Beveik metus tarp aplinkosaugininkų ir verslo įmonių besitęsiantis ginčas užstrigo, pirmiesiems atsisakant pasirašyti taikos susitarimą.

„Sprendimus turi priiminėti tos institucijos, kurios yra už tai atsakingos. Matau šiandien nesusikalbėjimą tarp ministerijos ir jai pavaldžios institucijos, todėl turėsime organizuoti pasitarimą Vyriausybės kanceliarijoje, nes sprendimai nėra priimti, o grėsmės, kurios yra susijusios su tuo, yra pakankamai didelės“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

Pavasarį Aplinkos ministerija pranešė pritarianti taikos sutarčiai tarp Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) bei verslo įmones vienijančių asociacijų. Tačiau nuo liepos visus šalies regioninius departamentus apjungęs Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) taikos sutarties kol kas nepasirašė.

Naujosios įstaigos vadovas Vaidas Laukys BNS antradienį teigė negalintis pasirašyti taikos sutarties, kurios įsipareigojimų įgyvendinimas nepriklauso nuo aplinkosaugininkų.

Dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail“ 2015–2017 netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

S. Skvernelio teigimu, dėl šios situacijos iš dalies kalti ir patys verslininkai.

„Yra kas dalyvauja tam tikrose schemose ir žinant, kad tos schemos gali būti ne visai švarios, apsimesti ir nematyti tų grėsmių, tai irgi tokios pozicijos pasakymas, kad nežinojom, mokėjom, bet ne tiek, kiek reikia mokėti. (...) Problemų yra ir jas reikia teisėtai ir įstatymiškai spręsti“, – trečiadienį kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Taikos sutartį turėtų tvirtinti ginčą tarp aplinkosaugininkų ir verslo įmones vienijančių asociacijų „Žaliasis taškas“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacija“ nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas. Artimiausias jo posėdis numatytas lapkričio 27 dieną. Teismas taip pat nagrinėja ne vieną atskirą įmonių skundą aplinkosaugininkams.

Verslas taiko sutartimi ketina įsipareigoti per 5 metus sutvarkyti 15 tūkst. tonų atliekų, viršijant šiuo metu nustatytas užduotis. Įsipareigojimų užtikrinimui taip pat numatoma suformuoti 2,8 mln. eurų vertės garantinį fondą.

Siekiant taikos, Vyriausybė gegužės pabaigoje nusprendė keliskart – nuo 753 eurų iki 186 eurų – sumažinti metalo pakuočių tvarkymo įkainius. Galutinį sprendimą dėl to dar turi priimti Seimas.

Vilniaus apygardos teismas šiuo metu taip pat nagrinėja baudžiamąją bylą dėl „Metrail“ valstybei galbūt padarytos 6 mln. eurų žalos.

Tokią numatomą investicijų vertę Finansų ministerija siūlo įrašyti Vyriausybės nutarimo, kuriuo rekonstrukcijos projektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, pakeitimo projekte.

Taip pat numatoma rūmų rekonstrukcijai atsisakyti naudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas, o naudoti tik valstybės biudžeto lėšas.

2015 metais buvusius sporto rūmus iš bendrovės „Žalgirio sporto arena“ už 5,6 mln. eurų įsigijo Turto bankas. Tuomet buvęs premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad rūmų rekonstrukcija galėtų kainuoti apie 11,6 mln. eurų.

Rekonstrukcijos konkursą skelbęs Turto bankas pernai vasarį nutraukė derybas su potencialiu konkurso laimėtoju – bendrove „Irdaiva“. Tai padaryta po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) informavo Turto banką informavo, kad buvęs banko darbuotojas, vienas viešojo pirkimo komisijos narių Tomas Lukoševičius tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) 2016 metų pabaigoje pareiškė, kad Turto bankas turės iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, mat ji pasirodė per didelė, siekė 27,79 mln. eurų.

Anksčiau buvo planuojama, kad renginiai naujuose kongresų rūmuose vyks jau nuo 2019-ųjų, tačiau Vyriausybė pernai pavėlino terminą dėl teisėsaugos tyrimų įstrigus viešųjų pirkimų procedūroms. Dabar numatoma, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pertvarka prasidės 2020 metų pradžioje, o kongresų centras turėtų būti atidarytas 2021 metais.

Inspekcija paskelbė edukacinio filmuko bei žaidimo sukūrimo konkursus. Tai bus antrasis VMI įkurto Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centro atliekamo tyrimo apie vaikų žinias ir požiūrį į mokesčių mokėjimą etapas.

„Siekiant patraukliai, inovatyviai ir šiuolaikiškai pateikti informaciją apie mokesčius, jų surinkimą, panaudojimą, mokesčių mokėjimo naudą, jų nemokėjimo pasekmes, bus sukurtas edukacinis animacinis filmukas, skirtas 7-9 metų amžiaus grupei, ir edukacinis kompiuterinis žaidimas, skirtas 12-13 metų ir 16-17 metų amžiaus grupei“, – komentare BNS teigė VMI Atrankos ir paramos auditui departamento Elgsenos analizės poskyrio vedėjas Vytenis Zaskevičius.

Anot jo, taip siekiama ne tik supažindinti mokinius su mokesčiais, jų panaudojimu, bet ir skatinti būsimą mokesčių mokėtoją pasijusti valstybės dalimi ir ugdyti jo pilietines vertybes. 

Pirmą kartą šalyje atliekamu tyrimu VMI siekia ištirti trijų amžiaus grupių vaikų žinias apie valstybės mokesčių sistemą, taip pat sukurti priemones, kurios pagilintų jų žinias bei formuotų atsakingą ir pilietišką požiūrį į pareigą mokėti mokesčius.

Pirmajame tyrimo etape kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais VMI pernai apklausė 1920 mokinių ir tyrė jų žinias bei požiūrį į mokesčių mokėjimą.

Galutiniai tyrimo rezultatai paaiškės kitų metų viduryje.

"Man svarbiausia, kad būtų pilnas projekto finansavimas ir iš visų pusių būtų žiūrima į priekį. (...) Šalys bendrą tikslą mato, bet skirtingais keliais, todėl įgyvendinimo modelis yra sudėtingesnis", – BNS sakė I. Degutis, ketvirtadienį "RB Rail" vadovo poste laikinai pakeitęs atsistatydinusią Baibą Rubesą.

Anot jo, daug laiko ir diskusijų reikalauja bendro įmonės biudžeto parengimas, kadangi Latvija ir Estija savo dalį turi tvirtinti kartu su nacionaliniais biudžetais – šios šalys bendroje įmonėje dalyvauja per ministerijų įmones. Tuo metu Lietuva savo indėlį skiria per antrinę "Lietuvos geležinkelių" bendrovę "Rail Baltica statyba".

"Matome, kad "Lietuvos geležinkelių" ir ministerijų yra pilnas noras įgyvendinti "Rail Baltica" projektą. Iš kitos pusės projekto įgyvendinimo struktūra yra sudėtinga, nėra lengvų klausimų, nes "Lietuvos geležinkeliai"de facto yra mūsų akcininkai, o Latvijoje ir Estijoje yra įmonės po ministerijomis, ten finansuojama iš valstybių biudžetų. Dėl to valdymo modelis yra sudėtingas", – kalbėjo I. Degutis.

Anot jo, artimiausi jo darbai yra išlaikyti darbuotojų motyvaciją po B. Rubesos pasitraukimo bei tęsti jau pradėtus ir rengti naujus konkursus.

Trejus metus "RBRail" vadovavusi ir netikėtai, likus mėnesiui iki kadencijos pabaigos, pasitraukusi B. Rubesa pareiškė, kadprojektui kyla didelė rizika dėl bendros įmonės Stebėtojų tarybos bei projekto naudos gavėjų elgesio ir sprendimų.

Anot jos, dabartinė įmonės struktūra kelia nerimą, kad tiek "RBRail", tiek ir "RailBaltica" "tampa konkrečiai "Lietuvos geležinkelių" verslodalimi".

"RB Rail" Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas Karolis Sankovskis BNS atmetė B. Rubesos kritiką ir jos kaltinimus pavadino interpretacijomis.

5,8 mlrd. eurų vertės "Rail Baltica" projektą numatoma įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos

„Jis (E. Bėrontas – BNS) rytoj (penktadienį – BNS) ateina pas ministrą, 8 val. suplanuotas susitikimas ir tada ministras teismo nustatyta tvarka pasielgs. (...) Vykdome teismo sprendimą, esame teisinė valstybė, teismas taip nusprendė, mes neturime kito pasirinkimo. Žmogus turi grįžti į darbą, mes jį grąžiname“, – BNS sakė ministro patarėja Vitalija Jankauskaitė.

Anot jos, anksčiau skelbtas NMA vadovo konkursas, kurį laimėjo direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas, yra anuliuojamas.

„Kadangi T. Orlickas buvo direktoriaus pavaduotojas, jis ir liks pavaduotoju, o dabartinis laikinasis įstaigos vadovas Vaidas Timinskas buvo departamento vadovu, tai jis grįš ten, kur dirbo anksčiau“, – sakė V. Jankauskaitė.

Su E. Bėrontu BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį patenkino E. Bėronto skundą ir nusprendė jį grąžinti į Europos Sąjungos (ES) paramą skirstančią NMA. Teismas taip pat įpareigojo E. Bėrontui sumokėti kompensaciją, kuri, pasak V. Jankauskaitės, siekia beveik 22,3 tūkst. eurų.

E. Bėrontą antrai kadencijai paskyręs, tačiau vėliau iš pareigų jį atleidęs tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako neturėjęs priekaištų NMA vadovui.

„Aš savo nuomonę buvau išreiškęs pratęsdamas jam kadenciją, nes darbo prasme aš jam priekaištų neturėjau, o visus kitus dalykus aiškinosi teismas. Jeigu teismas nerado pagrindo, dėl ko jis buvo atleistas, reiškia, toks sprendimas yra teisėtas“, – BNS sakė B. Markauskas.

B. Markauskas sausį paskyrė E. Bėrontą vadovauti NMA antrai kadencijai, nors pastarasis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas teisėsaugos tyrime dėl beveik 4 mln. eurų ES lėšų iššvaistymo.

Tuomet B. Markauskas teigė, kad NMA vadovas „sėkmingai įgyvendino“ jam ir agentūrai keltus tikslus, tačiau ministras pripažino, kad jei NMA vadovui būtų pareikšti įtarimai, jis turėtų iš karto atsistatydinti.

B. Markausko sprendimas paskirti E. Bėrontą buvo sulaukęs šalies vadovų kritikos. Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė sausį tvirtino, jog sprendimas E. Bėrontą paskirti antrai kadencijai kompromituoja žemės ūkio ministrą ir mažina pasitikėjimą institucija. Premjeras Saulius Skvernelis sausį teigė, kad E. Bėrontas kenkia agentūros darbui.

B. Markauskas vėliau aiškino apie E. Bėrontą gavęs papildomos informacijos, kurios detalizuoti nenorėjo, ir sausio viduryje jį atleido. Jo teigimu, oficiali atleidimo priežastis yra „sudėtingas vadovo darbas ir susiklosčiusios aplinkybės“.

Naujienų portalo 15min.lt duomenimis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tyrime, kuriame apklaustas ir E. Bėrontas, analizuoja, ar kitas buvęs tarnybos vadovas Saulius Silicikas, jau nebedirbdamas NMA, esą siekė, jog parama būtų skirta ūkininkams, kurių įrangos tiekėja yra bendrovė „Biržų žemtiekimas“ – ji siejama su Seimo nariu „valstiečiu“ Viktoru Rinkevičiumi, be to, jai vadovauja S. Silickas.

Naują NMA vadovo konkursą laimėjęs T. Orlickas į šias pareigas iki šiol nebuvo paskirtas.

Premjeras ragina atidžiau vertinti tarnybų informaciją

Teismui nutarus, kad dar vienas aukštas valdininkas iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, premjeras Saulius Skvernelis ragina institucijas atidžiau vertinti tarnybų informaciją.

Taip premjeras komentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą, kad buvęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Erikas Bėrontas iš pareigų atleistas neteisėtai, jam priteista 22,3 tūkst. eurų kompensacija.

„Tai ne pirmas toks signalas, tai, matyt, institucijoms reikia labai atidžiai svarstyti, kaip teismai vertina įvairią tarnybų turimą pateikiamą informaciją. Čia, matyt, toks lūžio taškas, kai reikia persvarstyti ir pagalvoti, kaip toliau elgtis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Panašiai premjeras kalbėjo ir rugpjūtį, kai teismas paskelbė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis antrą kartą iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, jam priteista 13,2 tūkst. eurų kompensacija.

„Pritarėme draudimui pardavinėti stiprų alkoholį stiklinių indelių, nuplėšiamų ar atsukamų, nes yra įvairūs modeliai. Toliau yra pavedimas svarstyti sprendžiant vadinamo labai stipraus alaus problemą, ar galima būtų diferencijuoti akcizą ir tokiu būdu daryti šitą produktą nepatraukliu“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Kalbėdamas apie siūlymus drausti vadinamąjį „vaikišką šampaną“, jis pakartojo ankstesnę poziciją, kad šiuo metu nemato pagrindo tokiam draudimui.

„Dėl vaikiškų prekių (...) nematėme jokio argumento, juo labiau, kad ir gamintojų čia nėra, importas yra pakankamai mažas. Argumento, ar tai tikrai skatina žalingiems polinkiams vaikus, – na, bent jau aš neišgirdau. Svarstėme turbūt trijuose pasitarimuose ir to neišgirdome, tai nemanau, kad ta priemonė būtų paveiki ir efektyvi“, – sakė S. Skvernelis. 

Pasak premjero, dėl šių pasiūlymų Seime, tikėtina, „batalijos užvirs iš naujo“.

Vyriausybė trečiadienį pritarė išvadai dėl Seimo narių siūlomų Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų. Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, jog siūloma nepritarti siūlymui diferencijuoti alkoholio taros dydį pagal jo stiprumą ir drausti parduoti vaikams ir paaugliams skirtas prekes, imituojančias alkoholinius gėrimus ar jų tarą.

Parlamentarai siūlė drausti gaminti ir įsivežti maisto produktų, žaislų ir kitų prekių, primenančių ar imituojančių alkoholį ar jo tarą, taip pat kai kurio stipresnio nei 7,5 laipsnio alkoholio prekybą didesnėje negu 0,2 litro taroje, o 7-7,5 laipsnio – didesnėje negu 0,25 litro.

Dabar Lietuvoje draudžiama prekiauti į plastiką išpilstytais gėrimais, stipresniais nei 7,5 laipsnio, į didesnę negu 0,5 litro tarą išpilstytą tokio pat stiprumo alų, fermentuotus gėrimus ir alkoholinius kokteilius, išskyrus gėrimus stiklo, keramikos, medžio ar metalo taroje.

Tai būtų vienos didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvos istorijoje.

Apie planuojamas investicijas BNS patvirtino rugsėjį įsteigtų Indijos prekybos rūmų prezidentė Alina Adomaitytė. Ji antradienį dalyvavo Ūkio ministerijos bei Indijos bendrovių „SVP Global Ventures” ir „Elegant Industries” vadovų ketinimo protokolų pasirašyme.

„Pastaruosius dvejus metus jie tyrė Europos rinką ir galutinai apsisprendė apsistoti ties Lietuva, kadangi gavus visus duomenis apie šalį, jiems labiausiai tiko mūsų šalis, aiški mokestinė sistema bei geografinė vieta“, – BNS sakė A. Adomaitytė.

Anot jos, Bombėjaus vertybinių popierių biržoje kotiruojama „SVP Global Ventures” į tekstilės gamyklą ketina investuoti 97 mln. eurų ir joje įdarbinti 1,5 tūkst. darbuotojų, o 95 mln. eurų vertės skardinių gamyklą planuojanti statyti „Elegant Industries” sukurs apie 200 naujų darbo vietų.

„Paruošiamieji darbai bus pradėti nuo kito mėnesio, o kitų metų pirmąjį ketvirtį planuojame pradėti žemės darbus. Kadangi dar nesame gavę visų duomenų, svarstome du variantus: Rokiškį ir Klaipėdos LEZ. Prioritetas yra teikiamas Rokiškiui, o Klaipėda yra variantas B, jeigu kažkas netikėtai pasikeistų“, – aiškino Indijos prekybos rūmų vadovė.

Abi gamyklas planuojama pastatyti iki 2020 metų.

Iki šiol didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje buvo 2005 metais PET žaliavos gamintojos „Neo Group“ 145 mln. eurų investicija į PET granulių gamyklą Klaipėdoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė išvadai dėl Seimo narių siūlomų Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų. Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, jog siūloma nepritarti siūlymui diferencijuoti alkoholio taros dydį pagal jo stiprumą ir drausti parduoti vaikams ir paaugliams skirtas prekes, imituojančias alkoholinius gėrimus ar jų tarą.

„Kaip alternatyvą alkoholinių gėrimų taros diferencijavimui, priklausomai nuo jų stiprumo, Vyriausybė svarstys galimybę keisti Akcizų įstatymą ir nustatyti didesnį akcizų tarifą stipresniam alui“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo V. Sinkevičius.

Parlamentarai siūlė drausti gaminti ir įsivežti maisto produktų, žaislų ir kitų prekių, primenančių ar imituojančių alkoholį ar jo tarą, taip pat kai kurio stipresnio nei 7,5 laipsnio alkoholio prekybą didesnėje negu 0,2 litro taroje, o 7-7,5 laipsnio – didesnėje negu 0,25 litro.

„Taip pat siūloma pritarti nuostatai, draudžiančiai prekiauti alkoholiniais gėrimais, išpilstytais į puodelio tipo pakuotę nuplėšiamu dangteliu. Siekiant panaikinti prielaidas išvengti šio draudimo ir alkoholinius gėrimus pilstyti, pavyzdžiui, į pakuotę su užsukamais dangteliais, siūloma Seimui nustatyti, kad draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus, stipresnius nei 22 laipsniai, gamyklų supilstytus į stiklines taures ar kitą tiesiogiai gėrimams vartoti skirtą tarą“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Dabar Lietuvoje draudžiama prekiauti į plastiką išpilstytais gėrimais, stipresniais nei 7,5 laipsnio, į didesnę negu 0,5 litro tarą išpilstytą tokio pat stiprumo alų, fermentuotus gėrimus ir alkoholinius kokteilius, išskyrus gėrimus stiklo, keramikos, medžio ar metalo taroje.

Galutinį sprendimą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų turės priimti Seimas.

Asociacijos vadovo Pauliaus Vertelkos teigimu, KAM parengtame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad „Infostruktūra“ teiktų neapibrėžtos apimties paslaugas valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, savivaldybėms, jų įmonėms ir net viešosioms įstaigoms.

„Infobalt“ rimtai svarsto, jei toks įstatymas būtų priimtas, kreiptis į Europos Sąjungos institucijas, į Europos Komisiją dėl galimai šiurkščių konkurencijos teisės pažeidimų ir nepagrįsto ūkinės laisvės informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje ribojimo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo P. Vertelka.

Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ asocijuotas partneris Karolis Kačerauskas sako, kad Krašto apsaugos ministerijos siūloma veikla turėtų būti pripažįstama ūkine veikla, kur monopolį draudžia Konstitucija.

„Ūkine veikla pripažįstama ta veikla, kai ją norėtų ir galėtų vystyti privatus verslas ir uždirbti pelno. Privatūs subjektai galėtų suteikti tas pačias paslaugas, kurias ketina teikti Krašto apsaugos ministerija. Galime klausimą spręsti ES teisės instrumentų pagrindu – valstybės pagalbos taisyklėmis. Nesunku numanyti, kad monopolizavus tam tikrą veiklą ir nukreipus išlaidas vienam subjektui, būtų akivaizdi valstybės pagalba“, – spaudos konferencijoje sakė K. Kačerauskas.

Anot P. Vertelkos, asociacija siūlo ministerijai saugaus duomenų perdavimo paslaugas pirkti rinkoje,  nustačius aiškius kriterijus ir saugumo reikalavimus.

„Suprantame ir pritariame, kad Krašto apsaugos ministerija gali teikti paslaugas, kurių negali teikti privatūs tiekėjai, tačiau tam reikia pagrįsti, kad tos paslaugos tikrai nėra prieinamos rinkoje ir jos būtų suderintos su valstybės pagalbos taisyklėmis. Kol kas to nėra, viskas labai abstraktu“, – sakė P. Vertelka.

„Infobalt“ vadovo teigimu, ministerijos ketinimai sukurtų situaciją, kai vienas ūkio subjektas pats save prižiūrėtų ir nustatytų reikalingų paslaugų kiekį bei tam skirtinų lėšų sumą, todėl kyla rizika dėl neefektyvaus valstybės lėšų panaudojimo.

„Finansų ministerija, atsižvelgusi į VPT gautą pirkimo išvadą, vykdys VPT įpareigojimą ir pirkimo procedūras nutrauks.

Atsižvelgus į VPT pastabas ir rekomendacijas, bus koreguojami minėto viešojo pirkimo pirkimo dokumentai ir pirkimo procedūros bus vykdomos iš naujo“, – BNS atsiųstame komentare teigė Finansų ministerijos Veiklos valdymo departamento direktorė Daiva Pipirienė.

VPT savo išvadoje teigė, kad ministerijos nustatytas reikalavimas tiekėjui būti tinkamai įgyvendinus mažiausiai vieną tokį projektą Finansų ministerijos naudojamų sistemų pagrindu riboja konkurenciją.

Tarnybos manymu, reikalavimas tiekėjui turėti gamintojo suteiktą teisę diegti ar modifikuoti ministerijos naudojamą „SAP Business Objects“ ar lygiavertę programinę įrangą neturėtų būti įtrauktas į kvalifikacinius reikalavimus.

VPT taip pat pažymi, kad nuo 2013 metų ministerijai šias paslaugas teikia tas pati įmonė, ji vienintelė dalyvavo ir paskutiniame konkurse. 

Atviri VPT duomenys rodo, kad sistemą 2009 metais už 1,97 mln. eurų diegė bendrovė ERP, o nuo 2013–ųjų paslaugas teikia „Alna Business Solutions“.