Dar plaukiant keltu į Smiltynę prieš akis atsiveria pažeistų miškų vaizdas – parudavę, be spyglių ir lapų medžiai. Pasak Juodkrantės girininko Romo Andrusevičiaus, Smiltynę užpuolė naktinių drugių verpikų vikšrai, kurių kiekvienas per savo nuo 40 iki 80 dienų gyvenimo laikotarpį sunaikina apie 300 spyglių.

„Buvo labai sausas ir karštas pavasaris. Neringoje laikėsi beveik savaitę laiko apie 25, net buvo 29 laipsniai. Jiems buvo tiesiog idealios sąlygos. Pas mus dirvožemis yra skurdus ir tik pušynai auga tuose skurdžiuose dirvožemiuose, tai irgi vienas iš rizikos faktorių“, – pasakojo R. Andrusevičius.

Lajų kenkėjų invazija pastebėta birželio pirmosiomis dienoms, tačiau jau dabar skaičiuojama, kad medžiai pažeisti 30 ha plote. Ir jis dar gali didėti, nes lajų kenkėjai pastebėti artėjantys prie Juodkrantės.

Kol kas gamtai leidžiama pačiai tvarkytis su medžius užpuolusiais verpikų vikšrais. Jų priešai – kitas parazitinis vabzdys – plėviasparnis vytis, dedantis kiaušinėlius į verpikų vikšrus. Tačiau, pasak valstybinės miškų urėdijos atstovų, jeigu židiniai dėl parazitinių vabzdžių ir ligų neišnyks, bus svarstoma galimybė panaudoti biologinį preparatą kenkėjams naikinti.

„Jeigu bus sausra, ir vėl kokį mėnesį laiko nebus lietaus, tai tada gali būt ir liūdniau. Nes paskui atsiranda liemenų kenkėjai ir tada galutinai tas pušis jau pabaigs, ir jau jas reiks jau sanitariniais kirtimais iškirsti“, – sakė R. Andrusevičius.

Paskutinį kartą didesnė verpikų invazija Neringoje fiksuota prieš 10 metų. 2008 m. kenkėjų vikšrai pakenkė medžiams net 100 ha plote.

Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas iš Radviliškio rudenį persikels į Pajūrio miestelį, esantį apie 10 km nuo Šilalės.

„Planuojama apie 132 šauktinius atsivežt ir apie 80 profesionalios karo tarnybos karių, įskaitant karininkus. Tai Pajūry, kaip ir minėjau, įsikursim iki metų pabaigos pagal planą“, – sakė brigados generolo M. Pečiulionio artilerijos bataliono vadas mjr. Vadimas Jeriominas.

Iš pradžių šią žinią gyventojai, pasak seniūnės, sutiko nerimaudami, ypač gyvenantys artileristams skirtoje vietoje. Batalionas įsikurs 12 ha buvusios žemės ūkio mokyklos teritorijoje.

„Kad nežinojo, kur apsigyvens, kaip gyvens toliau. Bet savivaldybė visiem pagal poreikį supirko kitus būstus, namus, butus. Žmonės buvo iškelti ir dabar turi geresnes sąlygas“, – pasakojo Pajūrio seniūnė Roma Veščiūnienė.

Pasak seniūnės, dalis buvusios mokyklos pastatų bus griaunama, dalis  perstatoma kariuomenės reikmėms.

„Šiaip džiaugiamės, kad kažkas bus aplink. Dabar yra lyg tai apmirę, yra tušti pastatai. Na, tiktai gaila labai – ten mūsų įdėtos rankos, susodinti medžiai, statyti tie patys pastatai“, – kalbėjo Pajūrio „Bočių“ bendrijos pirmininkė Birutė Kuizinaitė.

Gyventojai nerimavo ir dėl to, kad haubicas atsigabensiantys artileristai kels didelį triukšmą. Tačiau žmones nuramino bataliono vadas, patikinęs, kad pratybos vyks tik kariniuose poligonuose – Pabradės, Kairių ir Gaižiūnų.

„Aš manau, kad mes būsim Pajūrio miestelio bendruomenės dalis ir įsiliesime į tai, ir turėsim renginių, draugiškai gyvensim“, – tikisi mjr. V. Jeriominas.

Dabar Pajūrio gyventojai, kurių dėl migracijos gerokai sumažėjo, kariškių įkurtuvių laukia nekantraudami ir tikisi, kad šauktiniai bei karininkai su šeimomis pagyvins miestelio gyvenimą, atgaivins verslą.

„Labai, labai sunku dabar, kada yra maža apyvarta, mažai žmonių, visi išvažiavę į užsienį, tai aš sakyčiau, kad yra teigiamai“, – sakė verslininkas Juozas Valaitis.

„Baigęs mokyklą norėčiau čia prievolę atlikti, nes pats gyvenu Pajūry ir būtų arčiausiai čia“, – kalbėjo gimnazistas Augustinas Mažutis.

Pasak seniūnės, bataliono vadovybė žadėjo, kad dalinyje galės dirbti ir miestelio žmonės – bus reikalingi mechanikai, vairuotojai, valytojai, virėjai.

Daroma išvada, kad ji ir toliau tą darys, ypač daug dėmesio skirdama valstybėms, kuriose artės rinkimai arba galimi kiti svarbūs politiniai įvykiai, todėl  tikėtina, kad Rusija vykdys informacines bei kibernetines atakas, darys įtaką operacijoms ir prieš Lietuvą, nes kitąmet vyks prezidento, savivaldybių, Europos Parlamento ir merų rinkimai.

Tam gali būti panaudota Rusijos archyvuose esanti įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose.

VSD vadovas neatmeta, kad Kremlius gali siekti, jog rinkimuose dalyvautų jo remiami ir palankūs kandidatai. Neatmetama, jog tai galėtų būti ir sovietmečiu Lietuvoje veikę slaptieji KGB agentai. Dalis jų nuslėpė savo praeitį, dirba valstybės institucijose, o pasukę į politiką, apie savo bendradarbiavimą su KGB neinformuoja savo rinkėjų.

„Liustracijos procesas Lietuvoje nebuvo pakankamai sklandus, tai iš principo yra labai sudėtinga, todėl, kad daug bylų buvo išvežta į Rusiją, ir iš principo lieka tam tikrų nežinomųjų, kurių mes šią dieną turbūt nelabai galėtumėme ir kontroliuoti todėl, kad tiesiog nežinome, kiek Rusijoje yra dar medžiagos likę, ir kokie žmonės gali būti šantažuojami“, – sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.

Skaičiuojama, kad pokariu Lietuvoje iš viso užverbuota apie 100 tūkst. žmonių, 1990 m. su sovietų slaptąja tarnyba bendradarbiavo maždaug 6 tūkst., iš jų tik maždaug 1,5 tūkst. atėjo prisipažinti Lietuvos saugumui. Jų praeitis prilyginta valstybės paslapčiai, jų apsaugą garantavo Lietuvos valstybė.

Verbuoja, šantažuoja, spaudžia teikti informaciją ir naudojasi tais pažeidžiamumais. Tiesa, jie nežino ar tie žmonės yra liustravęsi, ar jie yra prisipažinę, tačiau tokie bandymai yra nuolatos fiksuojami.

Dabar, praėjus 27 metams po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, niekas negali žinoti, kada ir kokiomis aplinkybėmis prie tokio sovietų saugumo užverbuoto agento prieis žmonės iš Maskvos Lubiankos, kur veikė KGB, o šiuo metu – jo įpėdinė Rusijos Federalinė saugumo tarnyba FST. Jos archyvuose Uljanovske ir kitur saugomos KGB užverbuotų lietuvių bylos.

„Verbuoja, šantažuoja, spaudžia teikti informaciją ir naudojasi tais pažeidžiamumais. Tiesa, jie nežino ar tie žmonės yra liustravęsi, ar jie yra prisipažinę, tačiau tokie bandymai yra nuolatos fiksuojami“, – kalbėjo VSD Strateginės komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Katkuvienė.

Sovietmečio disidentas Andrius Tučkus, ne kartą tardytas KGB rūmuose sako, kad kiekvienas ir sovietmečiu, ir dabar turi apsisprendimo laisvę

„Jie bando ateiti visada, kai žmogus ko nors nori, siekia. Tada jie arba užkerta kelią arba neužkerta kelio. Tai sakykim, man visada būdavo vis su tais mokslais aukštojoje mokykloje. Bet yra pasirinkimas, vėlgi, žmogaus laisva valia. Jeigu tu pasirenki draugystę su šėtonu, na, tai tada atitinkamai pats esi toks“, – teigė A. Tučkus.

Dar mokykloje atlaikęs ne vieną bandymą būti užverbuotas, dabar A. Tučkus siūlo vienintelį gerai išbandytą būdą apsiginti.

„Paprastas dalykas: tie kurie išsiliustravo ir, jei atėjo koks Jonas, Petras ar Vasia koks jį vėl judinti, turi pranešti VSD ir viskas. Baigtas klausimas. Viešumas“, – sakė sovietmečio disidentas.

KGB dokumentus tyrinėjanti Genocido tyrimo centro istorikė Kristina Burinskaitė pabrėžia, kad savo noru bendradarbiauti sutikdavo retas, dažniausiai KGB palauždavo psichologiškai.

„KGB prieš užmegzdama kontaktą su asmeniu tyrinėjo jo asmenybę, jo šeimą, šeimos praeitį, jo paties praeitį, silpnybes. Ieškoma to momento, kuriuo galima pasinaudoti jį pritraukti, priversti bendradarbiauti“, – pasakojo LGRTC vyr. istorikė dr. K. Burinskaitė.

Valstybės saugumas neatskleidžia metodų, kuriais šiuo metu yra palaužiami Lietuvos piliečiai, ar dėl tėvų, giminių praeities yra bandoma verbuoti jau po 1990 m. gimusią kartą.

Taip pat mes turime suvokti, kad rusams ne tiek svarbu turėti asmenį, kuris laimi, arba politinę jėgą, kuri laimi, kiek svarbu įtakoti tas kryptis, kuriose daugiausiai galios ir yra realizuojama.

Prieš dvejus metus už šnipinėjimą nuteistas Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrėjus Ošurkovas net penkerius metus teikė duomenis Baltarusijos karinei žvalgybai apie Lietuvos kariuomenę, specialiąsias pajėgas, ieškojo Lietuvos kariuomenėje nepatriotiškai nusiteikusių asmenų, tinkamų verbuoti kandidatų. Valstybės saugumas nustatė, kad A. Ošurkovą Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdyba užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims, už šnipinėjimą jam buvo mokamas atlygis.

Priesaiką sulaužiusį Lietuvos karį teisme gynė jo tėvo brolis, tai yra dėdė Viktoras Ošurkovas, iki pat 1991 m. pučo dirbęs LTSR prokuratūroje Sniečkuje.

Mūsų šaltinių teigimu, V. Ošurkovas drauge su kolegomis iš Maskvos tyrė kruvinuosius sausio įvykius – rinko įrodymus, kad „savi šaudė į savus“. Mes norėjome paklausti dabar advokato paslaugas Visagine teikiančio V. Ošurkovo, ar jo praeities faktai galėjo būti panaudoti verbuojant sūnėną, tačiau V. Ošurkovas kalbėti atsisakė

„Oi, gerbiama ponia, rytoj Velykos, apie ką man su jumis kalbėti?“ – telefonu kalbėjo advokatas V. Ošurkovas, o paklaustas, iki kurių metų dirbo LTSR prokuratūroje, baigė pokalbį žodžiais: „Jūs sakote nesąmones. Viso gero“.

Šis pavyzdys liudija tai, apie ką ne kartą įspėjo Lietuvos saugumo tarnybos: buvusio sovietų KGB įpėdiniai Rusijoje ir Baltarusijoje savo įpročių nekeičia, gali rinkti informaciją apie artimųjų praeitį arba šiuo metu asmens vykdomus įstatymų pažeidimus, o surinktą kompromituojančią informaciją naudoti siekiant palaužti Lietuvos pilietį, priversti dirbti priešiškos valstybės naudai.

Valstybės saugumas įspėja, kad ateinančiais metais per vyksiančius prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimus gali būti vykdomos informacinės ir kibernetinės atakos, gali būti „pažadinta“ ir šiuo metu „snaudžianti“ KGB agentūra.

Profesorius Lauras Bielinis sako, kad tai neturėtų stebinti – Lietuva Kremliaus akyse niekuo nesiskiria nuo kaimynų.

„Aš nemanau, kad jie turi savo kandidatą arba atras savo kandidatą, bet sujaukti tą žaidimą visada bus galimybių. Taip pat mes turime suvokti, kad rusams ne tiek svarbu turėti asmenį, kuris laimi, arba politinę jėgą, kuri laimi, kiek svarbu įtakoti tas kryptis, kuriose daugiausiai galios ir yra realizuojama. Todėl neužmirškime, prieš prezidento rinkimus įvyks savivaldos rinkimai, ir čia taip pat mes turime stebėti ar neįvyks toks dalykas, kad ims dominuoti tam tikros politinės jėgos, kurios tikrai nėra lojalios Lietuvos valstybei“, – sakė dr. L. Bielinis.

Tai – to paties pavadinimo romano inscenizacija, kurią parašė pats jo autorius Saulius Šaltenis.

Vasarį parodyta uostamiesčio publikai Eimunto Nekrošiaus premjera „Kalės vaikai“ abejingų nepaliko. Tiesa, vieni žiūrovai teigė, kad spektaklis, kupinas simbolių kalbos – pernelyg sudėtingas, kiti – žavėjosi.

„Žiūrovas, kaip ir aktoriai, jie turi dirbti žiūrėdami šitą spektaklį. Ne tik klausyti. O kai sakai, kad simbolių kalba, man atrodo, kad tai yra viskas taip paprasta. O kokios asociacijos ateis kiekvienam – vienam kelmas gali atrodyti tik kelmas ant kurio galima ir reikia kartais prisėst pailsėt, o kitam gali atrodyti, kad tai – viso gyvenimo našta. Kitam gali atrodyti, kad tai – antkapis. Taip, kad čia kiekvienas žmogus pasidaro savo išvadas ir savą tą simbolį, kuris jam artimesnis“, – kalbėjo aktorė Regina Šaltenytė.

S. Šaltenio pjesė nukelia žiūrovus į XVIII a. Mažąją Lietuvą, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai. Naujojoje dviejų dalių dramoje susipina ir istorinė Lietuvos praeitis – vokiečių kolonizacija ir karai su rusais, pasakos, sakmės, prietarai, užkalbėjimai, Šventojo rašto nuotrupos ir postulatai.

Klaipėdos dramos teatre E. Nekrošius spektaklį statė pirmą kartą. Kai kurie aktoriai teigė, kad dirbti su šiuo pasaulinio garso režisieriumi – ir didelė laimė ir baugu.

„Aš manau, kad mes turėjom baimės. Dirbti su tokiu grandu, su tokiu maestro ir, aišku, su pirmu tokiu simboliniu teatru. Ir aš galiu asmeniškai pasakyt, kad aš dvi savaites repetuodamas jaučiausi trupučiuką kaip kosmose“, – sakė aktorius Vaidas Jočys.

„Laiko tarpas buvo labai trumpas per kurį turėjome išleisti spektaklį, todėl buvo baugu ar taip greitai pagausi, ar taip greitai suprasi ko režisierius nori. Nes jis turi savo pasaulį, savo tiesą, savo ne tik teatro gyvenimo filosofiją – visą į kurią jis eina, keliauja ir įtraukia į tą kelionę visus“, – teigė aktorė R. Šaltenytė.

Spektaklyje taip pat vaidina aktoriai Darius Meškauskas, Igoris Reklaitis, Karolina Kontenytė ir kiti.

Naujausią E. Nekrošiaus spektaklį „Kalės vaikai“ vilniečiai pamatys balandžio 11 d. Nacionaliniame dramos teatre.

Jį išsaugoti galima tik pajūrio ruožą papildant smėliu, tačiau tam nėra numatyta lėšų. Kurorto vadovai jų tikisi iš ES lėšų, skirtų pietiniam Palangos paplūdimio ruožui tvarkyti.

Per pastaruosius 40 metų, Baltijos jūros vandens lygis pakilo 15 centimetrų, o vis dažniau per šiltas žiemas Baltijos priekrantė nebeužšąla. Audros dažnėja, jūra, nuplaudama smėlį, priartėjo prie kopų ir gerokai sunaikino apsauginį Palangos kopagūbrį, esantį šiauriau nuo tilto gelbėjimo stoties link.

„Jeigu nieko nedarysim, tai jūra nueis į miestą, pradės plaut gatves mūsų čia. Į Basanavičius gatvę pirmiausiai, kur žmonių daug“, – sakė Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas.

Jeigu nieko nedarysim, tai jūra nueis į miestą, pradės plaut gatves mūsų čia. Į Basanavičius gatvę pirmiausiai, kur žmonių daug.

Panaši situacija buvo ir pietiniame paplūdimyje nuo Birutės kalno Palangos tilto link. 2011-2012 m. paplūdimį pamaitinus smėliu, jis praplatėjo ir, pasak specialistų, stabilizavosi. Apie 60 tūkst. kub. m smėlio tąkart išpilta ir šiauriniame paplūdimio ruože, tačiau smėlis čia neužsibuvo.

„Nešmenų sumažėjo dėl to, kad krantai tvarkomi yra įvairiais būdais, statiniai statomi Kaliningrado srityje, o taip pat buvo pagilintas įplaukimas į Klaipėdos uostą, patraukti, pailginti vartai įplaukimo. Tas davė Palangai irgi neigiamą rezultatą“, – pasakojo Palangos mero pavaduotojas.

Mokslininkai tvirtina, kad dėl šių priežasčių smėlio atsargos senka ir priekrantėje ties Klaipėda. Vienintelė išeitis – papildyti paplūdimius smėliu. Pagal 2014-2020 m. krantų tvarkymo programą šiems darbams iš ES fondų numatyta beveik 5 mln. eurų. Tačiau jie skirti tik smėliu papildyti Palangos paplūdimį ties Birutės kalnu. Lėšų naudoti labiausiai jūros ardomam šiauriniam paplūdimiui neleidžia įstatymas.

„Mes manom, kad reikia tą įsakymą perrašyti, pastumt tas lėšas ir panaudoti šitai daliai bent dalį tų lėšų. Čia visų nereikia tas, kas numatyta. Čia dalis yra, o kitą dalį panaudot ten, kur mes ir kalbėjom apie pietinę dalį“, – teigė R. A. Mikalkėnas.

Pavykus susitarti su Aplinkos ministerija, smėliu papildyti šiaurinį paplūdimį pavyks tik kitų metų pavasarį. Šiemet kopagūbrį žadama saugoti uždengiant jį šakomis.

Švenčių karštligę Palangos turizmo informacijos centras sako pajutęs lapkričio pabaigoje – čia jau dabar kai kurie viešbučiai, restoranai ir kavinės rezervuoti, kiti užsakymus dar priima.

Įžiebus miesto eglę, kurortas alsuoja didžiųjų metų švenčių laukimu. Kol kas Palangoje, Basanavičiaus gatvėje – vos vienas kitas praeivis, tačiau jau Kalėdų išvakarėse laukiama gausių svečių. Švenčių karštligę  turizmo informacijos centras sako pajutęs lapkričio pabaigoje. Žmonės aktyviai užsakinėja viešbučius. Daugiausia – lietuviai.

„Lietuvaičiai, tie vadinami mūsų emigrantai, kurie vis dėl to dar labai noriai grįžta švęsti švenčių į Lietuvą, kuo mes tikrai džiaugiamės. Jeigu paminėti užsienio valstybių lankytojus, kurie planuoja atvykti šventėm, tarpušvenčiu arba šventiniu laikotarpiu, tai – mūsų kaimyninės šalys“, – pasakojo Palangos turizmo ir informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė.

Nakvynė šventinę naktį Palangoje kainuoja nuo 70 iki 130 eurų, kai kurie viešbučiai jau nebeturi laisvų vietų. Užsakymus priima ir kavinės bei restoranai, siūlantys nuo išskirtinių šventinių patiekalų iki šventinės programos.

„Galima įsigyti, užsisakyti, rezervuoti vietą kavinėje, restorane ir sumokėti ten 20 eurų ir tada rinktis iš meniu bendro šventinio. Ir galima įsigyti visą paketą, kuriame šventinė 3-4 patiekalų vakarienė, gyva muzika, dar kažkokios tai programos dalys ir tai jau yra kaina žymiai aukštesnė. Tai, kainos – nuo 50 iki 150 eurų asmeniui“, – skaičiavo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.

Pastebima nauja tendencija – vis daugiau poilsiautojų į Palangą atvyksta švęsti Kalėdų, todėl kai kurios kavinės siūlo ne tik šventinę vakarienę, bet ir pasirūpinti patiekalais jūsų stalui namuose.

„Kai gyveni tokioj gatvėj, tai yra gatvė – kavinių restoranų ir pėsčiųjų gatvė, tai be abejo norisi išeit pasižiūrėt kaip kas atrodo, kaip kas švenčia, kaip kas ką daro, ir tas šurmulys be abejo traukia“, – sakė palangiškis Raimondas.

„Kadangi mes Klaipėdoj gyvenam, tai mum nėra aktualu Palangoj švęsti, norisi kažkur kitur išvažiuot. Nu, į Vilnių, į Kauną pažiūrėti kaip pasipuošę“, – kalbėjo klaipėdietis Vytautas.

Pastebima, kad kalėdiniais bei naujametiniais pasiūlymais pajūryje besidomintys poilsiautojai pageidauja ir renginių. O jų kurorte tikrai netrūks visą advento laikotarpį.

O tie, kurie į Palangą atvyks tik Naujųjų nakčiai į koncertą ar pasigrožėti šventiniu fejerverku nuo jūros tilto, teigiama, taip pat ras kur užsukti ir išgerti karštos arbatos.

Kasmet investuojanti apie 5 mln. eurų dabar į plėtrą per dvejus metus Gargžduose veikianti ėdalo gyvūnams gamybos bendrovė „Mars Lietuva“ yra numačiusi skirti 30 mln. eurų. Pusė šios sumos investuota šiemet. Atnaujinta konservuoto ėdalo katėms maišeliuose gamybos linija trečdaliu padidino gamybos apimtis.

Investuota ir į naujo cecho, kuriame gaminami katėms skirti skanėstai, atidarymą. Daugiau kaip 130 gamyklų pasaulyje turinti kompanija naujo produkto gamybą patikėjo lietuviams, sukurdama beveik 100 naujų darbo vietų. Skanėstus sudaro 80 procentų vytintos mėsos.

„Kol kas Lietuvos rinkoje tas produktas nebus parduodamas ,nes dabar pradėta tiekti Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos rinkoms, o vėliau, aš manau, atsiras ir Lietuvos rinkoje“, – sako UAB „Mars Lietuva“ generalinė direktorė Aušra Žemaitienė.

Už 15 mln. eurų kitąmet „Mars Lietuva“ planuoja atnaujinti dar vieną gamybos liniją ir rekonstruoti pagrindinio gamybos pastato dalį. Šios investicijos gamybos pajėgumus leis padvigubinti.

„Vėlgi tiesiogiai sukuriamos darbo vietos, o, žinoma, yra dar daug daugiau sukuriama ir netiesioginių darbo vietų ,nes yra inžineriniai darbai, yra aptarnavimas – valgykla, transportas ir kiti dalykai, kuriuos mes kontraktuojame ir taip yra sukuriama dar daug papildomai darbo vietų“, – teigia direktorė. 

Pasaulyje sparčiai populiarėja mažų veislių šunų ir auga jiems skirto ėdalo paklausa, todėl nuo kitų metų Gargžduose bus atnaujinta ir šunų ėdalo gamyba. 

24 kariai iš dviejų laivo apžiūros grupių karinėse jūrų pajėgose pasikeisdami tarptautinėje operacijoje „Sophia“ dalyvavo nuo kovo pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Jie buvo dislokuoti Vokietijos karo laive. Kartu su vokiečiais per operaciją Viduržemio jūroje kariai konfiskavo didelį kontrabandinių ginklų krovinį, gelbėjo migrantus, naikino valtis, kuriomis neteisėtai buvo gabenami  migrantai.

„Gelbėjimo operacija taipogi buvo sudėtinga, ji truko beveik 12 val. ir visą tą laiką kariai praleido greitaeigiuose kateriuose, gabendami tuos žmones iš įvairių plaukiojimo priemonių atgal į laivą. O galiausiai tuos žmones reikėjo transportuoti iš ten, kur jie buvo, prie Libijos teritorinių vandenų, į Italijos uostą“, – sakė Karinių jūrų pajėgų 1 laivų apžiūros grupės vadas kpt. ltn. Vytenis Bočius.

Lietuvos kariai išgelbėjo apie 3 tūkst. migrantų, o iš viso per dvejus operacijos „Sophia“ metus Viduržemio jūroje išgelbėta daugiau kaip 30 tūkst. žmonių. Teigiama, kad migracijos krizę pavyko suvaldyti.

„Jei prieš pusantrų metų per dieną iš Turkijos į Graikiją bandydavo patekti apie 10 tūkst. žmonių, tai šiandien šis skaičius yra nukritęs iki 70-80 per dieną. Žinoma, nauji srautai pasirodė iš Libijos į Italiją, iš Maroko į Ispaniją, tačiau jie yra visiškai kito masto nei prieš 2 metus. Yra ne tiktai įkurta nauja ES pakrančių  apsaugos tarnyba, yra patrigubintas „Fontex“ biudžetas, yra įkurta karinė misija „Sophia“, taip pat ir misijos „Triton“ ir „Poseidon“, – pasakojo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Operacija „Sophia“ pradėta 2015 m. gegužę. Joje dalyvauja 27 Europos Sąjungos šalys.

„Tai – tikrai labai svarbi misija, kartu papildomas mandatas yra padėti Libijos pakrančių apsaugai, ją mokyti, ją paruošti, kad ji pati galėtų daug efektingiau kontroliuoti Libijos sienas“, – kalbėjo A. Pranckevičius.

Lietuva operacijoje „Sophia“ pasirengusi dalyvauti ir toliau, nes tai, pasak A. Pranckevičiaus, yra svarbus šalies indėlis stiprinant ES sienų apsaugą.