-
Ekspertai: darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas galėtų padidinti šešėlį 1
Tik abejoja, ar Seimas pritars visiems jos punktams. Esą, jeigu ne, bus chaosas.
„Kiekviena nauja reforma gąsdina, tai nežinia. Nežinom, ko tikėtis“, – sako „Jusoros“ savininkė Tatjana Raižienė.
Dabar mokesčių našta, anot smulkiosios verslininkės, per didelė, teko atleisti keturis darbuotojus, liko penki. Apyvarta neauga, nes žmonių sumažėjo, likusių perkamoji galia silpnesnė nei prieš penkerius metus. Pagrindiniai pirkėjai – pensininkai ir vaikai.
Reformos tešlą užminkiusi vyriausybė sako: jeigu jos siūlymai bus priimti Seime, algos į rankas žmonėms augs vidutiniškai apie 50 eurų. Tarp siūlymų – sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas „Sodrai“.
„Jeigu tai bus atlikta nuo kitų metų pradžios, visas algas, minimalų darbo užmokestį reikės dauginti koeficientu 1,31 apytiksliai. Tai, jeigu šiandien mes turime vidutinį darbo užmokestį 900 eurų, kitų metų pradžioje, atsiribojant nuo visų kitų faktorių, vidutinis atlyginimas Lietuvoje taps nebe 900 eurų, o 1200 eurų. Į rankas žmogus gautų lygiai tiek pat, nes jis tiesiog sumokės daugiau mokesčių. Realiai žmogus daug geriau gyventi nepradės“, – tvirtina SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Bet įmokų sujungimas, kai „Sodrai“ viską mokėtų vien darbuotojas, anot ekspertų, gali suveikti priešingai, nei nori vyriausybė. Mat popieriuje žmonės matys ne tik didesnę algą, bet ir didesnius mokesčius. O dėl to gali atsirasti noras dalį pajamų nuslėpti. Argumentas, kad žmogus matys, kiek sumoka ir kad visa tai ateity atsidurs jo pensijoje, esą suveiks toli gražu ne visiems.
„Didelis atotrūkis tarp to uždarbio ant popieriaus ir to, kuris gaunamas į rankas, yra labai didelis ir tas, galbūt, gali būti paskata, pamačius, kad toks didelis skirtumas, gal kaip nors čia to tokio didelio mokesčio išvenkim kartu su darbdaviu ir bus iš to visiems naudos. Aišku, žmogui tai iš to naudos nebus. O darbdavys, šiuo atveju, jau nieko nenukenčia, nes jau jo įmokos nebėra“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis.
Tačiau sutariama, kad kiti numatyti mokestiniai pakeitimai, pavyzdžiui, neapmokestinamųjų pajamų dydžio, iš tiesų padidintų realias pajamas į rankas. Bet tik dirbančių žmonių. Pensininkams darbo apmokestinimas neturi jokios įtakos. O štai už ne pirmą būstą jiems gali tekti mokėti ir tai, kažin, ar patiks. Tas pats ir su taršių automobilių apmokestinimu – jis tektų tiems, kas neįperka naujų mašinų. Todėl prognozuojama, kad Seimas pritars ne visiems reformos punktams ir taip visai iškraipys mokesčius.
„Mokesčiai tarpusavy yra suderinti ir negalima taip paimti, man vyšnaitė patiko, o čia šitos torto dalies aš nevalgysiu, man nepatinka“, – teigia G. Nausėda.
Su tuo sutinka ir T. Medaiskis, kuris teigia, kad priėmus tik dalį reformų gausis visiškas chaosas.
Vyriausybė suplanavusi, kad pakeitimai įsigalios nuo kitų metų.
-
Nuostolingai veikusi „Geoterma“ bus parduota už eurą 14
Per 20 milijonų eurų atsiėjusi įmonė parduodama kitą mėnesį, už 1 eurą, bet naujasis jos savininkas turės padengti ligšiol susikaupusias bendrovės skolas. Geotermininkų bendruomenė sako – gėda, kad valstybė šitaip suvadovavo ir baiminasi, jog mokslininkai naujiems savininkams gali būti nereikalingi.
Nei viešas pliuškenimasis kubile su šiltu „Geotermos“ vandeniu, nei žodiniai įtikinėjimai rezultato nedavė: bendrovę prieš metus nuspręsta privatizuoti.
Parodomoji geoterminė jėgainė pradėta statyti prieš 2 dešimtmečius. Šilumos gamybą pradėjo 2004 m., bet veikla ėmė nešti nuostolius. Pernai, kaip paskutinį gelbėjimosi šiaudą, įmonė pasiūlė žemės gelmių vandenį naudoti sveikatinimui. Klaipėda esą galėjo virsti gydomųjų mineralinių vandenų kurortu. Idėją palaikančiųjų buvo daug, bet reikalingų teisės aktų pakeitimų – nė vieno.
Nuo kovo bendrovė nevykdo jokios veiklos, su darbuotojais atsisveikinta, valdymą perėmęs Turto bankas.
„Vien 2017 m. pirmą pusmetį finansiniai rezultatai prasti, skolos bendros siekia virš 8 mln. eurų. Bus pradinė aukciono kaina 1 euras, bet, kadangi privatizavimo sąlygos tuo nesibaigia, yra numatytos sąlygos, kur turi būti užtikrinta ir Finansų ministerijos skolos grąžinimas, turi būti užtikrinta ir veikla mokslininkams“, – pasakojo Turto banko Finansinio turto ir pardavimų departamento direktorius Benitas Jonikas.
„Seime yra Energetikos komisija... Tas klausimas buvo sprendžiamas, ir aiškiai buvo pasakyta, kad šita jėgainė gali dirbti, reikia tik šiek tiek pasitvarkyti. Ta prasme, kad reikia instaliuoti biokuro katilą. Iki šiol jis nebuvo instaliuotas. Kodėl, tai reikia klausti tų, kuri tiesiogiai valdo tą jėgainę. Bet, kadangi nėra instaliuota to katilo, tai jinai tampa nekonkurencinga rinkoje“, – stebėjosi Lietuvos geotermijos asociacijos vadovas dr. Feliksas Zinkevičius.
„Tos papildomos investicijos tikrai įmonei reikalingos, įmonė tikrai eilę metų veikia nuostolingai ir be papildomų tų investicijų į biokuro katilinę ar dar kažkokios kitokios investicijos, tikrai reikalinga, tačiau valstybė, šiai dienai ne kartą tikrai diskutuota ir gautos pozicijos tiek iš Finansų ministerijos, tiek iš Ūkio, tiek iš Energetikos, kad galimybės, remiantis fiskalinės drausmės įstatymais, atlikti investicijas, tiesiog jų nėra“, – teigė B. Jonikas.
Mokslininkai apie privatizavimą sako – liūdniau būti negali: įmonėje unikali įranga, svarbi tyrinėjimams. O ir pati sritis perspektyvi.
„Yra tokia Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija, tai yra padidintos temperatūros toj visoj zonoj, ir tai yra ateitis iš tikrųjų. Tai – ne vien tik biokuras, bet ateis laikas ir geotermijai. Negražu prieš tarptautinę bendruomenę, vienintelis toks objektas Lietuvoje, pastatytas didžiąja dalimi už tarptautines lėšas, ir šitaip mes suvadovavom“, – kalbėjo dr. F. Zinkevičius.
„Geotermos“ pardavimo aukcionas suplanuotas sausio pabaigoje. Jeigu niekas jos nenupirks, kitas žingsnis bendrovei – bankrotas.
-
Ekonomistai įspėja: prekybininkai pjauna šaką, ant kurios patys sėdi 11
Prekybininkai neslepia – kainos šalyje nemažės, o rinkos traukimąsi, jei toks prasidės, lems tai, kad pati Lietuva traukiasi – sustabdyti emigracijos politikams nepavyksta.
Kas išsklaidytų pirkėjų liūdesį ir pagerintų prekybininkų nuotaiką, svarstyta Vilniuje. Naujoves siūlančios kompanijos sako: bent jau kaštus prekybininkams mažintų technologijų diegimas. Pavyzdžiui, toks įrenginys naudojamas Estijos mažmenininkų. Pirkėjas jį pasiima su savim, ir, keliaudamas po parduotuvę, skenuoja į krepšelį dedamas prekes. Ir išeidamas jis tiesiog paspaudžia, kad nori susimokėti.
Nereikia kasų, nereikia kasininkų, štai jau ir taupymas. Galvoti, kaip elgtis toliau, prekybos įmones verčia pardavimų rezultatai – sustojo prekiaujančiųjų maistu apyvarta. Bet kainos keliamos. Metinė infliacija Lietuvoje – beveik 5 proc.
„Kyla darbo užmokestis ir labai didelė pagunda kelti, ne tik kad pardavimų kiekį didinti, bet taip pat ir kainas. Tai yra lengviausias būdas pasididinti savo pajamas. Tiek prekybininkams, tiek ir gamintojams, tiek ir paslaugų teikėjams. Ir Lietuvoje, jeigu bendrai pažiūrėjus statistiką, pagrindinis veiksnys mažmeninės prekybos augimo jau yra ne kiekio augimas, augimas sulėtėjo, žemiau 3 proc. nukrito, o būtent kainų augimas“, – sakė banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kyla darbo užmokestis ir labai didelė pagunda kelti, ne tik kad pardavimų kiekį didinti, bet taip pat ir kainas.
„Lidl“ atėjimas jau iš savęs privertė pasimažinti sąnaudas ir pergalvoti procesus. Dabar, reiškia, ar sąnaudų mažinimas reiškia kainų mažinimą, čia jau atskiras klausimas, ar pelno didinimą. Aš nekompetentingas diskutuot apie tai, ką prekybininkai daro su padidėjusiu efektyvumu. Tačiau, esant konkurencinei kovai, esant didesniam efektyvumui, egzistuoja galimybė mažinti kainas. Taigi, automatiškai prekybininkai su visu šituo iššūkiu, kuris yra mažesnės kainos poreikis, gali geriau tvarkytis diegdami technologijas“, – kalbėjo „StrongPoint“ tarptautinio technologijų kūrimo ir vystymo padalinio vadovas Evaldas Budvilaitis.
Atskirų tinklų pelno statistikai neskelbia, bendras – beveik pusė milijardo eurų. Prekybos įmonės aiškina, dar mažinti maržų jau neina, o dalį kaltės dėl kainų turi prisiimti politikai, galvojantys vien apie draudimus ir nesugebantys sustabdyti emigracijos. Esą jei, traukiantis Lietuvai, ims trauktis ir mažmeninės prekybos rinka, pirkėjams geriau nebus.
„Sklando, kad prekybos sektorius, prekybininkai – tai aukso kasyklos, ir tai yra labai pelningas verslas ir panašiai. Tai visi turėtų išsiimti ir kurti parduotuves. Tai yra visiškai teisybės ir tiesos neatitinkantys tokie pamąstymai ir teiginiai. Pasižiūrėkime į paskutinius kelis metus. Prekybinių tinklų išėjo daugiau, negu atėjo. Tai vyksta ne dėl to, kad jiems buvo per gerai, bet dėl to, kad rinka buvo per maža, besitraukianti, ir, be abejo, buvo nepelninga. Tas žmonių, pirkėjų mažėjantis skaičius, nuperkamų prekių mažėjantis skaičius, jisai kartais nepalieka tiesiog kitos išeities kaip tik tai didinti kainas“, – teigė Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Ekspertų teigimu, prekybos tinklai jau kopijuoja vieni kitus, mažina produktų svorį, pigesnėmis keičia sudedamąsias dalis. Bet to esą negana, rinkos stagnacija labai reali, nes vienų žmonių pirkimą stabdo pajamos, kitiems, turintiems pinigų – tokių maždaug trečdalis visų pirkėjų – vartojimas nėra panacėja, jie orientuojasi į mažiau, ko nors išvis atsisako, pavyzdžiui mėsos.
„Kai kalbame apie vartotoją, reiktų išskirti tas dvi Lietuvas. Kaip bebūtų liūdna pasakyti. Pirkėjų pasirinkimą lemai labai skirtingi faktoriai. Jeigu turtingieji ieško įdomesnio asortimento, nišų, geresnės kokybės, natūralumo, tai tie, kurie stengiasi išlikti, jie ieško tik žemų kainų, jie medžioja akcijas, jei yra visiškai nelojalūs ir tiesiog pikti vartotojai“, – kalbėjo „BALTMI Baltic Market Insights“ verslo plėtros vadovas Artūras Urbonavičius.
Ekonomistų teigimu, maisto brangimas tęsis, kol žmonės pirks, gal metus-dvejus. Bet vėliau kainų burbulas esą vis tiek sprogs. Ir tai nebus gerai pačiam prekybos sektoriui. Šio atstovai sako – tada sunkumų bus ir valstybei, dėl mokesčių negavimo.