-
Prie Seimo kanapių entuziastai rengia Kanapių kultūros dieną 21
Tradicinį renginį prie Seimo surengusi Žaliojo žiedo draugija teigia norinti „šviesti visuomenę ir skatinti diskusiją apie kanapių padėtį Lietuvoje ir užsienyje, pažindinti žmones su plačiomis kanapės augalo panaudojimo galimybėmis“.
Renginyje dalyvauja sostinės miesto meras Remigijus Šimašius, Seimo nariai liberalai Aušrinė Armonaitė, Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, konservatorius Mindaugas Majauskas.
Į renginį atėjo ne tik šalininkai, bet ir priešininkai. Apie tris dešimtis buvusių narkomanų, vaizduodami giltines apsisiautę juodus apsiaustais su dalgiais rankose, teigė esantys prieš kanapių legalizavimą. Anot jų, legalizuoti marihuanos negalima, nes ir jie patys pradėjo būtent nuo lengvųjų narkotikų vartojimo. Jie rankose laiko plakatus „Narkotikai – tai giltinė“, „Žmogus nesutvertas vartoti narkotikų“, „Tai gali būti tavo vaikas“.
Kadangi dalis „giltinių“ buvo su kaukėmis, policijos pareigūnai vieną jų nusivedė į automobilį.
Pagal Susirinkimų įstatymą, draudžiama protestuoti dėvint kaukes.
Žaliojo žiedo draugija teigia norinti propaguoti Lietuvoje kanapes. Ji trečią kartą rengia mitingą prie Seimo.
Marihuana laikoma psichotropine medžiaga, ji turi veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad kanapės yra labiausiai paplitusi nelegaliai parduodama narkotinė medžiaga pasaulyje.
Anot PSO, ilgalaikis kanapių vartojimas sukelia priklausomybę, kenkia kognityviniams gebėjimams, atminčiai ir informacijos įsisavinimui, sukelia plaučių ligas, gali pasunkinti šizofrenijos simptomus.
Abiejų pusių nuomonės – radikalios?
Nors už kanapių vartojimą šalyje vis dar gresia rimti nemalonumai, jų legalizavimo šalininkas Povilas Tamošauskas teigia manantis, kad Lietuvoje požiūris į kanapių legalizavimą pamažu gerėja, žiniasklaida į tai atkreipia vis daugiau dėmesio. Gydytojas toksikologas Jonas Šurkus savo ruožtu pažymi, kad bet koks svaiginimasis yra problema, tačiau esant tinkamai kontrolei, kaip yra tam tikrų vaistų atveju, jis neprieštarautų, jei kanabinoidai būtų prieinami.
Pasak Kauno klinikų gydytojo toksikologo Jono Šurkaus, kanapės labai retu atveju sukelia apsinuodijimą, tačiau yra kitų pasekmių.
„Kaip toksikologas galiu pasakyti, kad kanapės nesukelia apsinuodijimo, tai būtų labai retas atvejis. Tai labiau socialinė, psichologinė, psichiatrinė problema, tačiau bet kokiu atveju svaiginimasis yra blogai. <...> Jei šnekėtume apie blogąjį kanapių vartojimą, kuris šiuo metu yra kriminalizuotas, tai žmonės, kurie nuolat vartoja kanapes, pasižymi menkesniu socialiniu aktyvumu, yra labiau apatiški“, – sako medikas.
J. Šurkus pažymi, kad įvairūs opioidai (vaistų pavidalu, gydant ligas) yra vartojami legaliai, kontroliuojant jų įsigijimą, tad jis neprieštarautų, jei taip būtų elgiamasi ir su kanabinoidais.
„Morfijus, fentanilis, karfentanilis ir amfetaminai yra vartojami vaikų su dėmesio sutrikimais. Taigi nemaža dalis narkotinių medžiagų pagal indikacijas, paskyrus gydytojui, yra vartojami, tik tiek, kad niekas neaugina amfetamino ar opijaus patys, tai yra normali produkcija su geros praktikos sertifikatais, kur labai aiškūs kiekiai, ir bet kokiu atveju žinomos tikslios indikacijos. Aš ne prieš, jeigu kanabinoidai bus lygiai taip pat vartojami“, – sako gydytojas toksikologas.
-
Interpeliacija ministrui J. Olekui – opozicijos viešųjų ryšių akcija?
Kam rengta interpeliacija krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, jei iš anksto buvo aišku, kad ji Seime žlugs? Po audringos kalbos Seimo opozicijos atstovas, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, inicijavęs interpeliaciją, prisipažino, jog ja ir „nebuvo siekiama ministro galvos“. Juokaudamas jis dar aiškino, esą „visa tai skirta tik žiniasklaidai“.
„An 2“ istorija perdėm politizuojama?
Juokas juokais, tačiau daugelis net opozicijoje esančių parlamentarų pastebėjo, kad gegužės 16 d. virš Baltijos jūros sudužusio „An-2“ lėktuvo istorija, drebinanti politinį gyvenimą jau daugiau nei mėnesį, užgožia kur kas didesnes šalies gyvenimo problemas ir yra perdėm politizuojama.
Tokius vertinimus patvirtino ir diskusija Seime, kai po J. Oleko atsakymų į interpeliacijos iniciatorių suformuluotus klausimus jį pliekė tik opozicija, o valdančioji dauguma arba tylėjo, arba gynė.
Darbo partijos frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys dar prieš diskusiją sakė, jog frakcijoje buvo sutarta, kad niekas joje n„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos pirmininkas Petras Gražulis kaltino opoziciją pigiu politikavimu ir net perdavė ministrui J. Olekui dingusiu be žinios laikomo lakūno Alvydo Selmistraičio žmonos Virginijos Selmistraitienės padėkos žodžius už jautrumą ir parodytą dėmesį.
Paklaustas, kam gaišti laiką rengiant interpeliaciją, jei iš anksto akivaizdžiai aišku, jog ji Seime nebus palaikyta, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma teigė, jog, rengiant interpeliaciją J. Olekui, nebuvo vadovaujamasi nuostata, kad ji nepavyks.
„Siekėme atkreipti dėmesį į esamas problemas panašių tragedijų atveju, kokia ištiko lėktuvą „An-2“, ir į ministro elgesį, kad jis kaip strutis nėrė į komandiruotę Briuselyje, užuot ėmęsis padėti tinkamai organizuoti lėktuvo gelbėjimo operaciją. Manau, kad bet kuri interpeliacija tokio rango pareigūnui, kaip ministras, yra gera proga išryškinti tam tikras problemas ir imtis jas spręsti“, – sakė J. Razma.
Komisija stojo ministro pusėn
Seimo redakcinė komisija dėl interpeliacijos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui pasiūlė pritarti ministro atsakymams.
Toks sprendimas priimtas aštuoniems Seimo nariams balsavus už ir keturiems prieš, BNS informavo komisijos narys konservatorius Arvydas Anušauskas.
Pagal Seimo statutą, nutarimo projektas, kuriame turi būti pareikštas parlamento pritarimas arba nepritarimas atsakymui, Seimui pateikiamas ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną.
Balsavimo procedūra dėl ministro atsakymų buvo pradėta dar ketvirtadienį, tačiau opozicinių konservatorių reikalavimu klausime padaryta pertrauka iki antradienio.
Krašto apsaugos ministras J.Olekas ketvirtadienį atsakydamas į opozicinių liberalų inicijuotą interpeliaciją nesutiko padaręs klaidų per lėktuvo „An-2“ paieškos ir įgulos gelbėjimo operaciją ir sakė neketinantis atsistatydinti.
Atsakymuose ministras pažymėjo, kad nuo 2009 metų, kai Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras tapo atsakingas už žmonių paiešką ir gelbėjimą, per metus vidutiniškai atliekamos 27 tokio tipo operacijos, ir ne visos baigiasi sėkmingai, iš viso 2009–2014 metais jūra negrąžino 23 asmenų, 2011 metais dingusiais pripažinti šeši, o 2009 metais – septyni asmenys.
Taip pat ministras sakė, kad galimoje lėktuvo dingimo vietoje jau pirmosiomis valandomis paiešką vykdė keturi Švedijos orlaiviai, vienas Lietuvos kariuomenės paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis ir du Karinių jūrų pajėgų laivai, o tai yra „gerokai didesni pajėgumai“ nei tokiais atvejais reikalauja teisės aktai, ir operacija vykdyta ilgiau, nei siūloma tokiomis aplinkybėmis.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „An-2“ su dviem patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Orlaivį iškėlus aptiktas vieno piloto kūnas.
