Pradėkime nuo to, kad minėtąją EBPO – dar vadinamą turtingųjų valstybių klubu – sudaro tik 35 valstybės. Tarp jų nepatenka nei Rusija, nei Ukraina, nei Baltarusija ar Moldova, garsėjančios alkoholio vartojimo mastais. Taigi, jei didžioji dalis šalių net nepatenka į EBPO sąrašą, kodėl iškart puolame save tituluoti didžiausiais pasaulio alkoholikais? Skamba nesąžiningai mūsų šalies atžvilgiu.
Kitas svarbus aspektas – mes net nežinome, kokios metodikos naudotos skaičiuojant alkoholio suvartojimą. Ar visose šalyse jos sutampa? Be to, kaip gauti Lietuvos duomenys?
EPBO paskelbė, kad Lietuvoje kiekvienas vyresnis nei penkiolikos metų gyventojas 2015 m. suvartojo apie 15,2 l alkoholio. Duomenys nėra nauji. Svarbu paminėti, kad Lietuvoje parduodamo alkoholio kiekiai stabiliai mažėja jau šešerius metus iš eilės, ir mūsų šalies institucijų skelbiami skaičiai nesutampa su EBPO pateikiamais duomenimis. Štai Statistikos departamento skaičiavimais, 2016 m. kiekvienam vyresniam nei penkiolikos metų lietuviui teko apie 13,2 l gryno alkoholio. Skaičiuojant remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, kurie gaunami apskaičiuojant mokėtinus akcizus, 2017 m. Lietuvoje legalaus alkoholio kiekvienas penkiolikos metų ar vyresnis gyventojas suvartojo vidutiniškai tik po 12,3 l.
Minimi skaičiai nė iš tolo nepanašūs į EBPO pateikiamus duomenis. Tad natūraliai kyla klausimas – ar tokia statistika atspindi šiandienę situaciją?
Kodėl valstybinėms institucijoms toks mūsų šalies įvaizdis priimtinas? Kodėl nieko nedaroma, kad šalies vardas nebūtų menkinamas?
Iš visų jėgų stengiamės puoselėti turizmą šalyje ir pritraukti kuo daugiau lankytojų, tačiau tuo pačiu metu patys teigiame, kad esame alkoholikų šalis. Iš sparčiai tobulėjančios, modernios ir augančios valstybės tampame didžiausiais pasaulio girtuokliais? Ar taip pritrauksime daugiau užsienio investicijų? Ar taip padidinsime turistų, besidominčių mūsų šalies istorija ir kultūra, srautus? Deja, sunku tuo patikėti.
Tad gal metas nustoti švaistytis nepagrįstais skaičiais?
