Šviesi Vydūno dvasia prieš 150 metų įsižeminusi suvokietintoje Mažojoje Lietuvoje, tačiau tvirtas lietuviškas šaknis turinčioje darnioje šeimoje, kryptingai išugdžiusi savo žemiškąsias galias, praskriejo per visą Lietuvos padangę labai aukšta trajektorija, todėl ilgai daugeliui išliko sunkiai pastebima, o pastebėjusiems nelengvai pasiekiama. Jo viso žemiškojo gyvenimo bei labai intensyvios veiklos paliktas ryškus šviesos pėdsakas, reikalaujantis atidaus dėmesio neretai veikia akinančiai ir net atstumiančiai. Būtinas aiškus vidinis poreikis bei kryptinga tvirta valia, kad per civilizacijos keliamą triukšmą išgirstume Vydūno kvietimą pakilti virš medžiaginės ankštumos ir pilko kasdienybės laikinumo.

Jubiliejiniams metams skirta Vydūno Draugijos aktyvios narės Rimos Palijanskaitės monografija "VYDŪNAS: regėjimai, darbai, atradimai" talpinanti ilgametėmis autorės pastangomis surinktą išsamią Vydūno gyvenimo, veiklos bei kūrybos medžiagą su gausybe jų vertinimų ir atsiliepimų, – išsamiausia Vydūno asmenybės ir nuveiktų darbų biografija. Vydūno asmeninio gyvenimo, daugiašakės kultūrinės švietėjiškos veiklos, bei didžiulio kūrybinio palikimo kruopščios studijos knygoje pristatytos su paties Vydūno prisiminimų ir kūrinių, korespondencijų ir atsiliepimų autentiškais fragmentais, įterptais į visų knygos skyrių tekstus, kurie labai juos pagyvina ir maksimaliai padidina jų informatyvumą.

Įvade Vydūno fenomenas aptariamas remiantis gyvais su juo bendravusių, jo gyvenimą bei kūrybą stebėjusių ir studijavusių žmonių atsiliepimais ir atsiminimais. Įtaigiai aptarta Vydūno asmenybės ir kūrybinio palikimo prieštaringo vertinimo įvairūs variantai bei jų motyvai. Apibendrindama įvairias nuomones autorė teigia, kad Vydūno gyvenimo bei veiklos savitumas išplaukė iš jo esmiškesnio susivokimo bei gebėjimo įžvelgti tobulumą paprastume, apsprendusių visą jo asmeninį gyvenimą, veiklą ir kūrybą.

Pirmame knygos skyriuje, skirtame Vydūno ištakoms ir asmenybės formavimuisi greta kruopščios faktologijos yra pateikti gausūs paties Vydūno rašytinių atsiminimų fragmentai. Juose betarpiškai perteikiama harmoningos namų aplinkos ypatingas poveikis jo dvasiniam ir intektualiniam brendimui. Augant gausioje šeimoje išryškėjo jo įgimtas žinių troškulys, imlumas bei kūrybinis potencialas. Jo pasaulėžiūrai ir savivokai didelį poveikį padarė šeimos gyvenime buvusi gyva religinė praktika, kuriai nuo mažens buvo imlus.

Didžiausia knygos dalis skirta aptarti ir pristatyti Vydūno ankstyvame brandos amžiuje prasidėjusią, visą gyvenimą užpildžiusią kultūrinę, visuomeninę, švietėjišką, kūrybinę veiklą. Ji apėmė pedagogiką, intensyvų kūrybinį rašytojo, filosofo, eseisto, publicisto darbą, vadovavimą mažlietuvių muzikiniam ir teatriniam gyvenimui. Ypatingą vietą Vydūno kūrybiniame palikime užėmė filosofiniai raštai, skirti tautiečių esmiškai savivokai ir harmoningai saviugdai. Knygoje išsamiai pateiktos šių kūrinių pagrindinės idėjos ir būdai jas realizuoti kasdieniniame gyvenime.

Beveik visas Vydūno rašytinis palikimas yra skirtas ugdyti tautiečių tauresnį žmoniškumą ir šviesesnį sąmoningumą. Šiame procese akcentuojamas gyvosios tikybos vaidmuo, užėmęs labai svarbią vietą ir Vydūno asmeniniame gyvenime.

Knygoje pateikta daug autentiškos medžiagos, išlikusios Vydūno karo meto dienoraščiuose ir pokario prisiminimuose apie jo patirtus sunkiausius išgyvenimus 1944–1946 m. evakuojantis į Vokietijos gilumą. Fiziškai visiškai nualinto, bet dvasia nepalūžusio Vydūno nugyventas aktyvus septynerių metų gyvenimo saulėlydis svetingame Detmolde įrodė, kad gyvybingas sąmoningumas geba ir silpną kūną tinkamai panaudoti prasmingam darbui.

Epilogu knygoje suskamba detaliai pristatytas Vydūno palaikų grąžinimas į Lietuvą, entuziastingai sutiktas kelionėje per visą Lietuvą žmonių palydėtas į Mažosios Lietuvos panteonu jau tapusias Bitėnų kapinaites. Čia Vydūno nuopelnai Lietuvai ir pasauliui tinkamai įvertinti mūsų valstybės vadovų ir kultūros veikėjų, kurių kalbų fragmentais baigiasi ši knyga – tikras dešimtmečiais augintas Vydūno jubiliejiniams metams skirtas perlas.

Ta proga Šiaurės Reino–Vestfalijos krašte esančiame mieste lankėsi didelė Lietuvos Vydūno draugijos veteranų ir jaunimo grupė, dailininkų atstovai pristatė iškilaus mąstytojo jubiliejui skirtų paveikslų parodą, o Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis "Kankleliai", su Vydūno, Mažosios Lietuvos ir gražiausiomis lietuviškomis dainomis trumpinęs ilgą kelionę autobusu, pakiliai papuošė visus šventinės programos renginius.

Vydūniečiai aplankė vaizdingose Detmoldo apylinkėse esančius gamtos bei kultūros paminklus – juos dažnai lankė ir pats Vydūnas, jie minimi ir išlikusiuose užrašuose.

Aplankyti namai, 1946 m. kartu su kitais karo pabėgėliais priglaudę ir Vydūną. Pirmame jų, esančiame adresu: Wiesenstrasse 5, prieš penkerius metus paženklintame Vydūno atminimo lenta ir skulptoriaus Liongino Garlos Vydūno bronzine skulptūra, veikia studentų bendrabutis "Bursa", priglaudžiantis užsienio studentus. Vydūnui paminėti jie pristatė savo pajėgomis paruoštą meninę programą, dalijosi gyvenimiška patirtimi Vokietijoje, atidžiai įsiklausydami į Vydūno asmenybės bei jo kultūrinės – kūrybinės veiklos paliktus ryškius pėdsakus Vokietijoje ir Lietuvoje. Vėliau Lietuvos delegacija su detmoldiečiais aplankė namą Moltkės gatvėje, kur Vydūnas gyveno visus savo likusio gyvenimo septynerius metus.

Ten, kur viena tauta gerbia kitą, brangina jos vertės kilimą, kultūrą, ten yra vykdoma Kūrėjo valia ir ten nėra ko nerimauti.

Pagrindiniai Vydūno dienos minėjimo renginiai, prasidėję Detmoldo mero Rainerio Hellerio ir Kintų Vydūno kultūros centro direktorės Ritos Tarvydienės kalbomis, tęsėsi miesto rotušėje. Čia buvo eksponuojami lietuvių dailininkų Vydūno jubiliejui skirti darbai ir pristatyti pranešimai.

R.Helleris akcentavo, kad Vydūnas yra vienas pirmųjų Europos minties lyderių, pranokęs daugelį savo amžininkų ir taip savo 150-ojo gimtadienio proga atsidūrė šįmet Detmolde minėtos Europos savaitės centre. Savo kalbą meras baigė cituodamas Vydūną: "Sulig naujos eros aušra bunda ir naujas tikėjimas. Ten, kur viena tauta gerbia kitą, brangina jos vertės kilimą, kultūrą, ten yra vykdoma Kūrėjo valia ir ten nėra ko nerimauti."

Lietuvos ambasados Vokietijoje pirmoji sekretorė Edita Razmėnaitė priminė, kad Lietuva ypač vertina Vydūno veiklą ugdant lietuvių dvasinę kultūrą, sąmoningumą, tautinę savigarbą ir su didžiule pagarba prisimena jo nepailstamas pastangas siekiant taikaus lietuvių ir vokiečių sugyvenimo to meto prūsiškoje Mažojoje Lietuvoje. Ir šiandien išlieka labai svarbi Vydūno mintis, kad tik taikiai sugyvenant tautoms gali vykti žmonijos pažanga.

Didžiausio šventinės auditorijos dėmesio ir aplodismentų susilaukė tarp pranešimų įterptos Kanklelių ansamblio atliktos Vydūno ir Mažosios Lietuvos dainos. Šventinę programą vainikavo iškilmingas koncertas, kuriame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų Lietuvos kompozitorių kūrinius grojo talentinga pianistė Sandra Urba, savo studijų Vokietijoje metu taip pat gyvenusi "Bursos" studentų bendrabutyje.

Ištrūkęs iš mirties nagų

1944 m. rudenį, artėjant frontui iš Rytų, Vydūnas buvo priverstas palikti liepnojančią Tilžę ir su kitais tilžiečiais evakavosi į Vokietijos gilumą. Per dvejus metus trukusią bėglio kelionę iki Vakarų Vokietijos Lipės kunigaikštystės sostinės Detmoldo patyrė sunkiausius savo gyvenimo išbandymus.

1946 m. rugpjūčio 4 d. netoli Liubeko Vydūnas visiškai išsekęs leisgyvis buvo iškeltas iš traukinio ir nugabentas į ligoninę. Per mėnesį sustiprėjusį jį lietuviai nugabeno į Detmoldą. Čia, uoliai globojamas vietinių gyventojų bei karo audros atblokštų lietuvių, Vydūnas sustiprėjo ir toliau tęsė aktyvų kūrybinį bei visuomeninį gyvenimą.

Lietuvių išeivijos leidinių užsakymu parašė daugybę straipsnių, aktyviai dalyvavo tremtinių ir Detmoldo miesto kultūriniame gyvenime, lankė daugelį aplinkinių vietovių lietuvių sambūrių, sakė švietėjiškas kalbas.

Nuolat bendraudamas su Detmoldo ir Dypholco lietuviškomis gimnazijomis, skautų ir kitomis organizacijomis, baigė ruošti ir išleido "Bhagavad Gytos" bei "Tauresnio žmoniškumo užtekėjimo" knygas. Už nuoširdų taurų dalyvavimą kultūriniame ir dvasiniame miesto gyvenime Vydūnui reikšta ypatinga pagarba yra išlikusi iki dabar daugelio detmoldiečių atmintyje. Dėl skaudžiausių išgyvenimų pagaliau vokiečiai aiškiai suvokė, kad tikras Lietuvos patriotas ir ištikimas, jos gerovei tarnavęs, Vokietijos pilietis didis lietuvis Vydūnas buvo ir išlieka tvirtu patikimu tiltu tarp mūsų tautų ir sektinu geru pavyzdžiu visoms kitoms tautoms.