Iš viso sostinės oro vartuose įrengta 10 išmaniųjų savitarnos vartelių, kurie leis sklandžiau organizuoti išvykstančių ir atvykstančių keleivių judėjimą.

Kaip pranešė Vilniaus oro uostas, veikti pradėjusi patikros sistema yra sostinės oro vartų rekonstrukcijos dalis, kurią įgyvendinus keleivių asmens dokumentų ir biometrinių duomenų patikra vyks efektyviau ir greičiau. Vilniaus oro uosto vadovo Dainiaus Čiuplio teigimu, šis sprendimas turės teigiamą įtaką keleivių patirčiai.

„Be esamų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) postų keleiviams, dabar siūlome galimybę atlikti savarankišką pasienio patikrą. Atvykimo salėje įrengėme 6 išmaniuosius vartelius, išvykimo - 4. Automatinių pasienio patikros vartelių sistema leis sutaupyti keliautojams laiko, tad neabejojame, kad ir kelionės dėl to vyks sklandžiau“, - pranešime cituojamas D. Čiuplys.

Sostinės oro vartų vadovas pažymėjo, kad kol kas varteliai paleidžiami bandomuoju režimu, tai reiškia, kad kurį laiką nuo sistemos paleidimo bus vykdoma bandomoji eksploatacija. Jos metu VSAT pareigūnai gali vykdyti papildomą keleivių patikrą.

Norint pasinaudoti naująja sistema, keleivio visų pirma bus prašoma nuskenuoti asmens dokumentą. Tokiu būdu sistema patikrins dokumento tinkamumą ir keleivio galimybes naudotis savitarnos varteliais. Jei dokumentas tinkamas, keleivis galės atlikti tolesnį žingsnį - biometrinių duomenų patikrą.

„Šiuo metu prie automatinių pasienio patikros vartelių jau dirba apmokyti konsultantai, padedantys keliautojams teisingai atlikti visus aukščiau paminėtus patikros žingsnius ir atsakysiantys į kylančius klausimus“, - teigė D. Čiuplys.

Naujaisiais automatiniais Vilniaus oro uosto patikros varteliais gali naudotis ES, Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Šveicarijos piliečiai, kurie turi tapatybės dokumentą su skaitmeniniu lustu. Ne ES piliečiams patikra toliau bus vykdoma tam skirtuose VSAT postuose. Norintieji naudotis savarankiškos patikros varteliais taip pat privalės turėti asmens dokumentus, kuriuose įrašyti asmens biometriniai duomenys. Lietuvoje tokie dokumentai išduodami nuo 2009 m. birželio 29 d.

„Ar tikrai liberalams neužtenka nuovokos ar proto, kad mokesčių sistema yra kompleksinė. Tu negali tiesiog sumažinti PVM ir išmušti milžinišką skylę biudžete. Jis turi būti subalansuotas: jeigu vienus mokesčius mažini, tada pagalvok, kokius kitus didinsi ar tarifus įvesi, kad užtektų lėšų finansuoti mūsų valstybės poreikiams“, – „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ penktadienį sakė G. Paluckas.

Jis teigė norintis, kad šitas mokestis mažėtų, bet tuo pačiu esą reikia kalbėti apie didesnį progresyvumą pajamų mokesčiuose, apie nekilnojamojo turto visuotinį mokestį.

„Kodėl liberalai užsiima tokiu grubiu ir buku populizmu?“, – komentavo G. Paluckas ir pasvarstė, kad turbūt tai įkvėpė rinkimai.

Jis pridūrė, kad mokesčiai veikia sistemoje, ir jie nėra savitiksliai, jais finansuojamas visas bendras šalies viešųjų paslaugų poreikis. PVM sumažinimas, pasak politiko, reikštų, kad bus išimti keli milijonai iš biudžeto, ir reikėtų numanyti, kad dėl to valstybėje nebūtų mokami atlyginimai.

„Tegul liberalai pasako, kiek bus mažiau ligoninių, mokyklų, bibliotekų, nes va tiek pinigų nebebus“, – sakė G. Paluckas.

Tokius dalykus reikia spręsti kompleksiškai, – jeigu pajamų iš gyventojų surenkama daugiau, PVM tarifą reikėtų mažinti, įsitikinęs Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį nepritarė liberalų siūlymui nuo 21 proc. iki 18 proc. sumažinti standartinį PVM tarifą.

Tokia PVM įstatymo pataisa, kurią pateikė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis Seimo narys Eugenijus Gentvilas, nesulaukė pritarimo po pateikimo ir buvo atmesta. Už ją balsavo 22 Seimo nariai, 18 buvo prieš, 33 parlamentarai susilaikė.

E. Gentvilas mano, kad, šaliai išėjus iš krizės, reikėtų sugrįžti prie mažesnio PVM tarifo. Parlamentaras neatmeta, kad PVM galėtų būti mažinimas ir laipsniškai.

„Buvusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė priėmė sprendimą, kad 21 proc. tarifas galios tol, kol baigsis pasaulinė ekonominė krizė. Kadangi krizė yra pasibaigusi, Lietuvos gyventojai yra savotiškai apgauti“, – sakė E. Gentvilas.

Politikas tikino, kad siūlymas sumažinti PVM tarifą nėra susijęs su rinkimais. „Prašau nelaikyti to kažkokiais rinkiminiais triukais, šį projektą teikiu jau ketvirtą kartą“, – sakė jis.

Atsakydamas į parlamentarų klausimus dėl galimų finansinių praradimų dėl PVM lengvatos, E. Gentvilas sakė, kad tai galėtų būti apie pusę milijardo eurų.

Šiuo metu Lietuvoje taikomas 21 proc. dydžio standartinis PVM tarifas.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo Pilaitės prospekto iki Smalinės gatvės įrengė šimtus automobilių statymo vietų, pasirūpino naujais šaligatviais, pėsčiųjų perėjos apšvietimu ir suoliukais. Miestas tam skyrė apie 580 tūkst. eurų.

Pasistačius automobilį naujai įrengtose automobilių stovėjimo vietose, toliau judėti į miestą iš Pilaitės bus patogu viešuoju transportu, rašoma Viliaus savivaldybės pranešime. Netoli įrengiamų automobilių stovėjimo vietų yra Įsruties stotelė, kurioje stoja 30, 54 ir 63 maršrutų autobusai, taip pat Tolminkiemo stotelė, kurioje stoja 4G ir 75 maršrutų autobusai. Šių maršrutų autobusais tiesiogiai galima nukeliauti iki Stoties, Naujojo centro, Santariškių, Saulėtekio, Šiaurės miestelio, Žvėryno, Žirmūnų, Šeškinės, Fabijoniškių, Viršuliškių, Justiniškių, Lazdynų, Karoliniškių.

Be to, Įsruties gatvės dešinėje pusėje (važiuojant nuo Pilaitės pr.) bus sumontuoti 22 nauji, kokybiški ir ekonomiški šviestuvai, pastatyti 6 suoliukai, įrengtas pėsčiųjų perėjų kryptinis apšvietimas, 6 iškilios pėsčiųjų perėjos, sutvarkyti įvažiavimai į daugiabučių namų kiemus, pakloti nauji šaligatviai ir kelio bortai.

Pasak Pilaitės bendruomenės pirmininkės Janinaos Gadliauskienės, iki šiol Įsruties gatvėje automobiliai buvo statomi abiejose gatvės pusėse tiesiog važiuojamojoje dalyje, tad gyventojams pravažiuoti automobiliu viena juosta būdavo sudėtinga. Dabar situacija pasikeitė: atsiradus stovėjimo vietoms, nereikia automobilių statyti pačioje gatvėje ir galima greičiau pasiekti kelionės tikslą.

„Praeis rinkimai, ir tas spaudimas sumažės. Šiandien aš matau rinkimų kampanijos įkarštyje padiktuotus veiksmus, kuriais reikalauja V. Vasiliausko atsakomybės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ penktadienį sakė G. Paluckas.

Jo teigimu, tai yra rinkimų kampanijos dalis, kai mėginama sukurti tam tikrą informacinį lauką: bankai, krizės, pinigų grąžinimai. Esą Lietuvos banko vadovas tiesiog ne laiku ir ne vietoje yra įtrauktas į rinkiminius procesus.

„Tai yra labai bjaurus epizodas, kai dėl asmeninių interesų, dėl antipatijos ir kitų dalykų politikas, Seimo (Biudžeto ir finansų. – ELTA) komiteto pirmininkas (Stasys Jakeliūnas. – ELTA) ir jo patronas naudojasi savo tarnybine padėtimi, galia ir persekioja žmogų, kuris neturi nieko bendra su tais dalykais, dėl kurių vyksta tyrimas Seimo komisijoje“, – komentavo G. Paluckas.

Jis pridūrė, kad krizės laikotarpis buvo 2008-2009 metais, o V. Vasiliauskas Lietuvos bankui pradėjo vadovauti 2011 m. Pasak G. Palucko, reikia vertinti V. Vasiliausko padarytus pasiekimus, ir už tai paprastai duoda medalį, o ne siūlo atsistatydinti.

Kaip ELTA jau rašė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija trečiadienį rengė bendrą posėdį aptarti galimą manipuliavimą VILIBOR rodikliu, kuriame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) komisijos, atliekančios krizės tyrimą, pirmininkas S. Jakeliūnas pareiškė nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku V. Vasiliausku.

„Jausmai, emocijos, santykiai neturi nieko bendro, bet tai, ką leido sau pareikšti V. Vasiliauskas, mano įsitikinimu, netelpa į jo įgaliojimų ir net įprastų pareigūnų moralės ir etikos rėmus. Aš siūlyčiau aptarti Seime nepasitikėjimą juo, kaip Lietuvos banko valdybos pirmininku. (...) Tie pareiškimai apie beprasmiškiausią darbą, santykius su lavonais nedera jokiam valstybės pareigūnui, ypač tokios institucijos, kaip Lietuvos banko“, – sakė S. Jakeliūnas.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis posėdžio metu ragino prisidėti prie nepasitikėjimo kėlimo V. Vasiliausko.

„Šitas žmogus, kuris mano, kad už nieką neatsako, gali vadinti pastangas (krizės tyrimo komisijos. – ELTA) tuo, kuo vadina, tai kyla klausimas, kaip jis galėtų dirbti“, – sakė R. Karbauskis.

S. Jakeliūnas taip pat teigė, kad planuos parengti rezoliuciją su raginimu V. Vasiliauskui pačiam atsistatydinti.

Posėdyje su Lietuvos banko vadovais turėjo būti aptarta Lietuvos banko vadovų pozicija parlamentinio tyrimo atžvilgiu ir informacija apie galimą manipuliavimą VILIBOR rodikliu ir šio rodiklio įtaka Lietuvos žmonių būsto paskolų ir Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų didėjimui.

Į posėdį buvo kviečiamas Lietuvos valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, tačiau jam negalėjus dalyvauti posėdyje, į jį pasisiūlė ateiti jo pavaduotojas R. Kuodis. Vis dėlto jis trečiadienį pateikė raštą, kad į posėdį neatvyks.

Vietoje jų „valstiečiai“ pamatė Lietuvos banko valdybos narį Tomą Garbaravičių ir Finansinio stabilumo departamento direktorių Simoną Krėpštą, kurie greitai paliko posėdžių salę.

Kaip teigė (BFK) komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas, Lietuvos banko vadovas ar jo pavaduotojas yra tie asmenys, kurie turėtų atsakyti į visus klausimus.

V. Vasiliauskas Eltai teigė, kad atsistatydinimui iš pareigų nemato pagrindo.

„Per visą savo profesinę karjerą ir viešajame, ir privačiame sektoriuose niekada nevengiau atsakomybės. Tai įrodo faktai, veiksmai ir darbai. Nepasitikėjimo pagrindai yra teisės, o ne politikos sritis. Tai yra labai aiškiai įtvirtinta ir nacionalinėje, ir Europos Sąjungos teisėje. Todėl būtų gerai, kad kritikai įvardintų konkrečius teisinius pagrindus nepasitikėjimui reikšti, jeigu tokių yra. Atsistatydinimui nematau jokio pagrindo“, – teigiama Lietuvos banko Eltai atsiųstame V. Vasiliausko komentare.

Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.

Taip pat informuojama, kad ketvirtadienį nuo 22.30 iki 23.00 val. nebus galimybės atlikti grynųjų pinigų operacijų „Luminor“ bankomatuose.

Tuo metu naudotis bankomatų tinklo bankomatais bei atsiskaityti mokėjimo kortelėmis parduotuvėse klientai galės įprasta tvarka.

Užimtumo tarnybos duomenų registre balandį buvo 30,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų - 20,6 tūkst. naujų. Darbo jėgos paklausa augo 11,6 proc.

Per mėnesį į darbo rinką padėta sugrįžti 29,1 tūkst. asmenų - 2,9 tūkst. daugiau nei kovą.

Darbo ieškančių asmenų įdarbinimas padidėjo beveik 13 proc. - tarpininkauta įdarbinant 19,6 tūkst. asmenų, iš jų - 17,7 tūkst. įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 6,9 tūkst. asmenų - 11 proc. daugiau nei kovą. Remiamas užimtumas suteiktas 2,6 tūkst., daugiausia - 0,9 tūkst. asmenų įdarbinta subsidijuojant.

Užimtumo tarnyba pažymėjo, kad gegužės 1 d. šalyje buvo registruota 143 tūkst. darbo neturinčių asmenų - 12,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas siekė 8,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų - 0,7 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 0,3 proc. punkto mažiau, palyginti su 2018 m. gegužės 1 d.

Pasak „SK ID Solutions“ atstovo Viktoro Kamarevcevo, problema gali būti susijusi su programiniu atnaujinimu, kuris buvo atliekamas praėjusią naktį.

„Paslaugos teikimas sutriko šįryt, ją buvo pavykę atnaujinti, tačiau iki galo problemos išspręsti nepavyko“, - bendrovės atsiųstame pranešime cituojamas jis.

Šiuo metu „SK ID Solutions“ specialistai toliau aiškinasi problemos priežastis.

Kaip Eltą informavo „Maxima grupės“ atstovė, J. Riauba įmonės vadovo pareigas ėjo laikinai. Jis buvo paskirtas po to, kai įmonių grupę paliko Dalius Misiūnas, kuris įmonei vadovavo nuo praėjusių metų vasario iki šių metų balandžio mėn. Tuo metu sprendimas dėl „Maxima grupės“ vadovo pasikeitimo priimtas abipusiu susitarimu, išsiskyrus požiūriui su „Vilniaus prekyba“ dėl tolesnio įmonės veiklos vystymo klausimų.

Taip pat bendrovės stebėtojų taryba priėmė sprendimą pakeisti bendrovės valdybos sudėtį. Iš bendrovės valdybos atšaukti Justas Riauba, Mantas Kuncaitis ir Tomas Kibildis ir paskirti nauji valdybos nariai: Edvinas Volkas, Marko Poder ir Jolanta Bivainytė. „Maxima grupės“ valdybos pirmininke išrinkta Meri Navickė, pranešama per Vilniaus vertybinių popierių biržą „Nasdaq“.

Atnaujintai bendrovės valdybai priklauso „Vilniaus prekybos“ valdybos pirmininkė M. Navickė, bendrovės generalinė direktorė J. Bivainytė ir penkių bendrovės antrinių įmonių, valdančių mažmeninės prekybos tinklus skirtingose šalyse, vadovai: „Maxima LT“ vadovė Kristina Meidė, „Maxima Latvija“ vadovas Andris Vilcmejeris, „Maxima Eesti“ vadovas Marko Poderis, „Stokrotka“ tinklo Lenkijoje vadovas Arūnas Zimnickas bei „Maxima Bulgaria“ vadovas Edvinas Volkas.

ELTA primena, kad balandžio 9 d. pranešta, jog „Maxima grupės“ generalinio direktoriaus pareigose D. Misiūną pakeitė J. Riauba. J. Riauba išrinktas ir bendrovės valdybos pirmininku.

J. Riauba nuo 2013 m. ėjo vadovaujamas pareigas skirtingose grupės įmonėse, atsakingose už investicijas. Prieš prisijungdamas prie „Maxima grupės“ jis koordinavo bendrovės „Metodika“ B.V. verslo plėtros projektus. „Metodika“ B.V. yra „Vilniaus prekybą“ ir „NDX Group“ kontroliuojanti Olandijos bendrovė, kartu atliekanti ir Nerijaus Numavičiaus šeimos biuro funkcijas.

Kaip teigiama pranešime, sprendimas dėl „Maxima grupės“ vadovo pasikeitimo priimtas abipusiu susitarimu, išsiskyrus požiūriui su „Vilniaus prekyba“ dėl tolesnio įmonės veiklos vystymo klausimų. Sutarta, kad tokiomis aplinkybėmis „Maxima grupės“ vairą turėtų perimti naujas vadovas.

D. Misiūnas „Maxima grupei“ vadovavo nuo 2018 m. vasario mėnesio.

Kaip ELTA jau skelbė, trečiadienį ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto valdyba universiteto D. Misiūną išrinko rektoriumi. Naujasis universiteto vadovas paskirtas ketverių metų kadencijai, savo pareigas jis pradės eiti nuo šių metų rugpjūčio 26 d.

Kita planuojama NŽT užduotis - žemės paėmimo visuomenėms poreikiams vietinės reikšmės automobilių keliams statyti ir rekonstruoti projektas, užtikrinsiantis privažiavimą prie greta numatomos geležinkelio vėžės esančių sklypų, praneša NŽT.

„NŽT pavyko užtikrinti greitą ir sklandų žemės paėmimą visuomenės poreikiams procesą. Ir toliau NŽT laukia atsakingas darbas įgyvendinant tarptautinį transporto projektą „Rail Baltica“ - antroje šių metų pusėje bus rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių keliams statyti ir rekonstruoti planas tam, kad būtų užtikrinamas privažiavimas prie greta geležinkelio vėžės esančių sklypų. Keliams reikalingų žemės sklypų skaičius, tikėtina, gali siekti daugiau kaip 1700 sklypų“, - pranešime cituojamas NŽT direktorius L. Čiakas.

ELTA primena, kad NŽT suteikė galimybę laikinai naudoti valstybinės žemės sklypus, kurie paimti visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Rail Baltica“.

Pažymėta, kad visuomenės poreikiams paimti žemės plotai gali būti suteikiami laikinai naudoti tik tiems asmenims, kurie iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios naudojosi šiais žemės plotais. Leidimas laikinai naudotis valstybine žeme suteikiamas iki tol, kol šis valstybinės žemės plotas bus pradėtas naudoti visuomenės poreikiams, t. y. perduotas suinteresuotai institucijai. NŽT ragina asmenis, kurie nori pasinaudoti atsiradusia galimybe, NŽT teritoriniams padaliniams pagal žemės buvimo vietą teikti prašymus leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

NŽT nuo pernai metų antros pusės iki dabar projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti priėmė sprendimus Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams paimti 1360 sklypų, kurių bendras plotas siekia apie 1240 ha. Maždaug ketvirtadalį šio ploto sudaro miško žemė, o 187 ha - valstybinės žemės sklypai.

Kaip ELTA jau rašė, „Rail Baltica“ - svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projektų investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks apie 5,7 mlrd. eurų, vien Lietuvoje investicijos, planuojama, viršys 2,4 mlrd. eurų. Jį planuojama atidaryti 2026 m.

Kaip pranešė bendrovė, pagal vasaros grafiką dirbs „Lidl“ parduotuvės Vilniuje (Rasų g. 9a, Žemaitės g. 16, Ateities g. 4A, Žirmūnų g. 67, Justiniškių g. 126,), Kaune (Žemaičių g. 60C / Baltų pr. 10, Savanorių per. 315), Klaipėdoje (Taikos pr. 66B, Smiltelės g. 19, Tilžės g. 56B), Palangoje (Klaipėdos pl. 59), Kretingoje (Žemaitės g. 12), Telšiuose (Luokės g. 74A), Utenoje (Basanavičiaus g. 125A) ir Jonavoje (Žemaitės g. 3).

Tuo metu, pasak mažmeninės prekybos parduotuvių tinklo „Norfa“ atstovo, nuo pirmadienio vasaros laikas įvedamas ir apie 20 prekybos tinklo parduotuvių. Vienos jų dirbs valandą, kitos - 2 valandas ilgiau.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė teigė, kad šiuo metu parduotuvių darbo grafikai vasaros laikotarpiui dar ruošiami.

„Tačiau neabejotinai atsižvelgsime į klientų pageidavimus ir prisiderinsime prie pasikeisiančių klientų srautų“, - komentavo prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Eltai pažymėjo, kad keisti parduotuvių darbo laiko vasarą neketina - parduotuvės dirbs įprastu grafiku.

Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė pranešė, kad ruošiamasi atidaryti dvi sezonines „Rimi“ parduotuves pajūryje, kurios dirba tik vasaros sezono metu: „Rimi Vytauto“ (Vytauto g. 84, Palanga) ir „Rimi Šventoji“ (Jūros g. 2, Šventoji). Šių parduotuvių darbo laikas nesikeičia: kaip ir kasmet, „Rimi Vytauto“ pirkėjų lauks visą parą, o „Rimi Šventoji“ dirbs nuo 8 iki 23 val.

Palangoje vasaros sezono metu šiek tiek ilgiau dirbs parduotuvė „Rimi Palanga“, esanti Malūno g. 10. Nuo birželio 14 d. iki rugpjūčio 18 d. imtinai ši parduotuvė dirbs nuo 8 iki 24 val. Šiuo metu ši parduotuvė yra atvira pirkėjams nuo 8 iki 22 val.

Visos kitos parduotuvės „Rimi“ tinkle vasarą dirbs kaip įprasta.