Tikiu, kad stipri šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Deja, keičiantis socialinėms, ekonominėms sąlygoms, ne kiekviena šeima šiandien verčiasi sėkmingai. Įvairios gyvenimo permainos: nedarbas, emigracija, aukštos būsto, komunalinių paslaugų kainos, socialinė hierarchija lemia esminius šeimos instituto pokyčius. Mažėja santuokų skaičius, vengiant ilgalaikių įsipareigojimų, gyvenama „susimetus“. Auga skyrybų, pakartotinų vedybų statistika, mažėja gimstamumas. Vis labiau ryškėja įvairių visuomenės sluoksnių pragyvenimo lygio skirtumai. Net ir mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų skaičius išlieka toks pats didelis. Tokios šeimos labai dažnai patiria socialinę atskirtį.

Dar Abraomas Linkolnas rašė: „Stiprios, lanksčios šeimos neatsiranda – jos yra kuriamos“. Sėkmingai funkcionuojančios šeimos gali įveikti sunkumus ir krizes, nes ieško efektyvių problemų sprendimo būdų ir geba prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų, tuo vaikams sukurdamos saugumo atmosferą.

2017 m. spalio 19 d. buvo priimtas LR Šeimos stiprinimo įstatymas. Jis akcentuoja pagrindines nuostatas – kurti šeimai palankią aplinką, apimančią kultūros, švietimo, vaikų ugdymo ir saugumo užtikrinimo, užimtumo, palankios gyvenamosios aplinkos kūrimo, socialinės paramos ir paslaugų, sveikatos sritis. Šeimos stiprinimas organizuojamas ir įgyvendinamas, taikant institucinę šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą. Įstatyme nurodytos šeimos politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos, įstaigos ir organizacijos. Numatyta savivaldybių ir savivaldybių šeimos tarybų kompetencija šeimos politikos srityje. Numatytas ir bazinių paslaugų – psichosocialinių, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, vaikų priežiūros ir ugdymo, sveikatos, švietimo, sociokultūrinių – paketas. Tokį paketą beliko tik patvirtinti.

Šeimų organizacijų forume diskutavome – kokių paslaugų trūksta šeimoms? Kito miesto atstovės frazė „Kaune jums tai rojus, tiek visko turite“ paskatino kritiškai įvertinti situaciją, ar tikrai pas mus jau taip viskas gerai? Taip, Kaune suteikiamos kompleksinės pagalbos paslaugos visoms šeimoms, tačiau ne visi kauniečiai apie jas žino ir toli gražu ne visos šeimos išdrįsta prašyti pagalbos.

Štai Vokietijoje gyvenanti lietuvė pasakojo, kaip po skyrybų jai teko kreiptis pagalbos į socialinę tarnybą. Moteris džiaugėsi, kad dėl kilusių sūnaus elgesio sunkumų buvo suteikta kvalifikuota pagalba, o besikreipdama ji nejautė jokios gėdos ar baimės dėl neigiamų pasekmių. Prieš keletą metų ir pačiai teko įsitikinti, koks didelis dėmesys skiriamas prevencijai Vokietijoje ir Austrijoje. Medikai, pedagogai ir net pašto darbuotojai, pastebėję menkiausią signalą, pavyzdžiui, mamos nuovargį ar depresyvumą, pasiūlo socialinės tarnybos pagalbą, padėsiančią įveikti iškilusius sunkumus. Paslaugos teikiamos anonimiškai. Tik tuomet, jei tėvai nesutinka priimti pagalbos, informuojamos atitinkamos vaikų teises ginančios tarnybos. Manau, kad pas mus galėtų veikti panaši sistema – medikai ir kompleksines ar ankstyvosios prevencijos paslaugas teikiančios įstaigos iš tikrųjų glaudžiai bendradarbiautų, o šeimos gydytojai, pediatrai, slaugytojai būtų apmokomi atpažinti ankstyvus rizikos faktorius.

Kauno šeimoms krizių centre iki šiol nėra teikiama laikino apgyvendinimo paslauga, kai, esant krizei šeimoje, vaikas nebūtų atskiriamas nuo tėvų (veikiančių Kartų namų paskirtis kitokia). Kaimyninėje Latvijoje, Rygoje, veikia keturi tokie centrai. Trys iš jų yra skirti motinoms su vaikais, o viename kartu gali gyventi ir tėčiai. Tai labai svarbu, išsaugant vaiką šeimoje ir suteikiant greitesnę bei efektyvesnę pagalbą.

Priklausomybės ligų centras skelbė, kad bus įkurtos 3 vietos motinoms su vaikais, panorusioms gydyti priklausomybes pagal Minesotos programą. Deja, dėl lėšų ir galimybių trūkumo, idėja nebuvo įgyvendinta. Nevyriausybinė organizacija bandė teikti socialinio darbuotojo padėjėjo (asmeninio asistento) paslaugas šeimoms, patiriančioms socialinę riziką. Deja, paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai, nekompetentingai, nesuvokiant paslaugos esmės. Manau, kad šeimoms asmeninis asistentas reikalingas taip pat, kaip ir negalią turintiems ar vienišiems senyvo amžiaus žmonėms.

Reikėtų lanksčiau spręsti individualias, kartais galbūt ir beviltiškas šeimų situacijas. Reikia rasti galimybių padėti šeimai, kurioje vaikas galėtų augti su sunkią fizinę judėjimo negalią turinčia, tačiau vaiką labai mylinčia mama.

Kaip padėti daugiavaikės šeimos tėvams, kurie lyg ir negali auginti vaikų dėl socialinių įgūdžių trūkumo, tačiau labai juos myli ir nori patys jais rūpintis? Kartą per savaitę valandai ar dviem ateinantis socialinis darbuotojas tokių šeimų neišgelbės. O nuo šeimų atskirtų ir į valstybės globą patekusių daugiavaikių šeimų vaikų išlaikymui kas mėnesį reikės didelių pinigų. Už juos šeimai su vaikais būtų galima priskirti ne tik asmeninį socialinį darbuotoją, bet ir asmeninį socialinio darbuotojo padėjėją, skirsiantį konkrečiai šeimai iki 40 darbo valandų per savaitę ir galintį padėti spręsti iškilusias problemas.

Vaiko teisių apsaugos sistemoje, deja, dar nemaža trūkumų. Trūksta glaudaus bendradarbiavimo tarp skirtingų sričių specialistų. Mieste vis dar trūksta paslaugų vaikams, ypač – turintiems specialiųjų poreikių. Prieš porą metų Kaune atidarytas centras vaikams (berniukams) su emocijų ir elgesio sutrikimais yra respublikinis ir priima tik kitų rajonų vaikus. Uždarius vaikų namus, mieste liko tuščios nenaudojamos patalpos. Štai Dainavos mikrorajone apleistas buvęs „Atžalyno“ vaikų namų pastatas stovi tuščias. O juk buvo galima iš karto ieškoti ūkiškų pastatų pritaikymo sprendimų. Pavyzdžiui, ten po vienu stogu buvo galima įkurdinti įvairias, socialines paslaugas teikiančias nevyriausybines organizacijas. Statistika rodo, kad būtent Dainavos mikrorajone yra daugiausia socialinę riziką patiriančių šeimų skaičius. Joms naudinga gauti paslaugas arčiau namų.

Būtina teisinga šeimos politika, jei Kaunas taptų visų šeimų miestu, kuriame jos nesijaustų socialiai atskirtos. Būtina nustatyti šeimos stiprinimo savivaldybėje prioritetus, programas ir priemones, plėsti vaiko ir šeimos poreikius atitinkančias paslaugas, skatinti ir remti šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą.