Kaip teigia portalo skaitytojai, veiksmas vyko apie 11.30 val. Marijampolėje, Sporto-Draugystės gatvių sankryžoje.

Pasak Marijampolės Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovės, policija stabdė automobilius ir tikrino dokumentus, o minėtos kaukės bei pirštinės – higieninės, saugančios nuo lašeliniu būdu plintančių ligų.

„Sustabdytas asmuo galimai galėjo pasakyti, jog serga užkrečiama liga“, – atsiųstame atsakyme teigia pareigūnų atstovė.

Skaitytojų teigimu, iš automobilio buvo kraustomi daiktai.

Marijampolės VPK atstovės duomenimis, šiuo metu vyksta tyrimas, todėl daugiau informacijos ji suteikti negalėjo.

Apie 12.28 val. Vyriausiasis Marijampolės policijos komisariatas gavo pranešimą, jog Vytauto gatvėje įvyko avarija, kurios metu partrenktas žmogus.

Pasak policijos, eismo nelaimė įvyko, kuomet vienas automobilis sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti einančio pėsčiojo, o kitas, važiavęs iš paskos, nespėjo sustabdyti ir stumtelėjo stovėjusį priekyje.

Į nelaimės vietą vyko ir pareigūnai, ir medikai.

Per perėją ėjęs apie 50 metų amžiaus vyras buvo išvežtas į gydymo įstaigą.

Vyras papasakojo, jog vasarą Čekijoje pažeidė Kelių eismo taisykles (KET) – viršijo greitį 19 km/val. Po kurio laiko į Lietuvą atėjo laiškas su numatyta 500 Čekijos kronų bauda.

Bauda buvo sumokėta SEB banko pavedimu – 19,77 euro. Tačiau vėliau mokėtojas, peržiūrėjęs savo kortelės mokėjimų išrašus, pastebėjo, jog buvo nuskaičiuota daugiau pinigų. Taip nutiko todėl, kad prisidėjo 13 eurų tarptautinio pervedimo mokestis.

„Kai įsivedėme eurą, buvo sakoma, kad tarptautiniai pervedimai yra ta sritis, kur nauja valiuta leis sutaupyti bene labiausiai. Tačiau konvertavus į litus, man šis pervedimas atsiėjo bemaž 45 litus. Ar tarptautiniai pervedimai tikrai pigesni, nei buvo?“, – klausė kaunietis.

Portalas susisiekė su SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovu Vaidu Žagūniu. Specialistas paaiškino, jog šiuo metu tarptautiniai pervedimai Šengeno šalyse kainuoja 0,41 euro.

Jis teigė, jog 13 eurų mokestis yra taikomas tarptautiniams pervedimams – t. y. pervedimams, atliekamiems kita valiuta, nei eurais. Šis mokestis taip pat taikomas ir pervedimams, kurie atliekami ne į Europos Sąjungos šalis ar į šalis, neturinčias euro valiutos. Iki Lietuvos prisijungimo prie euro zonos ir euro įvedimo, šio mokesčio įkainis SEB banke buvo 45 litai (13,03 eurai). Taigi, po euro įvedimo, šis mokestis nėra pasikeitęs.

Nors Čekija ir priklauso Europos ekonominės erdvės (EEE) šalims, bauda buvo išrašyta ne eurais, o kronomis, todėl kauniečiui teko mokėti 13 eurų pervedimo mokestį.

Nuo euro įvedimo Lietuvoje tarptautiniai pervedimai į EEE šalis yra vykdomi kaip vietiniai pervedimai. Jie, anot V. Žagūnio, atpigo keliasdešimt kartų.

„Šiuo pokyčiu klientai labai džiaugiasi – didžioji dalis pervedimų Europoje vyksta eurais, todėl dabar atlikdami pervedimus klientai sutaupo“, – kalbėjo V. Žagūnis.

Maisto nevežė devynias dienas?

Vilniaus rajone, Adomaičių kaime esančioje VšĮ „Aiko gyvūnų kaimelis“ augintiniai buvo laikomi pasibaisėtinomis sąlygomis – nevalytuose narvuose, neapšiltintuose ir apgriuvusiuose voljeruose gyvūnai kentė alkį ir troškulį. Globos organizacijos teritorijoje nebuvo nei elektros, nei vandens.

„Aiko gyvūnų kaimelį“ aplankė beglobių gyvūnų paramos ir labdaros fondas „Drauge“. Komanda su fondo vadovu Aleksandru Širinskij pakraupo išvydę dar nematytus vaizdus – šunys voljeruose trypė savo išmatas, neturėjo maisto ir vandens, o kelios katės net dvi dienas buvo uždarytos vienoje mažoje transportavimo dėžutėje.

Galima būtų manyti, kad visa tai – tik istorijos, kuriomis didesnės prieglaudos nori sunaikinti mažesniąsias, tačiau nuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina kraupią situaciją.

Fondo „Drauge“ vadovas tikino, jog jiems atvykus į globos organizaciją, komandą pasitikusi VšĮ „Aiko gyvūnų kaimelis“ savanorė tikino, kad organizacijos vadovė čia nebuvo apsilankiusi net devynias dienas, t. y. tiek dienų gyvūnams nebuvo atvežtas maistas.

Apsilankė per anksti

Redakcija susisiekė ir su VšĮ „Aiko gyvūnų kaimelis“ idėjos pradininke Laura Vaičiūnaite. Ji teigė, kad ši istorija yra šmeižtas. Dėl neva tikrovės neatitinkančios informacijos moterys yra pasiryžusios kreiptis į teismą.

Anot jos, voljerai buvo nevalyti todėl, kad fondo atstovai čia apsilankė ankstų rytą ir savanorė nespėjo jų sutvarkyti. Ji taip pat teigė, jog gyvūnai visada būna pamaitinti ir pagirdyti.

L. Vaičiūnaitė neneigė, kad globos bendrovei trūksta lėšų – jie priima pagalbą.  Ji taip pat teigė, kad kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) – pradėto tyrimo duomenimis, „Aiko gyvūnų kaimelyje“ didelių pažeidimų rasta nebuvo.

Portalui kauno.diena.lt VMVT viršininko pavaduotojas-veterinarijos inspektorius Skirmantas Miškinis teigė, jog globos organizacija turi finansinių sunkumų, tačiau turimais gyvūnais rūpinasi neblogai. Pasak jo, nusižengimų, rastų VšĮ „Aiko gyvūnų kaimelis“, galima aptikti ir kitose prieglaudose ar globos organizacijose.

Tačiau šiandien redakciją pasiekė VMVT laiškas, kuriame surašytos atlikto tyrimo išvados. Laiške minima, jog „Aiko gyvūnų kaimelis“ vis dėlto pažeidė  keletą teisės aktų. Teigiama, jog katės buvo laikomos per ankštai – gyvūnų globėjai įsipareigojo įrengti naują, didesnę laikymo vietą.

Nors L. Vaičiūnaitė teigė, jog fondo „Drauge“ vizito metu iš globos organizacijos buvo pavogtos dvi kalytės, tačiau A.Širinskij pateikė kitą versiją. Apsilankęs prieglaudoje jis pamatė nusilpusias kalytes ir paprašė tądien dirbusios savanorės leisti jas pasiimti ir nuvežti į veterinarijos kliniką. Jo teigimu, net patys veterinarai buvo pakraupę – šunų ausys buvo itin purvinos,  jų nagai buvo nekirpti, nuo gyvūnų sklido baisus išmatų kvapas, o organizme buvo rasta kaspinuočių.

VMVT portalui atsiųstame laiške buvo rašoma, kad gauta ir daugiau nemalonios informacijos apie gyvūnų būklę – vienam šuniui neva reikalinga akies voko operacija.

VšĮ „Aiko gyvūnų kaimelis“ laikinai stabdo savo veiklą. Jie negalės priimti naujų augintinių ir globos tik turimus gyvūnus. Juos turės išlaikyti iš savo asmeninių lėšų.  Dėl nustatytų pažeidimų atsakingam įstaigos atstovui numatyta bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 3 dalį. Ji siekia nuo 100 iki 230 eurų.

Akistata su šiais kraupiais vaizdais įvyko atkeliavus į Vilniaus rajone esantį Adomaičių kaimą, kuriame yra įsikūrusi VšĮ „Aiko gyvūnų kaimelis“. Kaip pasakojo Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondo „Drauge“ vadovas Aleksandras Širinskij – jo komanda ten vyko vizituoti vedina keistos nuojautos. Šiai gyvūnų globėjų organizacijai ne kartą buvo siūlyta parama, tačiau, nors pasiūlymas buvo priimtas, susitikimai vis buvo atidėliojami.

VšĮ „Aiko gyvūnų kaimelis“ viešai neskelbė savo adreso, tačiau paramos įmonė, pasitelkusi miestelio gyventojų pagalbą, atrado organizacijos lokaciją ir sėkmingai atvežė gyvūnams maisto bei vandens.

„Nuvažiavę pamatėme tikrai ne kiekvienai prieglaudai būdingus voljerus ir ne kiekvienai prieglaudai būdingas sąlygas gyvūnams. Voljerai nėra paruošti žiemai, būdos nėra apšiltintos, sklype nėra elektros bei vandens“, – pirmosios vizito dienos įspūdžiais dalinasi A.Širinskij.

Aleksandro Širinskij nuotr.

Gyvūnai badavo devynias dienas?

Pirmąją dieną labdaros ir paramos fondo komandą įleido VšĮ „Aiko gyvūnų kaimelis“ savanorė, kuri, kaip teigia fondo vadovas, komandai prasitarė, jog jau devynias dienas niekas nesilankė prieglaudoje ir nevežė gyvūnams maisto.

„Bandėme susisiekti su Aiste ir Laura, organizacijos steigėjomis. Norėjome pasiklausti, kodėl tokia situacija, kodėl šuniukai yra laikomi tokiomis sąlygomis, t. y. nevalytuose narvuose, nemaitinami“, – kalbėjo fondo vadovas.

Po skandalo VšĮ „Aiko gyvūnų kaimelis“ paskelbė laikinai stabdanti savo veiklą. Todėl Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondas „Drauge“ kreipėsi į savo kolegas ir jiems pagalbos ranką ištiesė net keturios gyvūnų prieglaudos, sutikdamos pasiimti globos organizacijos gyvūnėlius savo priežiūron. Šis pasiūlymas yra išsiųstas oficialiai rekvizituose deklaruojamu elektroniniu paštu.

Visa informacija – šmeižtas?

Istoriją pakomentavo ir Laura Vaičiūnaitė, VšĮ „Aiko gyvūnų kaimelis“ savanorė ir idėjos pradininkė. Ji pasakojo, jog labdaros fondo darbuotojai atvažiavo ryte, kuomet savanorė dar buvo nespėjusi sutvarkyti voljerų. Taip pat teigė, jog voljerai yra sutvarkyti pagal visus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reikalavimus – jie turi dvi medines sienas, kurios uždengia gyvūnus nuo vėjo, o apšiltinti bus atėjus žiemos metui.

Aleksandro Širinskij nuotr.

„Šunys maisto visada turi ir mes dabar ten važiuojame kas antrą dieną ir pačios vežame maistą. Tai, kad ten yra talkinama – taip, tai mes priimame kaip paramą, o visa kita informacija yra šmeižtas, dėl kurio mes kreipsimės į teismą“, – kalbėjo Laura.

Tyrimą pradėjo VMVT

Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondo „Drauge“ vedėjas A.Širinskij pasakojo, jog VMVT pradėjo tyrimą iškart po jų vizito, tačiau jam buvo pranešta, jog situacija globos organizacijoje nėra tokia bloga, o detalesnė informacija tretiesiems asmenims neteikiama.

VMVT viršininko pavaduotojas-veterinarijos inspektorius Skirmantas Miškinis pats apsilankė VšĮ „Aiko gyvūnų kaimelis“.

„Šiandien jie neturi globos patalpų, tačiau tokioms organizacijoms ir nebūtina turėti, jie gali verstis su globėjais. Tai nėra didelė organizacija, tačiau daro žygius, kad padidėtų. Taip, šiandien matome, kad yra tam tikrų finansinių sunkumų, tačiau dėl šios priežasties jie nebeprisiima globoti daugiau gyvūnų, bet turimais gyvūnais rūpinasi neblogai. Yra šiokių tokių trūkumų, tačiau tokių trūkumų galima rasti kiekvienoje organizacijoje“, – tikino S.Miškinis.

Veterinarijos inspektoriaus nuomone, kai kurie dalykai šioje istorijoje gali būti hiperbolizuoti dėl konkuruojančių organizacijų noro sustabdyti naujos organizacijos kūrimąsi.

Šiuo metu deklaruojama, jog VšĮ „Aiko gyvūnų kaimelis“ veikla yra laikinai sustabdyta.

Aleksandro Širinskij nuotr.

Rugsėjo 16 d., sekmadienį, Pasvalio policijos komisariatą pasiekė pranešimas, jog kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga, 34 kilometre, susidūrė du automobiliai – „Volkswagen Golf“, kurį vairavo jaunuolis iš Pasvalio rajono, ir „Mercedes-Benz“, kurio vairuotoja – mergina iš Kauno.

„Mercedes-Benz“ vairuotojos draugas Deividas, tądien keliavęs kartu su mergina, internete patalpino vaizdo įrašą, filmuotą iškart po avarijos. Jame užfiksuoti siaubą keliantys vaizdai, kadangi transporto priemonės susidūrė kaktomuša.

Asmeninio archyvo nuotr.

Deividas sutiko pakomentuoti įvykį ir papasakojo, jog su drauge viešėjo pas jos tėvus, o vakare jau vyko iš Pasvalio atgal į Kauną.

„Pavažiavome apie tris kilometrus nuo Pasvalio ir pamatėme, kad golfas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lėkė tiesiai į mus. Nieko padaryti negalėjome, jis į mus rėžėsi kaktomuša“, – pasakojo eismo įvykio dalyvis.

Tokie žmogystos važinėja gatvėmis ir užmuša žmonės. Gerai, kad mes likome gyvi, tik su minimaliomis traumomis.

Šiame kelio ruože leistinas greitis – 90 km/val. Vaikinas teigia, jog jų automobilis neviršijo 70 km/val, tačiau vaikinų, kurie išvažiavo į priešingą eismo juostą, greitis siekė apie 100 km/val.

Deividas pasakoja, kad po avarijos visi keturi eismo dalyviai išlipo iš automobilių. Tuomet jam kilo abejonių, ar „Volkswagen Golf“ važiavę asmenys – blaivūs. Tačiau atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino vairuotojo blaivumą. Vairuotojas buvo blaivus.

„Juos pamačius nekilo abejonių, kad jie nuo kažko apsvaigę. O kai nieko nepripūtė, buvau įsitikinęs, kad kažko vartojo. Jų net koordinacija buvo sutrikusi. Iš žvilgsnio buvo galima suprasti“, – portalui kauno.diena.lt savo įtarimus dėstė Deividas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Prie įkelto vaizdo įrašo pašnekovas pridėjo tokį įrašą: „Šitie į mus tėškėsi kaktomuša. Kaip parodė jų šlapimo tyrimas, jie buvo pavartoję dviejų rūšių narkotikų. Tokie žmogystos važinėja gatvėmis ir užmuša žmonės. Gerai, kad mes likome gyvi, tik su minimaliomis traumomis.“

Susisiekus su Pasvalio rajono policijos komisariato viršininku Daliumi Prakuraičiu, jis patvirtino, kad abi transporto priemones vairavę asmenys buvo blaivūs. Jie po avarijos buvo pristatyti į gydymo įstaigą. Pareigūno duomenimis, informacijos apie kurio nors avarijos dalyvio apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, nėra.

Pasvalio ligoninės vyr. gydytojas Rolandas Rastauskas portalui teigė, jog abiejų ekipažų vairuotojai nepatyrė rimtų traumų, vaikinui patempta ranka, o merginai sumušta krūtinė. Pasiteiravus, ar kuriam nors avarijos dalyviui buvo nustatytas apsvaigimas narkotinėmis medžiagomis, medikas komentuoti atsisakė.

Pagal projektą, viršuje bus liejama dviejų aukščių aikštelė. Tačiau kauniečių laukia ne tik jos atnaujinimas. Sudėtinė apžvalgos aikštelės projekto dalis – šlaitas. Vietoje anksčiau čia buvusio drugelio, kalną pradedama puošti tautine juosta.

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad minėtą tautinę juostą sudarys 1104 vnt. vyšninės spalvos raugerškių, 859 vnt. žalių Tunbergo raugerškių bei 1500 vnt. šviesiai žalio Damerio kaulenio krūmai. Visi augalai bus perpinti vytelėmis, kad būtų išgautas tautinis motyvas. Jie bus naudingi ir kalno sutvirtinimui, tuo pačiu sutvarkant nuošliaužų padarytą žalą.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Tiesa, rezultatų teks palaukti, mat šie augalai – ilgamečiai, todėl visa tautinė juosta išryškės per 2-3 metus.

„Projekto pabaiga numatoma gruodžio mėnesį. Pusė želdinių jau susodinti ir tikimasi, kad galbūt viskas bus pabaigta anksčiau. Šis gėlių ornamentas – tik vienas iš planuojamų atlikti darbų. Taip pat bus naujai asfaltuojama V. Čepinskio gatvė, sutvarkytas apšvietimas, įrengtas naujas dviračių takas“, – planus vardijo R.Savickienė ir pridūrė, kad be viso to bus sutvarkyti ir laiptai prie Aleksoto funikulieriaus, visa šalia esanti infrastruktūra.

Projekto architektas Rimantas Giedraitis užsiminė, kad šlaite atsirandantis lietuviškas ornamentas pratęs ant kalno stovinčios Perkūno skulptūros idėją.