-
Jungiamos kaimo mokyklos: trūksta ir mokinių, ir mokytojų 2
Kelmės rajono Liolių pagrindinėje mokykloje mokosi 98 miestelio ir aplinkinių kaimų vaikai, pusė tiek – Maironių skyriuje, prijungtame prie mokyklos pernai. Atsivežti mokinių prieš pamokas po kaimus važinėja du autobusiukai.
Dėl mažo mokinių skaičiaus trečiokai mokosi su ketvirtokais, septintokai su aštuntokais. Maironių skyriuje sujungtos beveik visos klasės.
„Ugdyti mokinius jungtinėje klasėje mokytojui daug sudėtingiau, nes dvi ugdymo programos, nors ir gretutinėms klasėms – trečiai ir ketvirtai ar septintai ir aštuntai, yra sudėtingas ugdymo procesas. Bet galbūt gerai, kad tose jungtinėse klasėse nėra labai daug mokinukų“, – sako Kelmės r. Liolių pagrindinės mokyklos direktorius Albertas Pumputis.
Pasak mokytojų, ar klasėje penki mokiniai, ar dvidešimt, pamokoms rengtis reikia taip pat. Mažėjant rajone mokinių, kartu ir mokyklų, mokytojams tenka apvažiuoti daugiau kaimo mokyklų, kad susirinktų pamokų skaičių, reikalingą etatui. Jau pradeda trūkti ir mokytojų.
„Gamtos mokslų – fizikos, chemijos, biologijos – mokytojų sudėtinga surasti, nes krūviai maži. Pradeda trūkti ir matematikos mokytojų, ir istorikų, ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų – artėja tokia problema“, – teigia Kelmės r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, daugiausia mokyklų, kuriose yra jungtinės klasės, – kaimuose.
„Kiekvienos mokyklos, nepaisant to, kur ji yra – didelio miesto viduryje ar mažame gražiame kaimelyje, pagrindinis tikslas –kad vaikui būtų sudarytos sąlygos įgyti kokybišką išsilavinimą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pagal mokinių mokslo pasiekimus Kelmės rajono mokyklos nėra tarp blogiausių, bet ir iki geriausių joms toli.
Pasak ministrės, ar ilgam išliks Liolių pagrindinė mokykla priklauso ne tik nuo mokyklos, bet ir nuo rajono savivaldybės požiūrio bei rūpinimosi ja.
-
Aptikti XVII a. namo pamatai 1
Archeologai Prisikėlimo aikštėje darbuojasi jau antrą savaitę. Pirmieji radiniai nustebino – nei stiklo šukių, nei 4 spalvų polichrominių glazūruotų koklių rasti Šiauliuose nesitikėta, nes jie nebūdingi šioms vietovėms. Apžiūrėję į katedrą pasukto namo akmeninius pamatus, istorikai nustatė, kad medinis namas, ant jų, buvęs pastatytas XVII a. pradžioje.
„Tas pastatas priklausė ne šiaip eiliniam miestiečiui ar pasiturinčiam miestiečiui. Rodo tai, kad pastatas turėjo stiklinius langus, randame labai daug langų stiklo. Prie pastato sienos glaudėsi koklinė krosnis, mūryta iš puodyninių koklių, bet panašu, kad kitoje patalpoje galėjo stovėti ir gražesnė, puošnesnė krosnis“, – pasakojo Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Virginija Ostašenkovienė.
Iš viso rasti 3 namų pamatai. XVIII a. pabaigoje pastatyto – gerokai apgriauti. Trečio namo liekanos aptiktos priešingoje aikštės dalyje. Labiausiai archeologus dominantis pirmasis namas suteikia žinių apie aikštės būklę iki Tyzenhauzo laikų.
„Randame akmenų mūro pamatus ir pastatą, kuris yra savo fasadu orientuotas į gatvelę, kuri nebuvo tiesi. Ji buvo kreivoka, einanti į miesto centrinę turgaus aikštę, nukreiptą link bažnyčios šventoriaus, ir matosi,kad miestas, kaip ir daugelis Lietuvos senųjų miestelių, turėjo radialinį miesto planą“, – sakė Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Aikštėje archeologai ketina iškasti dar keletą šurfų ir ištirti juos išsamiai, nes tokie tyrimai aikštėje atlikti nebuvo.
-
Ekspertai: darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas galėtų padidinti šešėlį 1
Tik abejoja, ar Seimas pritars visiems jos punktams. Esą, jeigu ne, bus chaosas.
„Kiekviena nauja reforma gąsdina, tai nežinia. Nežinom, ko tikėtis“, – sako „Jusoros“ savininkė Tatjana Raižienė.
Dabar mokesčių našta, anot smulkiosios verslininkės, per didelė, teko atleisti keturis darbuotojus, liko penki. Apyvarta neauga, nes žmonių sumažėjo, likusių perkamoji galia silpnesnė nei prieš penkerius metus. Pagrindiniai pirkėjai – pensininkai ir vaikai.
Reformos tešlą užminkiusi vyriausybė sako: jeigu jos siūlymai bus priimti Seime, algos į rankas žmonėms augs vidutiniškai apie 50 eurų. Tarp siūlymų – sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas „Sodrai“.
„Jeigu tai bus atlikta nuo kitų metų pradžios, visas algas, minimalų darbo užmokestį reikės dauginti koeficientu 1,31 apytiksliai. Tai, jeigu šiandien mes turime vidutinį darbo užmokestį 900 eurų, kitų metų pradžioje, atsiribojant nuo visų kitų faktorių, vidutinis atlyginimas Lietuvoje taps nebe 900 eurų, o 1200 eurų. Į rankas žmogus gautų lygiai tiek pat, nes jis tiesiog sumokės daugiau mokesčių. Realiai žmogus daug geriau gyventi nepradės“, – tvirtina SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Bet įmokų sujungimas, kai „Sodrai“ viską mokėtų vien darbuotojas, anot ekspertų, gali suveikti priešingai, nei nori vyriausybė. Mat popieriuje žmonės matys ne tik didesnę algą, bet ir didesnius mokesčius. O dėl to gali atsirasti noras dalį pajamų nuslėpti. Argumentas, kad žmogus matys, kiek sumoka ir kad visa tai ateity atsidurs jo pensijoje, esą suveiks toli gražu ne visiems.
„Didelis atotrūkis tarp to uždarbio ant popieriaus ir to, kuris gaunamas į rankas, yra labai didelis ir tas, galbūt, gali būti paskata, pamačius, kad toks didelis skirtumas, gal kaip nors čia to tokio didelio mokesčio išvenkim kartu su darbdaviu ir bus iš to visiems naudos. Aišku, žmogui tai iš to naudos nebus. O darbdavys, šiuo atveju, jau nieko nenukenčia, nes jau jo įmokos nebėra“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis.
Tačiau sutariama, kad kiti numatyti mokestiniai pakeitimai, pavyzdžiui, neapmokestinamųjų pajamų dydžio, iš tiesų padidintų realias pajamas į rankas. Bet tik dirbančių žmonių. Pensininkams darbo apmokestinimas neturi jokios įtakos. O štai už ne pirmą būstą jiems gali tekti mokėti ir tai, kažin, ar patiks. Tas pats ir su taršių automobilių apmokestinimu – jis tektų tiems, kas neįperka naujų mašinų. Todėl prognozuojama, kad Seimas pritars ne visiems reformos punktams ir taip visai iškraipys mokesčius.
„Mokesčiai tarpusavy yra suderinti ir negalima taip paimti, man vyšnaitė patiko, o čia šitos torto dalies aš nevalgysiu, man nepatinka“, – teigia G. Nausėda.
Su tuo sutinka ir T. Medaiskis, kuris teigia, kad priėmus tik dalį reformų gausis visiškas chaosas.
Vyriausybė suplanavusi, kad pakeitimai įsigalios nuo kitų metų.
-
Telšiai kelia vėliavas
Pirmąją trispalvę prieš tris savaites Telšių amfiteatre, Masčio pakrantėje, iškėlė kultūros atstovai. Trečiąją šiandien – jaunieji Žemaitijos šauliai.
„Lietuvos vėliavos iškėlimas man primena, kad aš esu Lietuvos pilietė, ir ką ji man reiškia – mano meilę Tėvynei“, – sakė jaunoji šaulė Raminta.
„Šita šventė ir vėliava man primena tuos žmones, kurie kovojo už mūsų laisvę ir tas laisvės išreikimas toks labai malonus“, – kalbėjo jaunoji šaulė Živilė.
Iki vasario 16-osios amfiteatre suplevėsuos 4 trispalvės, miesto savivaldybę jau šiandien apgaubė Vienybės vėliava, kurią prieš 2 metus telšiškiai nešė miesto gatvėmis, o Lietuvos žmonėms žemaičiai turi parengę staigmeną – į vieną leidinį sudėtus 100 žinomų Žemaitijos žmonių sveikinimus.
„Šita knygutė vasario 16-ąją pirmą kartą bus viešai pademonstruota. Ta knygutė pasieks mūsų bibliotekas, ir ne tik mūsų rajono bibliotekas, pasieks visas savivaldybes“, – pasakojo Telšių meras Petras Kuizinas.
„Pakviesime visas muzikuojančias šeimas susirinkti, savo emigrantų šeimas pakviesime, žinom tokių daug, gausų būrį ir tokiu būdu triukšmingai paminėti Lietuvos šimtmetį“, – teigė Telšių savivaldybės kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Macienė.
Paraginti prezidentės Valstybės atkūrimo šimtmetį švęsti išradingai telšiškiai sako bent jau prie savo namų po trispalvę išsikelsią būtinai.
„Mes kiekvieną kartą keliame, visoms šventėm, kai būna valstybinės šventės“, – sakė gatvėje kalbintas telšiškis.
„Tai kaipgi – Valstybės nepriklausomybės diena, kaip nekelsi, šimtmetis dar, kelsim“, – antrino jam kita praeivė.
Prie LRT paskelbtos iniciatyvos „Keliu vėliavą“ prisijungia vis daugiau miestų, bendruomenių ir pavienių gyventojų.
-
A. Verygos darbotvarkėje „bambalių“ klausimo nėra 12
Jau tada buvo aiškinama, kad kovoti reikia su geriančiu kaimu, su stipriuoju alumi, vadinamaisiais „bambaliais“. Stipriai padidinus akcizus, sumenko visų alkoholinių gėrimų pardavimai, išskyrus „bambalinio“ alaus. Tada valstiečiai žalieji Seime dar žadėjo, kad prie šios problemos bus sugrįžta rudens sesijoje, tačiau sesija jau seniai pasibaigė, o Aurelijus Veryga laidai „Savaitė“ pareiškė, kad „bambalinio“ alaus artimiausioje darbotvarkėje nėra.
Be to, pasak ministro, įsitikinimas, kad kaimas geria daugiau nei miestas – nepagrįstas jokiais faktais, tai esą tik mitas. VU tyrimas rodo, kad kaime geriančiųjų yra dvigubai daugiau, o „bambaliai“ arba „pūslės“ – kaimo asortimento topai.
VU tyrimas rodo, kad kaime geriančiųjų yra dvigubai daugiau, o „bambaliai“ arba „pūslės“ – kaimo asortimento topai.
2018-aisiais metais VU mokslininkai ir bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko gyventojų apklausą, kuri bus paskelbta kovą, tačiau išankstiniai skaičiavimai rodo, kad per metus dažnai geriančių alkoholį sumažėjo.
„Jeigu anksčiau jų buvo apie 3,7 proc. kurie gėrė kasdien, tai dabar mes randam tik 3 proc. Taip pat sumažėjo tų, kurie geria 4 kartus per savaitę. Jų anksčiau buvo 10, dabar, bijau pasakyti, apie 7 proc. Tai šita grupė, mes pavadinome girtaujančių grupe, ji susitraukė truputį, bent jau mūsų tyrime“, – sako VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Vita Karpuškienė.
Mokslininkės nuomone, įtakos galėjo turėti pernai padidintas akcizo mokestis ir dėl to gerokai pabrangęs alkoholis. Tačiau šios priemonės beveik nepakeitė didesnes pajamas gaunančių asmenų įpročių.
Jų [didesnes pajamas gaunančių žmonių – LRT.lt] išgeriamas kiekis nesumažėjo, net truputį padidėjo. Toji reguliariai geriančiųjų grupė, kuri pavartoja ne po daug, bet kasdien, iš tiesų jų neišgąsdino tas kainų padidėjimas, nes, kai mes žiūrim į jų demografinį portretą, jų ir pajamos yra didesnės“, – pabrėžia V. Karpuškienė.
Pernai atliktas VU mokslininkų tyrimas rodo, kad daugiausia problemų yra kaime, kur girtauja 8,5 proc. gyventojų, o miestuose girtaujančių skaičius perpus mažesnis, siekia kiek daugiau nei keturis procentus. (4,2 proc). Tarp girtaujančiųjų populiariausi gėrimai – stiprus alus, spirituotas vynas ir degtinė. Šiuos tyrimus užsakiusios Verslo konfederacijos vadovai ragina šalies sveikatos apsaugos strateguotojus sutelkti dėmesį į kaimo žmonių problemas.
„Aš galvoju, būtų ciniška manyti, jog tuos žmones mes jau turime nurašyti, jų nebepaisyti, tiesiog laukti, kol jie išmirs ar panašiai. Aš galvoju priešingai, kad ypač trūkstant darbo jėgos Lietuvoje, trūkstant tos nekvalifikuotos darbo jėgos, kuri gali dirbti paprastus fizinius darbus, tai iš tikrųjų reiktų skirti daugiau dėmesio šitai grupei“, – tvirtina Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, kalbos apie prasigėrusį kaimą – mitas, nors minėtąjį tyrimą atliko VU mokslininkai drauge su „Baltijos tyrimų“ specialistais.
Mieste vartojančių mes turime tikrai ne mažiau.
„Miesto žmonės yra mažiau bendruomeniški, mažiau tuos žmones mato, pažįsta ir taip atrodo nuvažiavus į kaimą, kad visos problemos ten. Bet tikrai tai yra mitas. Mieste vartojančių mes turime tikrai ne mažiau“, – teigia A. Veryga.
VU mokslininkų tyrimas liudija priešingai, bet jis užsakytas verslininkų. Pasak valstybės politiką įgyvendinančio Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, oficialios statistikos apie girtavimą kaime Lietuvoje iš viso nėra. Tad kokiais duomenimis remiasi sveikatos apsaugos ministras, nežinia.
„Iš esmės tokių statistinių, oficialių ir nepriklausomų tyrimų, domėjausi ir pas mūsų kolegas iš oficialios statistikos, kuo paremti, kad yra didžiulis atotrūkis tarp miesto ir kaimo, jei mes kalbame apie alkoholinių gėrimų vartojimą, tikrai nėra. Tačiau kas pastebima, tos žalingos, tos skaudžios pasekmės, pavyzdžiui, mirtingumas nuo alkoholio vartojimo kaime šiek tiek didesnis“, – pasakoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės dep. direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Kaimo krautuvės savininkas sako, kad prekyba alkoholiu sumažėjo tik sekmadieniais dėl sutrumpėjusio prekybos laiko. Valdžios taikomi ribojimai pirkėjams įtakos neturi – tie, kas gėrė stiprų alų ar stipriuosius gėrimus, juos ir toliau geria.
„Gal daugiau „fleškučių“, taip vadinamų mažesnio kiekio, alkoholio pradėjo gerti. Tie kas gerdavo alų, gal perėjo ant stipresnio vyno. Labai nežymus pokytis. Turim keletą žmonių, kurie tikrai pradėjo gerti, naudoti kosmetinį spiritą. Jis yra 60 laipsnių, turi kažkokį skonį. Aš vieno žmogelio paklausiau, tu pridėk dar šiek tiek, nusipirk vyno butelį, jis sako, yra trys priežastys dėl ko šitą spiritą geriu: vienas dalykas – visada kvepiu, antras dalykas – niekada galvos neskauda, ir trečias – niekada nieks neprašo įsipilti, kai geri tą buteliuką“, – pasakoja verslininkas Kęstutis Petrauskas.
Sausio 18-ąją konservatoriai Paulius Saudargas Vytautas Kernagis, Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė, Laurynas Kasčiūnas bei valstiečiai žalieji Darius Kaminskas, Raimundas Martinėlis, Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kurią pernai jau atmetė Seimas. Jei šį kartą jai bus pritarta, nuo prekystalių dings kaime populiarūs stipraus alaus „bambaliai“ ir ryte pagirioms perkami, maždaug šimto mililitrų plastiko degtinės indeliai.
Pernai pavasarį, kai šios įstatymo pataisos buvo atmestos, valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad teisės aktas „atsiras savo laiku“. O tuometė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė savo „Facebooko“ paskyroje rašė, kad pagrindinis antialkoholinės kampanijos taikinys – stiprus alus „bambaliuose“ – nebuvo paslėptas, o strategiškai nukeltas į šalį.
Anot A. Širinskienės, „bambalius“ uždraudus gali kilti ginčas su Europos Komisija (EK), todėl Sveikatos reikalų komitetas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo įsipareigojo prisidėti prie notifikavimo procedūros – pradėti civilizuotas derybas su Briuseliu. Derėtis su EK turėtų vykdančioji valdžia, tačiau sveikatos apsaugos ministras sako, kad kol nėra įstatymo pataisų, tai ir derėtis nėra dėl ko.
„Kol politikai nėra apsisprendę, kokiu formatu tvarkytis su tais plastikiniuose buteliuose spirituotais gėrimais, tai nelabai yra ką Komisijos klausti“, – teigia A. Veryga.
Tačiau pats kovotojas už blaivią Lietuvą dabar naujų alkoholio vartojimo suvaržymų neplanuoja.
„Mes norime pamatyti, ką davė šitos priemonės, kurios jau yra ir įsivertinti, kur mes turime kažkokias spragas, kur mūsų manymu trūksta priemonių, tada apsispręsti dėl naujų“, – sako sveikatos apsaugos ministras.
-
Šiaulių dramos teatre – G. Rodario „Tegyvuoja Lambertas“ premjera
Apysakos siužetas – italų rašytojo G. Rodario, sukūrusio „Čipolino nuotykius“, stebuklinga ir magiška seno niurzglio Lamberto gyvenimo istorija. Nugirdęs dykumos išminčiaus žodžius, kad žmogus, kurio vardas minimas, ilgai išlieka gyvas, jis liepia savo pavaldiniams nuolat kartoti jo vardą. Po kurio laiko baronas išties atjaunėja – iš šimtamečio senuko virsta žaviu jaunuoliu. Tačiau besipildanti svajonė apie amžiną laimę ir džiaugsmą netrukus virsta nusivylimu.
„Nors forma čia tokia cirkinė – visi šokinėja, vartosi, rodo fokusus, bet po tuo paslėpta ir filosofinė mintis apie tai, kas tu esi per žmogus, kaip tu kalbiesi su kitu, taip tau ir atsilieps. Kol tavo vardas minimas, tol tu esi gyvas“, – sakė režisierius Antanas Gluskinas.
Aktoriams spektaklyje teko ne tik kurti po du vaidmenis, išmokti žongliruoti, tapti iliuzionistais ir akrobatais, bet ir visa tai atlikti ant batuto.
„Atrodo, kad lengva, bet iš tikro ten yra reikalų išmokti ant to batuto taisyklingai šokinėti ir dar taip šokinėti, kad balansuotų tavo fizinis krūvis ,galvoti apie vaidmenį, nes stovis kitoks nei mano, Ingos Jarkovos, turi daryti fizinį judesį, o žodį sakyti tik po to, į tarpus, kad nebūtų fizinio judesio ant žodžio“, – pasakojo aktorė Inga Jarkova.
„Du personažai yra iššūkis, jie labai staigiai keičiasi, tada supranti, kad visą laiką ieškoti atstumo. Kitas iššūkis buvo pats batutas ir magijos triukai, nes jie yra šokio elementai, kuriuos turi atidirbti tobulai, žiūrovas mato tai vieną sekundę, tą akimirką stebuklo, o tu jį kartoji, kartoji, kartoji“, – kalbėjo aktorius Simonas Lunevičius.
„Iššūkiai dar yra, va, galiu taip – šneku, šneku ir va tokį padaryti. Tas pats žongliravimas, šokinėjimas, darėm taip, kad šokinėjimas nebūtų su traumom, bet per mažai nedarome, bet norisi ir vaizdo kažkokio“, – sakė aktorius Severinas Norgaila.
Spektaklio kūrėjus konsultavo iliuzionistas Mario Tarasini. Premjera „Tegyvuoja Lambertas“ Šiaulių dramos teatro mažojoje salėje – sekmadienį.
-
Šiaulių gimnazijoje pagerbti ją baigę Vasario 16-osios akto signatarai 1
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje kasmet Vasario 16-osios proga keturis kartus nuskamba varpas – po vieną dūžį keturiems 1918 m. Nepriklausomybės Akto signatarams. Šioje buvusioje berniukų gimnazijoje mokėsi keturi signatarai – Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Jonas Vileišis ir Alfonsas Petrulis.
Parodoje apžvelgiama jų veikla, susitikimas 1926 m., kai gimnazija šventė įkūrimo 75-metį, Stepono Kairio baigimo atestatas, signatarų išleisti senieji leidiniai, pavyzdžiui, M. Biržiškos „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“.
„Jie ne kartu mokėsi, vėliausiai baigė Mykolas Biržiška – 1901 metais. Kiti baigė anksčiau – XIX a. pabaigoje, tačiau gimnazijos laikais daugiau teko bendrauti Mykolui Biržiškai ir Steponui Kairiui, jie mokėsi panašiu metu, netgi kurį laiką gyveno pas Šiaulių advokatą Juozą Šarkauskį, nuomojosi kambarį“, – sakė Šiaulių J. Janonio gimnazijos muziejaus vadovė Birutė Lukošiūtė.
Per iškilmes viso galėjo pasirašyti simbolinį Jubiliejinį Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Vasario 15-ąją čia bus atidengtos dailininko Vaidoto Janulio sukurtos keturių signatarų atminimo lentos ir atidarytas jų vardu pavadintas kabinetas, o į gimnazijos tvorelę įkomponuotas meninis akcentas su signatarų parašais.
