jos kandidatūrą buvo 50 Seimo narių, prieš balsavo 38 politikai, 31 susilaikė.

LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

Kita kandidatė – Jūratė Varanauskaitė – sulaukė Seimo narių palaikymo. Už jos kandidatūrą buvo 90 Seimo narių, prieš – 12 parlamentarų, susilaikė 16.

LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

Anksčiau pristatydama šias kandidatūras prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė tvirtino, kad tai profesionalios teisėjos, dėl kurių reputacijos nėra abejonių.

J. Varanauskaitė nuo 2019 metų dirba Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, iki tol ji dirbo Vilniaus apygardos teisme, Vilniaus miesto apylinkės teisme, Ukmergės rajono apylinkės teisme. Ji turi ilgesnį nei 20 metų teisinio darbo stažą, iš kurių – 14 metų eina teisėjos pareigas.

D. Višinskienė nuo 2012 metų yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėja, prieš tai ji dirbo Rokiškio rajono apylinkės teisme, Vilniaus rajono apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme, Lietuvos apeliaciniam teisme. D. Višinskienė teisėjos pareigas eina 29 metus.

Apgailestauju, kad Seimas neįvertino itin aukštos kvalifikacijos, plačios erudicijos teisininkės, turinčios įvairiapusės teisėjos patirties.

Per kandidatūrų pateikimo procedūrą parlamentarai teiravosi, kaip D. Višinskienė įsivaizduoja savo darbą Aukščiausiajame Teisme po rezonansinio sprendimo „Atviros Klaipėdos“ byloje, kurį nutarta peržiūrėti.

Ši teisėja buvo viena iš trijų teisėjų, galutine ir neskundžiama nutartimi pripažinusių naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.

Dėl šios situacijos žurnalistų bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją.

Kilus rezonansui, LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius inicijavo bylos peržiūrą, tvirtinęs, kad jo neįtikino kolegų priimto sprendimo argumentai, aptariant iš Konstitucijos, Visuomenės informavimo įstatymo kildinamas vertybes.

LVAT teisėjų kolegija lapkritį priėmė sprendimą, kad byla turi būti nagrinėjama iš naujo.

Prezidento patarėja Jūratė Šovienė yra sakiusi, kad teisėjų karjeros negali lemti jų priimti sprendimai.

„Teisėjas priimdamas sprendimus, neturi bijoti, kokia bus politikų, visuomenės, žurnalistų reakcija. Teisėjas vadovaujasi tik įstatymu“, – teigė ji.

Prezidentas apgailestauja

Prezidentas Gitanas Nausėda apgailestauja, kad Seimas antradienį nepritarė jo pasiūlytos teisėjos Dalios Višinskienės kandidatūrai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus.

„Apgailestauju, kad Seimas neįvertino itin aukštos kvalifikacijos, plačios erudicijos teisininkės, turinčios įvairiapusės teisėjos patirties“, – Eltai perduotame komentare teigia prezidentas.

„Tokie, ne profesinės kvalifikacijos kriterijais grįsti sprendimai atgraso rimčiausius kandidatus siekti teisėjo karjeros“ – vėliau Prezidentūros papildytame komentare akcentavo šalies vadovas.