Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, antradienio rytą, 7.49 val., gautas pranešimas iš FNTT darbuotojo, kad reikalinga pagalba patekti į patalpas.

Prie praviro lango antrame aukšte ugniagesiai pastatė ištraukiamas kopėčias, tada FNTT darbuotojas užlipo jomis ir pabeldė į langą.

Name buvę asmenys duris atidarė patys.

„FNTT pareigūnai, siekdami, kad numatyti procesiniai veiksmai būtų įvykdyti, retkarčiais pasitelkia kitų tarnybų, šiuo atveju Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, pagalbą. Tokia bendradarbiavimo praktika, esant poreikiui, yra įprasta. Detalesnės informacijos apie vakar vykdytus procesinius veiksmus šiuo metu pateikti negalime“, – Eltai teigė FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.

Regionų administracinis teismas trečiadienį pranešė, kad pareiškėjas Rusijos pilietis V.  Ivanovas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti sprendimą, kuriuo jam panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat prašė sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą. Jis mano, kad sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neproporcingas.

Teismas, susipažinęs su skundu ir visa bylos medžiaga, neturėdamas pagrindo kvestionuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kovo 27 dienos nutartyje nustatytų aplinkybių dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas antrą kartą į Regionų administracinį teismą su skundu dėl to paties Migracijos departamento sprendimo kreipėsi balandžio 9 d., padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą ir ir nenurodė naujų svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti.

Kodėl aš turiu išvažiuoti?

ELTA primena, kad Migracijos departamentas sprendimą išsiųsti V. Ivanovą iš Lietuvos priėmė dar pernai, išanalizavęs viešai prieinamą informaciją bei gavęs papildomos informacijos iš atsakingų šalies institucijų – Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos.

V. Ivanovas dabar teisiamas baudžiamojoje byloje kartu su likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikloje dalyvavusiais Erika Švenčioniene ir Kazimieru Juraičiu. Šioje byloje buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas kaltinamas dėl 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą fakto neigimo. Anot teisėsaugos, jam kaltinimai pateikti, atsižvelgiant į jo išsakytas mintis apie Sausio 13-osios įvykius vienoje laidoje.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas jau įpusėjo – teismas skelbia šios baudžiamosios bylos medžiagą. Nuo šios bylos baigties ir priklausys, kada Rusijos pilietis bus išsiųstas iš Lietuvos – šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. Ivanovui yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tai reiškia, kad kaltinamasis visą bylos nagrinėjimo laiką turi būti Lietuvoje. Rusijos pilietis bus išsiųstas, kai įsiteisės nuosprendis minėtoje baudžiamojoje byloje. Kada tai įvyks, nežinoma, nes bylą kol kas nagrinėja pirmos instancijos teismas, jo verdiktą šalys dar galės apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui ir tik po šio teismo verdikto nuosprendis įsiteisės.

Tuo metu V. Ivanovas mano, kad nėra nustatyta nė vieno fakto, patvirtinančio, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Aš kol kas nesiruošiu bėgti iš Lietuvos, iš mano Tėvynės, iš mano Kauno, kur mano tėvai guli kapuose, aš čia gimiau. Kodėl aš turiu išvažiuoti? Čia mano šeima, čia mano visi giminaičiai“, – žurnalistams yra sakęs Rusijos pilietis.

Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, nusikaltimas įvykdytas vėlų antradienio vakarą, apie 23.42 val., Naujininkų rajone, Šaltkalvių gatvėje.

Neblaivus (0,72 prom.) 31 metų vyras apgadino apie 10 įmonei priklausančių elektrinių paspirtukų „Bolt“.

Nuostolis tikslinamas, įtariamasis pristatytas į policijos komisariatą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ jau yra pradėjusi elektrinių paspirtukų sezoną, naudojimui skirti paspirtukai pastatyti įvairiose sostinės gatvėse.

Kaip pranešė prokuratūra, balandžio 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti.

„Tyrimas atliekamas dėl 2019 – 2023 m. tarybos narių veiklos“, – Eltai sakė prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė.

Įtarimai šiame tyrime niekam nepareikšti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Policijos departamento Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyrius.

Įprastai tokius tyrimus vykdo Specialiųjų tyrimų taryba, tačiau dėl darbų krūvių šį tyrimą pavesta atlikti policijai.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

STT yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Pasvalio rajonų bei Kretingos, Utenos ir Birštono savivaldybių.

Kartu bus teisiama ir S. Dmitrijevo sutuoktinė, ji kaltinama dokumentų klastojimu, svetimo turto įgijimu apgaule (sukčiavimu), padėjimu piktnaudžiauti tarnyba bei apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu, antradienį pranešė prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) buvo pradėtas pernai dėl galimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

Tyrimo duomenimis, S. Dmitrijevas, kaip tuometinis tarybos narys turėjo teisę gauti išmoką biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti.

2019–2023 metais S. Dmitrijevas buvo sudaręs galimai fiktyvią negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį biuro nuomai su sutuoktinės vadovaujama privačia įmone, kurioje buvo įrašyti, įtariama, tikrovės neatitinkantys duomenys.

Siekdamas turtinės naudos, S. Dmitrijevas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kas mėnesį 2019 m. rugsėjo – 2023 m. balandžio mėn. laikotarpiu pateikdavo, kaip įtariama, jo sutuoktinės parengtus suklastotus finansinius dokumentus. Tokiu būdu pastarasis, galimai piktnaudžiaudamas tarnyba, padarė didelę neturtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei ir apgaule įgijo daugiau nei 9 tūkst. eurų.

„Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kai kuriuos suklastotus finansinius dokumentus S. Dmitrijevo sutuoktinė įtraukdavo į savo vadovaujamos įmonės apskaitą. Finansiniuose dokumentuose įrašytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės dėl jose įformintų nesuteiktų patalpų nuomos paslaugų, todėl negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už 2019 m. rugpjūčio – 2020 m. gegužės mėnesius“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Buvęs tarybos narys ir jo sutuoktinė įtarimų sulaukė pernai.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

S. Dmitrijevas, kuriam dabar yra 64 metai, anksčiau du kartus – 2000-2004 ir 2012-2106 m., buvo išrinktas Seimo nariu.

Jis buvo vienas iš organizacijos „Lietuvos rusų sąjunga“ steigėjų, buvo jos pirmininku.

Penkių aukštų gyvenamajame name, penktame aukšte degė butas. Atvykus ugniagesiams, butas degė atvira liepsna. Buvo sutelktos gausios pajėgos gaisro gesinimui, 6 autocisternos ir automobilinės kopėčios. Iš ketvirto aukšto buvo evakuoti žmonės, Eltai sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Pasak jos, 12.53 val. gaisras buvo likviduotas.

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, pranešimas apie Saulėtekio gatvėje atvira liepsna degantį butą gautas antradienį, apie 12.34 val.

Į įvykio vietą išsiųstos Pakruojo miesto bei rajono priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Kaip pranešė Policijos departamentas, nusikaltimas įvykdytas antradienio vidurnaktį, apie 00.25 val., A. Baranausko gatvėje esančiuose namuose.

Per konfliktą neblaivi (1,88 prom.) 26 metų moteris sužalojo neblaivų (1,88 prom.) 29 metų vyrą.

Suteikus medicinos pagalbą, nukentėjusysis gydomas ambulatoriškai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Piniginių sumų ieškovas kol kas neįvardija.

Anksčiau R. Gudauskas prašė tik panaikinti naujojo vadovo konkurso rezultatus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas yra Kultūros ministerija, tretieji suinteresuotieji asmenys – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir per ginčijamą konkursą išrinkta bei darbą jau pradėjusi naujoji jos vadovė Aušrinė Žilinskienė.

R. Gudausko advokatė Ramunė Šaikuvienė per teismo posėdį antradienį sakė, kad reikalavimo tikslinimai yra paruošti. Pasak jos, atsakovas, Kultūros ministerija, per ankstesnius posėdžius galutinai patvirtino, kad konkursą sudarė dvi dalys: testas raštu ir testas žodžiu. Už testą raštu R. Gudauskas per konkursą gavo 8, už testą žodžiu – 7, už praktinę užduotį – 9, bendras rezultatas – 16 balų.

Tuo metu laimėtoja A. Žilinskienė 7,6 balo gavo už pokalbį, 7,6 balo – už praktinę užduotį, 9,1 balo – už testą, testas žodžiu įvertintas 8,34 balo. Galutinis rezultatas – 15,95 balo.

„Tai ką mes matome? Kad daugiau surinkęs netapo laimėtoju“, – per teismo posėdį antradienį sakė advokatė.

„Mes matome, kad laimėtoju turi būti paskelbtas ieškovas, dėl turtinės ir neturtinės žalos – Klaipėdos apygardos teismas suformavo naują praktiką, kad gali būti priteisiama turtinė ir neturtinė žala, nes pretendentas patyrė nerimą, stresą dėl tokio konkurso vykdymo pažeidimų, yra pagrindas priteisti neturtinę žalą ir kompensacija negautų pajamų, jis turėjo lūkestį, kad gaus pajamas surinkęs daugiau balų. Todėl prašome ir šį reikalavimą patenkinti, ieškovas turėjo tęsti darbo santykius“, – kalbėjo R. Gudausko advokatė.

Laikomės taisyklių ir tvarkų, kad užtikrinti skaidrią atranką.

Be to, ji mano, kad R. Gudauskas bet kokiu atveju yra konkurso laimėtojas, nes komisija neteisingai suskaičiavo pretendentų vertinimo balus.

Teismas antradienį pradėjo liudytojų apklausą. Pirmasis liudijo naujojo vadovo rinkimo konkursą stebėjęs Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas.

Jis pasakojo, kad atvykęs į konkursą turėjo pasirašyti konfidencialumo raštą.

„Tada buvau išprašytas, aš manau, kad nepagarba stebėtoju, jeigu pasirašiau raštą, tai jau turiu dalyvauti“, – sakė liudytojas. Vėliau A. Posochovas buvo pakviestas stebėti konkursą.

Kaip liudytojas buvo apklaustas ir kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, jis buvo komisijos pirmininku, renkant naująjį bibliotekos vadovą. Viceministras pažymėjo, kad dabar rengiama daugybė atrankų į įvairių kultūros ir meno įstaigų vadovų postus.

„Laikomės taisyklių ir tvarkų, kad užtikrinti skaidrią atranką“, – teismui teigė viceministras.

Komisijos pirmininkas R. Gudausko per konkursą pateiktai programai skyrė 9 balus ir ją įvertino kaip aukšto lygio.

Naująjį Martyno Mažvydo bibliotekos vadovą rinko komisija, susidedanti iš 7 narių.

„Reikalavimai pretendentams suformuluoti atsakingų specialistų, jie skelbiami viešai, kaip kiekviename konkurse”, – sakė viceministras R. Mikaitis.

Teismui liudijo ir Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Gražina Lamanauskienė. Ji R. Gudauskui skyrė 8 balus, visus pretendentus sakė vertinusi objektyviai, nebuvo prieš nieką neigiamai nusiteikusi. Liudytoja pažymėjo, kad labai vertina R. Gudausko nuopelnus valstybei ir dalyvavo rengiant raštus, prašant profesoriui skirti valstybinį apdovanojimą. 2021 metais R. Gudauskas buvo apdovanotas ordino už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi.

R. Gudauskas teismui skundžiasi dėl konkurso organizavimo ir vykdymo galimų tvarkos pažeidimų, jis sako, kad konkursas pasižymėjo neapibrėžtumu.

Kultūros ministerija su ieškiniu nesutinka, jos atstovas Virginijus Varnaitis teismo prašė neapklausti liudytojų, kol nėra išspręsta dėl naujų R. Gudausko ieškinio reikalavimų.

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra didžiausia šalies mokslinė ir parlamento biblioteka, joje veikia valstybinė universali lietuviškų, lituanistinių ir užsienio leidinių saugykla, nacionalinis spaudos archyvas. 

2022 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka turėjo 16 312 registruotus vartotojus, išdavė 558 526 dokumentus, bibliotekoje apsilankė 3 403 376 lankytojų. Bibliotekoje dirba daugiau nei 500 darbuotojų.

66 metų R. Gudauskas M. Mažvydo bibliotekai vadovavo nuo 2010 metų.

1998–2000 m. jis buvo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos viceministru informacijai ir informatikai, 1996–1998 m. R. Gudauskas buvo tuometinio prezidento Algirdo Brazausko patarėjas informacijai ir komunikacijai, 1991–2002 m. R. Gudauskas ėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano pareigas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienio rytą, apie 8.05 val., Aristavos kaime sustabdytas automobilis „VW Passat“.

Jį ne tarnyboje ir neuniformuotas vairavo Kėdainių savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 47 metų ugniagesys gelbėtojas. Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,71 promilės alkoholio.

Surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl vairavimo išgėrus.

Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs, ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1,1 tūkstančio eurų.