-
Pažintis internete baigėsi kraupiai: žudikai pripažinti pavojingais recidyvistais 20
Pėdų mėtymas nepadėjo
Kaip jau rašyta, Kauno teisėsaugininkams užteko vos kelių savaičių atskleisti E. Karinauskui, kuriam šio nusikaltimo metu buvo 26-eri, ir N. Narimovui, kuriam tada buvo 22-eji, į tėvus tikusio verslininko nužudymą siekiant šį apiplėšti. Nepaisant to, kad aukos kūnas buvo aptiktas tik už keturių dienų po žmogžudystės vieno privataus Žaliakalnio namo, kuriame pastaruosius kelis mėnesius niekas negyveno, kieme. O automobilis, kuriuo į spąstus įviliotas nužudytasis čia atvyko, rastas dar už kelių dienų miško masyve ties Neveronimis (Kauno r.).
54-erių metų verslininko, gyvenusio Eiguliuose, kūnas buvo rastas 2023-iųjų sausio 14-osios vakare vieno negyvenamo Liškiavos gatvės namo kieme. Jį aptiko vienas Kauno medikas, kartkartėmis užsukdavęs apžiūrėti mamos namo.
Pranešus apie šiurpų radinį policijai, ši iš pradžių pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.
Velionio asmenybė nustatyta jau kitą dieną. Jį atpažino prieš kelias dienas tėvo pasigedęs sūnus.
Netrukus paaiškėjo, kad buvo įvykdytas kraupus nusikaltimas – teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad velionis buvo pasmaugtas. Po šio jų verdikto ikiteisminis tyrimas perkvalifikuotas į nužudymą.
Be to, ėmė aiškėti, kad dingęs ir velionio automobilis „Opel Zafira“ bei du mobilieji telefonai.
Po kelių dienų miško masyve ties Neveronimis nužudytojo automobilis aptiktas atsitrenkęs į medį. Jį rado pasivaikščioti išėję vietiniai gyventojai.
Vienas kartas nemelavo
Anot teisėsaugininkų, beveik nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios įtarta, kad šį nusikaltimą įvykdė du nužudytojo pažįstami, su kuriais jis buvo susitikęs vos kelis kartus. Tačiau to užteko, kad su verslo liudijimais griovimo darbais statybose vertęsi ne kartą teisti N. Narimovas, tuo metu gyvenęs išsinuomotame bute Aukštuosiuose Šančiuose, ir E. Karinauskas, apsistojęs Jonavos rajono Šveicarijos seniūnijoje esančiuose soduose, padarė išvadą, jog verslininkas turi daug pinigų. Ir nusprendė šiuos pasisavinti jį nužudant.
Siekiant atsivilioti būsimą auką į minėtą pastaruoju metu negyvenamą Žaliakalnio namą, jam vėl pasiūlyta pirkti statybos įrankių. Ir, panašu, kad ankstesniais panašiais sandėriais patenkintas verslininkas nieko neįtarė, nes atvyko susitikti su N. Narimovu ir E. Karinausku vėlų vakarą.
Teisėsaugininkų duomenimis, jis buvo nužudytas 2023-iųjų sausio 10-ąją tarp pusės dešimtos ir dešimtos valandos vakaro. Prieš tai nupjovus kiemo, į kurį auka buvo atsiviliota, vartų spyną. Ir išėjus pro juos pasitikti atvykusiojo vaidinant namo šeimininkus.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji tyčiniu nužudymu dėl savanaudiškų paskatų prisipažino, kad šį nusikaltimą įvykdė būdami blaivūs ir viską iš anksto kruopščiai suplanavę.
Biografijos – iškalbingos
Jau tris kartus (būdamas aštuoniolikos – už seksualinį nepilnamečio asmens prievartavimą bei plėšimą, panaudojant šaunamąjį ginklą ar pagrobiant didelės vertės turtą, dar už poros metų – už nesunkų dviejų ar daugiau žmonių sveikatos sutrikdymą, o 2022-ųjų pabaigoje – už neteisėtą disponavimą kvaišalais be tikslo juos platinti bei nešaunamojo ginklo turėjimą) teistas E. Karinauskas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai. Verslininko nužudymas buvo įvykdytas vos už mėnesio po nuosprendžio už neteisėtą disponavimą kvaišalais bei nešaunamojo ginklo turėjimą. Už tai E. Karinauskui buvo skirtas areštas, kurį jis apskundė, todėl dar buvo paliktas laisvėje.
Egidijus Karinauskas/Regimanto Zakšensko nuotr.
Jau tris kartus, nepaisant jauno amžiaus, iki verslininko nužudymo buvo teistas ir N. Narimovas. Pirmą kartą prieš teismą dėl vagystės jis stojo, dar būdamas penkiolikos. Tačiau buvo tada atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis. Vėliau N. Narimovo biografijoje atsirado dar du teistumai – dėl nesunkaus bei nežymaus sveikatos sutrikdymo. Už tai jam buvo skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.
N. Narimovas savo kaltę pripažino tik iš dalies – kad tik smurtavo prieš verslininką, tačiau šį nužudė ne jis.
Nerijus Narimovas/Regimanto Zakšensko nuotr.
Iškraustę nužudytojo kišenes ir rankinę bei apžiūrėję jo automobilį, įtariamieji teigė radę tik kelis šimtus eurų. O pasisavintus aukos mobiliuosius telefonus tikino išmetę kartu su jo dokumentais į Nerį nuo tilto, esančio „Megos“ apylinkėse, bei į Drąseikų karjerą, besivėžindami jo automobiliu. Kol slidžiame Neveronių miško kelyje nepatyrė avarijos.
E. Karinauskas ir N. Narimovas buvo sulaikyti pernykštę vasario 8-ąją savo gyvenamose vietose. Ir nuosprendžio laukė suimti. Nors jau pirmajame šios bylos posėdyje teisme abu pareiškė norą būti paleistiems iš suėmimo – kad galėtų dirbti ir atlygintų nukentėjusiųjų pateiktus ieškinius. Tačiau bylą nagrinėjusi teisėjų Aurelijaus Rauckio, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės kolegija tada pratęsė jų suėmimą dar trims mėnesiams. O vėliau – dar trims.
Kaltę pripažino, bet prašė švelnesnių bausmių
Duodamas parodymus teismui, N. Narimovas iš esmės pakartojo tą patį – kad pradėjo smaugti verslininką pirmas, tačiau po jo veiksmų auka, kurią perėmė E. Karinauskas, dar buvo gyva. Nors iš esmės tokiais savo parodymais N. Narimovas pripažino, kad dalyvavo nužudant į spąstus įviliotą verslininką.
E. Karinauskas savo kaltę pilnai pripažino ir teisme.
Pagal pareikštą kaltinimą teisiamiesiems grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.
Kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras Vytautas Gataveckas siūlė pripažinti N. Narimovą ir E. Karinauską pavojingais recidyvistais, nes naują ir labai sunkų nusikaltimą jie padarė dar neišnykus ankstesniems teistumams, kurių buvo ne vienas. Ir izoliuoti abu nuo visuomenės penkiolikai metų. Prokuroras siūlė teismui ir pilnai tenkinti nukentėjusiųjų pareikštus ieškinius, kurių bendra suma siekia vieną milijoną eurų.
Tačiau E. Karinausko ir N. Narimovo advokatai (pirmąjį gynė Violeta Naujokienė, antrąjį – Tomas Petkauskas) prašė nukentėjusiųjų ieškinius mažinti bei skirti jų ginamiesiems švelnesnes bausmes negu siūlė prokuroras. V. Naujokienė teigė, kad pilnai savo kaltę pripažįstantis E. Karinauskas dėl šios ją lengvinančios aplinkybėmis turėtų būti įkalintas ne ilgiau kaip dešimčiai metų.
Suteikus teisę į paskutinį žodį patiems teisiamiesiems, jie iš esmės antrino savo advokatams, prašydami švelnesnių bausmių.
Teismo verdiktas
Bylą nagrinėjusi jau minėta teisėjų A. Rauckio, L. Lesinskienės ir A. Vingilės kolegija šiandien paskelbė, kad pripažįsta E. Karinauską ir N. Narimovą pavojingais recidyvistais.
Tačiau skiria abiem pusmečiu trumpesnį įkalinimą negu prašė prokuroras – izoliuoja juos nuo visuomenės keturiolikai su puse metų.
Į minėtą laisvės atėmimo bausmę bus įskaitytas ir nuteistųjų praleistas laikas už grotų belaukiant nuosprendžio, t.y. vieneri metai ir pustrečio mėnesio.
Tačiau nužudytojo artimųjų ieškiniai tenkinti tik iš dalies. Priteistos sumos dėl patirtos neturtinės žalos (arba moralinis atlygis) – dešimt kartų mažesnės negu prašytos. Bendra jų suma nesiekia 100 tūks. eurų.
Didžiausia suma priteista velionio mamai, kuri atėjo į teismo posėdį, pasiramščiuodama lazdele. Visiems trims velionio vaikams priteistos beveik penktadaliu mažesnės sumos negu jų močiutei. O velionio seseriai – beveik perpus mažesnė suma negu mamai.
Tačiau ieškiniai dėl patirtos turtinės žalos tenkinti pilnai.
Šį nuosprendį dar galima per 20 dienų apskųsti.
-
Nelaimė rekonstruojant Savanorių prospektą: troleibuso vairuotojas ir kelininkai nesusitaikė 17
Viskas įamžinta
Kaip jau rašyta, šis nemažą atgarsį sukėlęs eismo įvykis buvo užregistruotas pernai – lapkričio 6-ąją, apie 15.25 val., šalia prekybos centro „Hyper Maxima“. Tada pranešta, kad troleibusas, kurį vairavo 1962 m. gimęs įmonės „Kauno autobusai“ vairuotojas, užvažiavo ant pėsčiųjų perėjoje esančios salelės ir sužalojo ten dirbusius du kelio darbininkus, gimusius 1995 ir 1973 m.
Abu jie, konstatavus politraumas, iš įvykio vietos išvežti į Kauno klinikas. Kaip tada teigta, vieno iš jų sužalojimai buvo sunkūs, kitam konstatuoti kojų lūžiai.
Portalui kauno.diena.lt kalbantis po šio įvykio su troleibusą vairavusio A. T. darbdaviais, šie buvo linkę akcentuoti, ką įamžino troleibuso vaizdo kamera: kad ties eismo įvykio vieta į Savanorių prospektą iš šalutinės gatvės, esančios priešais „Hyper Maxima“, įsuka „Volkswagen“ modelio automobilis. Ir tiesiai į antrąją eismo juostą, kuria važiuoja troleibusas. Tačiau tada pradeda mirksėti šviesoforas ir „Volkswagen“ vairuotojas staigiai stabdo. Po šių jo viražų, vengdamas atsitrenkti į „Volkswagen“ galą, troleibuso vairuotojas bando apvažiuoti šią kliūtį, sukdamas į kairę. Tačiau dėl savo gabaritų netelpa ten esančioje trečioje eismo juostoje ir kliudo kelininkus, kurie dėvėjo šviesą atspindinčias liemenes, tačiau dirbo neaptvertoje teritorijoje vidury prospekto.
Moters kaltė neįžvelgta
Po šio įvykio troleibuso vairuotojas tęsti darbo jau nebegalėjo. Jį pakeitė kolega.
„Kauno autobusų“ vadovybė tada tikino, ir, kad jų žiniomis, niekas iš troleibuso keleivių šio įvykio metu nenukentėjo.
Kauno policijos atstovė portalui kauno.diena.lt tada patvirtino, kad ieškomas minėto pilkos arba sidabrinės spalvos lengvojo automobilio vairuotojas. Ir tik laiko klausimas, kada jis bus nustatytas, nes minėtame vaizdo įraše puikiai matyti šio automobilio valstybiniai numeriai.
Pradėjus dėl šio įvykio ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad minėtą „Volkswagen“ modelio automobilį vairavo moteris. Nors ji buvo nustatyta ir iškviesta apklausai į policiją, teisėsaugininkai galiausiai konstatavo, kad jos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo jie neįžvelgė.
Kaltinimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, per kurį buvo sunkiai sužalotas žmogus, pareikštas troleibuso vairuotojui. A. T. kaltinamas ne tik saugaus atstumo nesilaikymu, dėl ko ir kilo visos minėtos pasekmės, bet ir pasirinkęs netinkamą būdą kaip to išvengti.
Lemtinga klaida
Anot teisėsaugininkų, pamatęs priešais jį į Savanorių prospektą įsukusį „Volkswagen“ modelio automobilį ir pradėjusį mirksėti šviesoforą, A. T. turėjo galimybę sulėtinti greitį. Tačiau jis buvo įsitikinęs, kad ne tik minėto lengvojo automobilio vairuotojas, bet ir jis dar spės pravažiuoti degant geltonai šviesoforo akiai. „Volkswagen“ vairuotoja taip nemanė ir ėmė stabdyti, dėl ko, vengdamas atsitrenkti į jos automobilį, A. T. ir bandė jį apvažiuoti. Tačiau nesėkmingai.
Galiausiai A. T. savo kaltę pripažino.
Po sužalotų „Autokaustos“ darbininkų gydymo vienam iš jų nustatytas sunkus, kitam – nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Prieš perduodant bylą teismui nė vienas iš nukentėjusiųjų ieškinio troleibuso vairuotojui dar nebuvo pareiškęs. Tačiau jie dar gali tai padaryti prieš teismui pradedant įrodymų tyrimą.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, ikiteisminio tyrimo metu buvo bandymų abiem šios bylos pusėms taikytis. Tačiau nepavyko. Nepaisant to, susitaikyti dar galima ir teisme.
Nukentėjusieji nieko nepažeidė
Valstybinė darbo inspekcija, taip pat domėjusis šio įvykio aplinkybėmis, jokių „Autokaustos“ darbininkų padarytų darbų saugos pažeidimų nenustatė. Nors jie ir nebuvo apsitvėrę darbo vietos, buvo pasistatę apie tai perspėjančius ženklus.
Troleibuso vairuotojui, pagal pareikštą kaltinimą, gresia ir bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras, skirdamas jam kardomąsias priemones, teisės vairuoti nesustabdė. Motyvuota tuo, kad A. T. įvykio metu buvo blaivus, vairavimas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis.
Byla perduota Kauno apylinkės teismui.
-
R. Jakštys – jau už grotų: teismo nurodymą vykdžiusi Kauno policija šį kartą nusprendė nerizikuoti 11
Tvirkino ir Lietuvoje, ir užsienyje
Kaip jau rašyta, balandžio 3-iąją Kauno apygardos teismas tik iš dalies tenkino 26-erių metų R. Jakščio skundą dėl pernai birželį Kauno apylinkės teismo jam už minėtus nusikaltimus skirtos daugiau kaip trejų metų įkalinimo bausmės.
Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti trys nepilnamečiai, kuriuos R. Jakštys, kaltinamajame akte įvardijamas kaip VšĮ „Mokinio karjera“ generalinis direktorius, susirado įvairiuose renginiuose. Dalis nukentėjusiųjų buvo susiję su minėtos įstaigos veikla. Du iš jų bylon sugulusių įvykių metu buvo penkiolikos, vienas – septyniolikos metų.
VšĮ „Mokinio karjera“, įkurta priš šešerius metus ir registruota viename Šarkuvos gatvės daugiabutyje, internete skelbėsi esanti moksleiviams skirta karjeros ugdymo agentūra, kurios veikloje – ir edukacinių ekskursijų organizavimas.
Nusikaltimai, inkriminuojami šioje byloje R. Jakščiui, apima laikotarpį nuo 2021-ųjų rugpjūčio iki 2022-ųjų vasario. Tačiau ją teismui rengę teisėsaugininkai prisipažįsta, kad jiems tikrai nepavyko nustatyti visų nusikaltimų, kuriuos per tą laiką galimai padarė R. Jakštys. Bet pavyko išsiaiškinti, kad minėtas septyniolikmetis buvo seksualiai išnaudotas Varšuvos viešbutyje, o kiti nukentėjusieji tvirkinti Kaune – „Žaliakalnio terasų“ apartamentuose, kuriuos R. Jakštys tada buvo išsinuomojęs.
Įžūlėjo akyse
Ikiteisminis tyrimas šioje R. Jakščio byloje buvo pradėtas Kauno apylinkės teismui dar nagrinėjant pirmąją jo bylą dėl keturių jaunesnių negu šešiolikos metų berniukų tvirkinimo Varšuvos bei Berlyno viešbučiuose. Ją vainikavo 2021-ųjų gruodį paskelbtas nuosprendis, kuris buvo pakeistas po garsiai nuskambėjusių pernykštės balandžio 12-osios įvykių Pasimatymo akligatvyje. Jame R. Jakštys buvo išsinuomojęs kotedžą, kuriame tada, padedant visuomenei, buvo aptiktas, kaip įtarta, slepiamas keturiolikmetis, nors bendrauti su tokio amžiaus berniukais skandalingajam mentoriui, minėtu 2021-ųjų gruodžio nuosprendžiu skiriant laisvės apribojimą, buvo uždrausta.
Konstatavus, kad R. Jakštys šio apribojimo nesilaikė, Probacijos tarnybos, prižiūrėjusios kaip jis vykdo minėtą teismo bausmę, teikimu, šis nuosprendis buvo sugriežtintas, pakeičiant laisvės apribojimą į 90-ies parų areštą.
Naują ikiteisminį tyrimą R. Jakščio atžvilgiu, dar nebaigus teisme nagrinėti pirmosios jo bylos, teisėsaugininkai pradėjo, gavę dar vieno galimo nukentėjusiojo tėvų pareiškimą, kad jis vėl tvirkina panašaus amžiaus berniukus. Vėliau į teisėsaugininkus kreipėsi ir kitų dviejų nukentėjusiųjų tėvai.
Skaitytojų, Justinos Lausauskaitės ir Shutterstock nuotr. / Redakcijos montažas
Kakta sienos nepramušė
Bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė pernai birželio pradžioje skyrė R. Jakščiui trejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Ir priteisė iš jo nukentėjusiesiems 22 tūkst. eurų (vienam – aštuonis tūkst., dviem – po septynis) bei jų atstovavimo teisme išlaidas, t.y. už jų advokatų suteiktas paslaugas.
Tačiau R. Jakštys su savo advokatais apskundė šį nuosprendį Kauno apygardos teismui, prašydamas jam skirtą įkalinimą atidėti arba pakeisti jį į švelnesnę bausmę.
Skundą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Vaido Vasiliausko, Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės kolegija jį tenkino iš dalies. Nors ir pripažino, kad R. Jakščiui pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė ir pagrindo šios atidėti nėra, tačiau pašalino vieną jo kaltę sunkinančią aplinkybę – kad jam inkriminuojamus nusikaltimus R. Jakštys padarė būdamas recidyvistu. Todėl jam Kauno apylinkės teismo skirta bausmė sumažinta iki pustrečių metų laisvės atėmimo.
Pakeitė taktiką
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, Kauno apylinkės teismo patvarkymą vykdyti šį nuosprendį, kuris įsiteisėjo vos jį paskelbus, Kauno policija gavo praėjusį penktadienį – baigiantis darbo dienai. Ir nors turėjo jo įvykdymui dešimt dienų, prisiminusi ankstesnę patirtį su R. Jakščiu, įvertino galimą riziką, kad jis vėl gali vengti laiku prisistatyti į bausmės atlikimo vietą. Todėl šį kartą skandalingajam mentoriui telefonu neskambinta, nurodant iki kada jis turi tai padaryti, o nuspręsta iš karto vykti į jo namus ir pristatyti jį į Kauno kalėjimą.
Pasak Kauno policijos atstovės, viskas įvyko pagal planą – jokių incidentų sulaikant R. Jakštį nebuvo, ugniagesių gelbėtojų pagalbos neprireikė.
Minėta karti patirtis bendraujant su R. Jakščiu, kurios Kauno policija nusprendė nebekartoti, susijusi su tuo, kad pernai gegužę Kauno apygardos teismui paskelbus, jog atmeta R. Jakščio skundą dėl jam skirto 90-ies parų arešto, jis neįvykdė pareigūnų reikalavimo per nurodytą laiką prisistatyti į Kauno kalėjimą.
Kitą savaitę R. Jakštys vėl turėtų stoti prieš Kauno apylinkės teismą. Prieš pernykščias Kalėdas teisėsaugininkai perdavė šiam teismui dar vieną skandalingojo jaunimo mentoriaus bylą dėl jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimo. Remiantis nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausomis, 2018 metų lapkričio – 2020 metų vasario mėnesiais jis galimai padarė seksualinius nusikaltimus prieš dar tris nepilnamečius. Už šiuos nusikaltimus Baudžiamasis kodeksas taip pat numato laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
-
Tragedija švenčiant sūnaus gimimą: Temidė nubaudė žudiką griežčiau negu prašė prokuroras 17
Egzekucija per žingsnį nuo namų
Kaip jau rašyta, tą lemtingą 2022-ųjų spalio 6-osios naktį, kuri buvo paskutinė jo gyvenime, 33-ejų G. E., artimųjų teigimu, ketino praleisti gimdymo namuose su sutuoktine ir naujagimiu, nors tiesiogiai gimdyme nedalyvavo. Tačiau nebuvo laisvos šeimyninės palatos, kurią reikėjo užsisakyti iš anksto.
Po tokios įvykių sekos G. E., kuriam spalio 5-osios vakare – apie 21 val. gimė sūnus, šventė jo atėjimą į pasaulį Vilijampolėje, kurioje gyveno. O ne per toliausiai K. Griniaus gatvės penkiaaukščio, prie kurio jis apie 1 val. rastas sunkiai sužalotas, buvo liūdnai pagarsėjusi visą naktį alkoholiu prekiaujanti parduotuvė-baras „Broliai juodvarniai“, siejama jau ne su vienu panašiu nusikaltimu.
Kaip portalui kauno.diena.lt pasakojo šios sukrečiančios žmogžudystės liudytojas, išgirdęs tąnakt – jau po vidurnakčio įtartiną šurmulį kieme bei konfliktuojančių vyrų balsus ir dirstelėjęs per langą, jis pamatė, kad vienas žmogus guli ant žemės, o kitas šokinėja abiem kojomis jam ant galvos.
Išbėgus į kiemą su vilkšuniu, smurtautojas pabėgo, šaukdamas vardu ir savo bendrininką, panašu, kad buvusį netoliese.
Nukentėjusysis, likęs gulėti kraujo klane, dar buvo gyvas, bet jau sunkiai kvėpavo. Atvykus greitosios medikams, paaiškėjo, kad jam greičiausiai sužaloti plaučiai – konstatuoti mažiausiai keturi dūriai ties jais krūtinėje ir nugaroje.
Liudytojas teigė atpažinęs, kad nukentėjusysis, kurio greitosios medikams taip ir nepavyko atgaivinti, nors tai daryta ir įvykio vietoje, ir vežant į Kauno klinikas, kur po valandos konstatuota mirtis, yra jo kaimynas, gyvenęs už kelių laiptinių.
Šokiruojanti versija pasitvirtino
Kaip ir kiti šio daugiabučio gyventojai, liudytojas apibūdino velionį kaip draugišką, ramų ir į konfliktus nelinkusį žmogų.
Kaimynai pasakojo, kad šis jaunas vyras atsikraustė į jų penkiaaukštį, kuriame anksčiau gyveno jo močiutė, ne per seniausiai. O vėliau su juo apsigyveno ir moteris, kurią jis šią vasarą vedė ir kuri artimiausiu metu turėjo gimdyti. Anot kaimynų, galbūt jau ir pagimdė, nes pastarosiomis dienomis jos nebesimatė.
„Galbūt taip baigėsi vaikelio gimimo šventimas?“ – nuogąstavo pašnekovai, turėdami galvoje, kad jau minėtuose liūdnai pagarsėjusiuose „Broliuose juodvarniuose“ naktį prekiaujama pilstomu alkoholiu.
Jų nuogąstavimai pasitvirtino. G. E., dirbęs UAB, gaminančioje pakeliamus garažo vartus bei jais prekiaujančioje, prieš porą dienų iki tragedijos buvo pasiėmęs atostogas, susijusias su vaiko gimimu.
Kraujo žymes išaušus rytui buvo galima pastebėti ir ties laiptine, kurioje gyveno nužudytasis. „Galbūt jis bandė ten pasislėpti, tačiau nespėjo surinkti durų kodo?“ – spėliojo kaimynai.
Minėtas liudytojas, vienintelis išdrįsęs išbėgti į kiemą skirti besimušančiųjų, pasakojo ir apie velionio rankose buvusį jo mobiliojo telefono dėklą. Pats telefonas mėtėsi ne per toliausiai. Taigi, galbūt jis dar bandė išsikviesti pagalbą.
Konflikto pradžia įamžinta
Įtariamieji nužudžius G. E. buvo nustatyti pagal vaizdo kamerų, įrengtų ties „Broliais juodvarniais“, esančiais vos už šimto metrų nuo daugiabučio, kuriame jis gyveno, įrašais. Buvo įamžinta, kad maždaug prieš pusvalandį iki tragiškos kulminacijos iš šios parduotuvės-baro išvirsta būrelis vyrų, kurie kieme susistumdo.
„Brolių juodvarnių“ darbuotojai portalui kaunodiena.lt, išaušus rytui, teigė, kad visi tragiškai pasibaigusio konflikto dalyviai pas juos apsilankė, jau būdami pavartoję alkoholio. Ir tikino, kad jokio konflikto tarp šių jų klientų, akcentuodami, kad jie nepriklausė pastoviausiųjų kategorijai, pačiame bare nebuvo.
Sulaikymo metu įtariamieji žmogžudyste buvo neblaivūs. Vienam iš jų – 22-ejų Andrejui Lapinskui konstatuotas lengvas – 0,6 prom. girtumas. Metais vyresniam D. P. – sunkus (2,52 prom.).
Paaiškėjo, kad A. Lapinskas, vos prieš penkias dienas iki šių įvykių deportuotas iš Vokietijos, ten taip pat buvo teistas už labai panašų nusikaltimą, susijusį, cituojant Vokietijos įstatymus, su sunkiu kūno sužalojimu, subjaurojimu arba visiško nedarbingumo sukėlimu. Ir tai buvo tik vienas iš trijų jo teistumų Vokietijoje.
Andrejus Lapinskas. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Be to, per kratą jo nurodytoje gyvenamoje vietoje Lietuvoje – viename ne per toliausiai G. E. nužudymo vietos esančiame Pikulo gatvės adrese buvo rastas už spintelės užmestas peilis su galimais kraujo pėdsakais ant rankenos ir ašmenų.
Lietuvoje A. Lapinskas buvo teistas jau penkis kartus – už vagystes, plėšimą, sukčiavimą bei neteisėtą disponavimą narkotikais. Teismų slenksčius jis pradėjo minti jau nuo keturiolikos.
Buvo suimti abu
Kauno apylinkės teismas tada leido suimti abu įtariamuosius maksimaliam trijų mėnesių terminui. Tačiau po šio D. P. buvo paleistas, o A. Lapinsko suėmimas pratęstas.
Galiausiai nuspręsta, kad prieš teismą dėl šio nusikaltimo turi stoti tik A. Lapinskas. Pagal pareikštą kaltinimą – kankinant ar kitaip itin žiauriai nužudžius žmogų, jam grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.
D. P. statusas iš įtariamojo perkvalifikuotas į liudytojo, nors šis ir buvo linkęs teigti, kad ne kažin ką iš tos lemtingos G. E. nakties įvykių dėl girtumo atsimena.
Nors A. Lapinskas iš pradžių taip pat tikino, kad daug ko neatsimena, o po to – iš viso atsisakė duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad prie „Brolių juodvarnių“ tąnakt įvykusiame konflikte dalyvavo net trys kompanijos. Be nužudytojo, kuris buvo su draugu, ir A. Lapinsko bei D. P. – ir ten nuolat besibūriuojantys kai kurie vietiniai gyventojai.
Tačiau, kadangi niekas iš šio apsistumdymo dalyvių niekam pretenzijų neturėjo, per daug į įvykius prie „Brolių juodvarnių“ nesigilinta.
Išsiaiškinta tik, kad G. E., pradėjęs švęsti sūnaus gimimą apie 22 val. – po to, kai dar spėjo pamatyti naujagimį ir įteikti sutuoktinei gėlių, į „Brolius juodvarnius“ su draugu atėjo jau aplaistę šią progą automobilyje alumi.
Nužudytas sąmoningai?
Į nusikaltimo vietą tada atskubėję policininkai atpažino G. E. kaip asmenį, kuriam jau padėjo per ankstesnį iškvietimą į šį daugiabutį. Apie 23 val. jo gyventojai skundėsi dėl kaimynų keliamo triukšmo. Tačiau šis iškvietimas su G. E. bei jo draugu nebuvo susijęs. Pareigūnės tik padėjo iš kažkur grįžusiam G. E. įveikti laiptinės durų kodą, ko jis dėl girtumo jau nepajėgė.
G. E. draugas, buvęs su nužudytuoju paskutinėmis jo gyvenimo valandomis, pareigūnams teigė, kad po susistumdymo prie „Brolių juodvarnių“ jiedu išsiskyrė. Po to, kai G. E. parlydėjo jį į namus kitoje K. Griniaus gatvės pusėje.
Tačiau nustatyta, kad po jau minėto konflikto A. Lapinskas, kuris buvo kur kas blaivesnis už G. E., parbėgo į savo namus Pikulo gatvėje peilio. Ekspertai konstatavo, kad G. E. juo smogta 24 kartus į krūtinę, nugarą, plaučius bei kepenis. Ir dar dvylika kartų trenkta rankomis bei spirta, šokinėjant ir ant galvos. Jis mirė pažeidus vidaus organus – prasidėjus vidiniam kraujavimui.
Nukentėjusiaisiais pripažinti nužudytojo tėvai bei sutuoktinė. Ši prašė priteisti jai bei sūnui 50 tūkst. eurų moralinį atlygį. G. E. mama prašė už nužudytą savo jaunėlį 30 tūkst. eurų atlygio.
Ieškinį buvo pareiškusi ir „Sodra“, kuri mokės G. E. sūnui našlaičio išmoką iki pilnametystės.
Prastas spektaklis
Anot A. Lapinską į teismo posėdžius vežiojusių konvojaus pareigūnų, jo elgesys buvo neprognozuojamas.
Tuo įsitikino ir šio teismo proceso dalyviai. Dar pirmajame posėdyje pareiškęs jam valstybės paskirtai advokatei, kad nenori su šia bendrauti, A. Lapinskas iš teismo narvo riaumojo ir, kad negalima jo fotografuoti. O to nepaisiusi portalo kauno.diena.lt fotografė buvo išvadinta tokiais epitetais, kokių, panašu, kad savo adresu dar nebuvo girdėjusi. Ir tai buvo didžiausia žodžių tirada, pasakyta A. Lapinsko pirmajame šios bylos posėdyje.
Teisėjų kolegijos pirmininkui bandant pasitikslinti, ar prieš prieš teismą stojo Andrejus Lapinskas, kaip teigiama byloje, teisiamasis atsakė, kad jis pavadinimo neturi ir yra netikintis teismu. Galiausiai priartėjus prie klausimo apie turimus teistumus, iš viso nustojo kalbėti. O vėliau pareiškė, kad nori būti nušalintas nuo šios bylos, nes nieko nepadarė.
Pagarsinus kaltinamąjį aktą bei pasiteiravus, ar jis pripažįsta savo kaltę ir duos teismui parodymus, A. Lapinskas jau dėjosi nebyliu. Ir visą teismo posėdį išstovėjo nuleidęs galvą bei nevalingai suspaudęs vieną kumštį.
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu A. Lapinskas buvo parodytas psichiatrui, kurio prašyta pakonsultuoti ar reikia jam skirti ekspertizę. Specialistas po pokalbio su A. Lapinsku bei konstatavęs, kad jis lig šiol psichiatrų įskaitose nebuvo registruotas, atsakė, kad jokios ekspertizės skirti nereikia.
Andrejus Lapinskas. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Prabilo per paskutinį žodį
A. Lapinskas teismui parodymų taip ir nedavė. Nors tokia galimybė jam buvo suteikiama kiekvieną posėdį.
Nepavyko teismui prisišaukti ir pagrindinio šios bylos liudytojo, išbėgusio tąnakt gelbėti E.G., nors policijai buvo duotas nurodymas jį atvesdinti prievarta. Pareigūnai teisinosi, kad jo neranda. Galiausiai teisme pagarsinti šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymui.
Kaltinimą palaikantis prokuroras siūlė skirti A. Lapinskui 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Ji švelnesnė už grėsusios vidurkį, nes, remiantis įsiteisėjusia praktika, teistumai esant nepilnamečiu nėra įskaičiuojami į bendrą jų skaičių. O iš penkių A. Lapinsko Lietuvoje turėtų teistumų – beveik visi, kai jis dar buvo nepilnametis.
Nukentėjusieji norėjo griežtesnės bausmės teisiamajam. Jis pats į prokuroro siūlomą bausmę nereagavo. Nors šio teismo proceso metu, ką jam reikėjo, tą girdėdavo, ir net užsimiršęs kartais pakomentuodavo, o, ko nereikėjo, dėjosi negirdintis. Panašu, kad dėl to neskyrė jam papildomos ekspertizės ir bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, taip pat įtarusi nepakaltinamumo simuliavimą.
A. Lapinskui valstybės skirta advokatė, su kuria jis atsisakė bendrauti, per baigiamąsias šios bylos kalbas teprašė teismo objektyvaus sprendimo. O pats A. Lapinskas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, netikėtai vaizdo konferencijos su Kauno kalėjimu metu, nes dalyvavo paskutiniame šios bylos posėdyje nuotoliniu būdu, pareiškė, kad nesutinka su jam pareikštu kaltinimu, nes esą neturi sveikatos bėgioti su peiliais. Tokia buvo ilgos ir berišlės jo kalbos reziumė. Nors ant peilio, rasto paslėpto už spintelės jo namuose, aptiktas ir nužudytojo kraujas, ir jo DNR.
Temidės siurprizas
Bylą nagrinėjusi teisėjų Algirdo Jaliniausko, Indrės Averkienės ir Audriaus Meilučio kolegija šiandien paskelbė, kad skiria A. Lapinskui ilgesnį įkalinimą negu prašė prokuroras. Jis izoliuotas nuo visuomenės penkiolikai metų.
Panašu, kad tai lėmė ir A. Lapinsko elgesys šio teismo proceso metu. Ne tik nukentėjusiaisiais pripažintų nužudytojo artimųjų noras, kad jis būtų nubaustas, kaip įmanoma, griežčiau.
Tačiau į A. Lapinskui skirtą įkalinimą įskaičiuotas ir laikas, kurį jis praleido suėmime iki šio nuosprendžio paskelbimo, t.y. pusantrų metų. Taigi, iš skirtos bausmės jam liko trylika su pusę metų.
Pilnai priteisti ir nukentėjusiųjų – E. M. sutuoktinės bei mamos pareikšti ieškiniai.
Be to, iš A. Lapinsko priteistas valstybės skirtų advokatų atstovavimas vienai iš nukentėjusiųjų bei jam pačiam. Už nukentėjusiajai suteiktas paslaugas – pusketvirto šimto eurų. Už valstybės skirtos advokatės paslaugas jam pačiam – daugiau kaip 800 eurų.
Šį nuosprendį A. Lapinskas dar turi teisę apskųsti.
