-
Pajūryje šeštą kartą rengiamos pratybos „Ugninis griausmas” 13
Iš sausumos haubicomis bus šaudoma į jūroje esančius taikinius. Pirmą kartą pratybose dalyvaus kariniai laivai ir orlaiviai.
Pratybose „Ugninis griausmas“ dalyvauja Brigados generolo Motiejaus Pečiuliono artilerijos bataliono, Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų ir Jungtinių Amerikos Valstijų Jūrų pėstininkų artilerijos baterijų kariai.
Šaudoma bus iš 105 ir 155 milimetrų haubicų. Taikiniai bus jūroje, nuo šaudymo pozicijų nutolę 9,14 ir 20-ies kilometrų atstumu. Kovinį šaudymą per šias pratybas pirmą kartą atliks ir kariniai laivai, dalyvaus orlaiviai.
Dar vienos pratybos rengiamos Klaipėdos uoste, kur pareigūnai mokysis reaguoti į vienu metu nutinkančius įvairius įvykius, pavyzdžiui, ką daryti, laive aptikus sprogmenis ir uoste pastebėjus įtartinus asmenis, kai tuo pat metu greta geležinkelio išsilieja daug degiųjų medžiagų bei kyla gaisras.
-
Ligoninių pertvarka regionuose: kalba, kad gydymas nuo paciento nutols 23
Gydymą sutelkti apskrities ligoninėje, rajoninėse paliekant mažiau paslaugų – tokį eksperimentą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasiūlė Alytaus regionui. Esą kol kas ieškoma bendro sveikatos paslaugų optimizavimo modelio.
„Dalis ligoninių jau yra patapę slaugos ligoninėmis, dabar mes žiūrim, kaip tą situaciją spręsti toliau. Regionai praradę dalį gyventojų, likusi dalis yra vyresnio amžiaus, tų paslaugų reikia šiek tiek kitokių“, – sako A. Veryga.
Ministras tikina, kad optimizuojant gydymo įstaigų tinklą ieškoma būdų, kad ligoninės išliktų, nebankrutuotų. Su tokia pertvarka nesutinka merai bei ligoninių vadovai.
„Šiuo metu apie 80 procentų rajono gyventojų gauna skubią būtiną pagalbą ligoninės priėmimo skyriuje. Atsirastų nepatogumas žmonėms, nes būtų vežami ne vieną dešimtį kilometrų iki ligoninių“, – pastebi Varėnos ligoninės direktorius Algirdas Miklyčius.
Lazdijų ir Varėnos, kurioje per metus atliekama apie tūkstantį chirurginių operacijų, ligoninėse kasmet gydosi nuo 3 iki 4 tūkst. gyventojų, investuota į medicinos techniką, ligoninės dirba nenuostolingai. Vaikų, vidaus ligų, chirurgijos skyriai nuolat pilni.
Rajonų vadovai sako – vyriausybė žada stiprinti regionus, lengvatomis vilioja jaunas šeimas ir verslą, tačiau tokia pertvarka taip tik susilpnins regionus.
„Daug investuota lėšų per įvairias programas, turime gerą aparatūrą, infrastruktūrą, gydytojus. Aš neįsivaizduoju ligoninės, jeigu nėra reanimacijos. Mes vis kalbam apie regionų stiprinimą, tai mes tik kalbam, o realiai tai viską centralizuojam“, – sako Lazdijų meras Artūras Margelis.
Varėnos meras Algis Kašėta sveikatos apsaugos ministro prašo padėti, o ne trukdyti.
„Optimizavom tinklą, lovų, personalo skaičių ir dirbam į pliusą. Prašymas ministrui – netrukdykit, geriau padėkit. Paslaugų apmokėjimo politika galėtų būti racionalesnė ir per tai paremtume tokius rajonus, kur yra aktualu išlaikyti antrinį sveikatos priežiūros lygį. Taip išsispręstų problemos. Svarbiausia, kad mums netrukdytų“, – sako A. Kašėta.
Sveikatos apsaugos ministras neslepia, kad rengiamos įstatymo pataisos, leisiančios ministerijai, neįnešant jokio turto, tapti ligoninių dalininke.
„Kadangi savivaldybių ligoninėse vienintelis steigėjas yra savivaldybė, tai mes esame tokioje situacijoje, kad ministerija neturi jokių įrankių formuoti tinklą. Mūsų noras ir yra tapti vienu iš steigėjų ir dalyvauti procesuose“, – sako A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministerija pirmuosius gydymo įstaigų pertvarkos žingsnius žada pristatyti gegužės pabaigoje ir tikina, kad vienašališkų sprendimų nepriims.
Daugiau apie tai – Rūtos Lankininkaitės reportaže.
-
Paaiškino, kodėl ilgai nekeičiamos pagalvės kelia pavojų sveikatai 1
Senose, ilgai naudojamose ir neplaunamose pagalvėse gali veistis pelėsis. Jo rūšys – pačios įvairiausios. Viena jų netgi gali sukelti aspergiliozę – infekciją, kuri prasideda plaučiuose, o iš čia gali išplisti ir į kitas kūno vietas.
„Mokslininkai ištyrė pagalves, kurios buvo naudojamos nuo 2 iki 20 metų ir nustatė, kad kiekvienoje jų gali būti daugiau nei milijonas pelėsio sporų. Pagalvės, pagamintos iš sintetinių medžiagų, labiau linkusios pelyti, todėl pagalvės iš natūralių medžiagų šiuo atžvilgiu pranašesnės“, – kalba gydytojas.
Anot jo, jei pagalve naudojatės ilgiau nei 2 metus, galite neabejoti, kad ten įsiveisusi dulkių erkučių kolonija. Jos minta negyvomis odos ląstelėmis ir tiesiog klesti šiltoje, drėgnoje aplinkoje, pavyzdžiui, senoje pagalvėje.
„Šie gyviai nenešioja užkrečiamų ligų, tačiau džiaugtis jų draugija nederėtų. Tai yra vienas didžiausių alergijų sukėlėjų“, – perspėja A. Unikauskas.
Teigiama, kad pūkų pagalvės labiausiai patinka dulkių erkutėms. Tokias pagalves namų sąlygomis išvalyti labai sunku. Kaip bebūtų, kiekviena pagalvė gali tapti dulkių erkių rezervatu. Manoma, kad po metų naudojimo 10–15 proc. kiekvienos pagalvės svorio sudaro dulkių erkių paliktos atliekos.
Ugniai atspariais chemikalais kai kurie pagalvių gamintojai patobulina savo gaminius, tačiau padaro mums meškos paslaugą.
„Šie chemikalai yra siejami su vėžio atsiradimu, vaisingumo problemomis, sutrikusiu embriono smegenų vystymusi motinos pilve, sutrikusia skydliaukės hormonų veikla. Skaitykite pagalvių sudėtį arba miegokite ant natūralių plunksnų ar vilnos pagalvių. Į tokias pagalves chemikalai nėra dedami“, – pataria A. Unikauskas.
Plačiau – vaizdo įraše.