Nuo šiol Tilžės turgus dirbs penkias dienas per savaitę, o ne tris, kaip buvo seniau. Ši žinia ypač nudžiugino aplinkinių kvartalų gyventojus. „Savaitgaliais visuomet važiuojame į turgų nusipirkti šviežios ar rūkytos mėsos, daržovių. Dabar niekur nebereikės važiuoti, turėsime nuosavą turgų kaimynystėje. Ir ne tik savaitgaliais“, – džiaugėsi Jotvingių gatvėje gyvenantis Aleksas.

Turgavietę valdančios UAB „Tilžės turgus“ atstovai patvirtino, kad trijuose 4100 kv. metrų ploto moderniai įrengtuose paviljonuose įsikūrę maisto produktus bei pramonines prekes ir drabužius parduodantys prekeiviai dirbs penkias dienas per savaitę (pirmadienis ir antradienis – poilsio).

Pasak UAB „Tilžės turgus“ direktorės Vitalijos Avižienienės, naujai pastatytuose uždaruose  paviljonuose pradėjus prekybą naujoji Tilžės halė tapo analogų Vakarų Lietuvoje neturinčiu kiekvieną dieną dirbančiu   prekybos bei paslaugų centru, greta kurio veikia ir tradicinė turgavietė, ir automobilių turgus, ir ūkininkų turgelis. Tiesa, senoji turgavietė veiks įprastomis dienomis -    savaitgaliais ir trečiadieniais.

Viename iš naujųjų Tilžės turgaus paviljonų įsikūrė drabužiais ir namų apyvokos reikmenimis prekiaujantys verslininkai, čia veikia ir kavinė. Paviljonas visiškai nesiskiria nuo tradicinio prekybos centro. Tik kainos čia žemesnės.

Kitame paviljone jau pardavinėjami maisto produktai, vaisiai, daržovės, duona ir įvairūs kepiniai, vyksta prekyba mėsa ir rūkytais mėsos gaminiai, prekiaujama šviežiomis ir rūkytomis žuvimis, spaudžiamos šviežios sultys, veikia alkoholinių gėrimų parduotuvė.

Naujuosiuose paviljonuose įrengta 200 prekybos vietų. Turgaus administracijos teigimu, nors prekybininkai noriai nuomojasi plotus, tačiau dar yra laisvų vietų, kurios būtų išnuomotos tiek ūkininkams, tiek pramoninėmis prekėmis ir drabužiais prekiaujantiems verslininkams.

Naujiena regione

Pasak UAB „Tilžės turgus“ direktorės Vitalijos Avižienienės, dalį prekybos perkėlus į uždarus paviljonus naujoji Tilžės halė taps analogų Vakarų Lietuvoje neturinčiu kiekvieną dieną dirbsiančiu  prekybos bei paslaugų centru, greta kurio veiks ir tradicinė turgavietė, ir automobilių turgus, ir ūkininkų turgelis.

„Mes orientuojamės į smulkųjį verslininką, kuriam nuomotis prekybos plotus didžiuosiuose prekybos centruose yra per brangu. Halėje įrengus du šimtus 15 kv. metrų ploto prekybos ir paslaugų teikimo vietų visos buvo išnuomotos!“ - prisipažino V. Avižienienė.

Pasak „Tilžės turgaus“ direktorės, viename iš naujųjų paviljonų įsikurs drabužiais ir namų apyvokos reikmenimis prekiausiantys verslininkai, o kitame – maisto prekių, vaisių, daržovių, duonos ir įvairių kepinių, mėsos ir mėsos gaminių pardavėjai, vyks prekyba šviežiomis ir rūkytomis žuvimis, bus spaudžiamos šviežios sultys, veiks kavinukė bei alkoholinių gėrimų parduotuvė.

„Tai bus naujiena Klaipėdos prekybos centrų segmente. Po stogu veiks daugybė parduotuvėlių, o kieme – tradicinė turgavietė, automobilių, sendaikčių, baldų turgūs, ūkininkų turgelis. Klaipėdos ir iš kitų Vakarų Lietuvos miestelių atvykę pirkėjai vienoje vietoje ras viską, ko jiems gali prireikti. Juk ne kiekvienas turi galimybę apsipirkti didžiuosiuose prekybos centruose. Be to, norime suteikti gyvybės šiai miesto daliai, kurios gyventojai neturėjo jokios panašios prekyvietės“, - pasakojo V. Avižienienė.

Šiuo metu vyksta baigiamieji teritorijos tvarkymo darbai, baigiamos asfaltuoti erdvios pirkėjų automobiliams skirtos stovėjimo aikštelės, klojama velėna. Ant paviljonų kabinamos prekybininkų reklaminės iškabos.

Vilioja šiuolaikiška prekyvietė

Naujuosiuose paviljonuose įrengta 200 prekybos vietų. Turgaus administracijos teigimu, visos juos išnuomotos.

„Šis faktas liudija, kad toks objektas tikrai buvo reikalingas prekybininkams. Tikimės, kad naujovę įvertins ir pirkėjai“, - pripažino G. Avižienienė. Ji taip pat priminė, kad lauko prekyvietė veiks kaip veikusi.

Patys Tilžės gatvės turgaus prekybininkai pripažino, kad iki šiol jie turėjo geriausias lauko prekybai pritaikytas sąlygas visame mieste, tačiau galimybė dirbti po stogu suviliojo daugelį.

Smulkieji verslininkai supranta, kad šiuolaikiniai, jaunesniosios kartos pirkėjai tapo reiklesni, todėl reikalauja komfortiškesnių sąlygų. Tokios uždaro tipo turgavietės jau veikia visuose didžiuosiuose šalies miestuose. Atėjo metas tokią prekyvietę turėti ir Klaipėdai.

Tilžės turgavietėje dirbantys smulkieji verslininkai jau pradėjo kraustyti į naująją halę. Vieni jų išsinuomojo po vieną, kiti po dvi ar net tris prekybos vietas.  Jas įrengus, sutvarkius ir pritaikius prekybai Klaipėda turės dar vieną traukos objektą.

Pirkėjai laukia halės atidarymo

Naujosios Tilžės halės atidarymo laukia ir aplinkinių kvartalų gyventojai. „Jei iš tiesų šis prekybos centras bus toks, kaip žadama, bus puiku. Tikrai gyventojams bus patogiau apsipirkti čia nei važiuoti į didžiuosius prekybos centrus ar turgavietę“, – džiaugėsi Mokyklos gatvėje gyvenanti Vilija.

Gyventojus ypač nudžiugino žinia, kad turgus veiks kasdien. Be to, juos vilioja Tilžės turgaus administracijos pažadas už automobilių stovėjimą nerinkti mokesčių.

Praėjusią savaitę pliaupęs lietus neišbaidė ištikimiausių turgavietės pirkėjų. „Tilžės turguje“ prekiaujantys verslininkai pastebėjo, kad net ir lietus nebuvo kliūtis. Turgavietę administruojanti bendrovė „Tilžės turgus“ pasistengė, kad klientams ir pardavėjams būtų patogų net ir per lietų. Metalinių paviljonų skydai atidengiami taip, kad sudaro stogelius. Ant grindinio įrengti specialūs latakai vandeniui nubėgti, todėl čia nesikaupia balos. Šie patobulinimai lemia, kad į turgavietę galima atvykti net ir esant nepalankiausiomis sąlygomis ir vaikščioti beveik nesušlapus.

Artėjant Rugsėjo 1-ajai

Artėjant Rugsėjo pirmajai klaipėdietė Elona ištisą savaitę blaškėsi po Klaipėdos prekybos centrus. Moteris turėjo tikslą vaikams nupirkti tinkamo dydžio batus, sportinius kostiumus, avalunę bei kuprines. Tačiau nieko, kas tiktų jos vaikams, ji nerado. Visiškai praradusi viltį moteris nuvažiavo į turgavietę Tilžės gatvėje.

„Iki šiol apsipirkdavau tik didžiuosiuose prekybos centruose esančiose parduotuvėse. Tačiau vaikams užaugus rasti jiems tinkamo dydžio avalynės ar drabužių tapo nebeįmanoma. Septintokas sūnus ir šeštokė dukra jau nebe vaikai, tačiau dar ir ne suaugę. Vaikų skyriuose parduodami batai per maži. Be to, per vaikiški. Sūnui tokių, anot jo „leliukiškų“ batų nebeįsiūlysi. Dukra taip pat jau panelė, tačiau smulkutė, suaugusiųjų parduotuvėse parduodamos prekės jai per didelės. Be to, labai brangios. Iki mokslo metų liko kiek daugiau nei savaitė, o mes dar nieko neturėjome! Gerai, kad nuvažiavome į Tilžės turgų. Čia radome visko. Svarbiausia – kur kas pigiau“, – džiaugsmo neslėpė moteris.

Kur kas pigiau

Panašu, kad vis daugiau klaipėdiečių įvertina „Tilžės turgaus“ pranašumus. Pakalbintas Remigijus iš Priekulės, čia atvažiavęs su sūnumi, labai nustebo, kad surado nebrangų uniforminį švarką. „Sūnus lanko gimnaziją, į ją moksleivių be uniformų neįleidžia. Per vasarą vaikinas švarką išaugo, prireikė pirkti naują. Turgavietėje radome jam idealiai tinkantį už labai patrauklią kainą“, – pasakojo vyriškis.

Prekybininkai aiškina, kad Tilžės gatvėje esančioje didžiausioje miesto turgavietėje prekiaujama įvairių spalvų švarkais, kurie tinka visoms mieste veikiančioms gimnazijoms.

Ketvirtokę dukrą mokyklai ruošianti Viktorija labai apsidžiaugė, kad Tilžės turgavietėje rado nebrangų, tačiau geros kokybės rašiklį. „Iki šiol maniau, kad turguje kanceliarinių prekių nebūna. Apsirikau! „Tilžės turguje“ suradusi raštinės reikmenimis prekiaujančius vaikinus dukrai nupirkau rašiklį, o sūnui – kuprinę. Pastarosios čia kainuoja net kelis kartus pigiau nei kai kuriose miesto parduotuvėse. Džiaugiuosi, kad sugalvojau čia atvažiuoti“, - šypsojosi Viktorija.

Patys Tilžės turgaus prekybininkai teigia, kad jie savo prekes atsiveža iš tų pačių didmenininkų, kurie savo prekes tiekia ir prekybos centruose įsikūrusių parduotuvių savininkams. „Tik mūsų prekės – be etikečių. Todėl ir pigesnės 30-40 proc. O kai kurių prekių grupių, pavyzdžiui, apatinio trikotažo ar kojinių, kainos skiriasi nebe procentais, o kartais. Jie parduotuvėse kojinių pora kainuoja apie 2–2,5 euro, tai „Tilžės turguje“ – 70–75 centus. Tačiau jų kokybė tokia pati, kaip ir parduotuvėse“, – atvirauja verslininkai.

Ir vyrams, ir moterims

Tilžės gatvės turgavietėje yra ir kepinių bei duonos gaminių skyriai, galima nusipirkti ir įvairiai rūkytų mėsos produktų. Na, o kol žmonos lakstys su vaikais po drabužių skyrius, vyrų bus neįmanoma iškrapštyti iš sendaikčių ar įvairios paskirties įrankių kampo. Pastarajame tikrai bus galima surasti tai, kuo nė viena parduotuvė nebeprekiauja!

„Labai džiaugiamės, kad atvažiavome į Tilžės turgų! Nuo šiol apsipirkti visuomet važiuosiu tik čia. Man čia patiko ir dėl to, kad radau visko, ko ieškojau, ir dėl nuoširdaus bendravimo. Kiekvienas prekybininkas mielai pataria, pasiūlo to, ko tikrai reikia“, – rankoje nešdama kelis pirkinių maišelius juokėsi Elona.

„Mama, nupirk beliašą!“ – tursnodamas paskui kaulyja sūnus. „Žinoma, nupirksiu, Atvažiuoti į turgų ir nenupirkti beliašo neįmanoma“, – šypsosi moteris.

Gausi pasiūla

„Tilžės turguje“ šiuo metu stacionariose prekybos vietose nuolat prekiauja apie 800 verslininkų, dar 200 susirenka tik kai kuriomis dienomis. Todėl tarp tokios gausybės pardavėjų tikrai galima rasti tą, kuris parduoda pačias reikalingiausias prekes.

Greta turgavietės teritorijos sparčiai kyla ir naujos šiuolaikiškos prekybinės halės, tapsiančios centrinės miesto dalies traukos centru, konstrukcijos. Planuojama, kad rudeniop trijuose 4 100 kv. metrų ploto moderniai įrengtuose paviljonuose įsikurs ir savo prekes siūlys 200 prekybininkų. Čia atsidarys kavinės, kirpyklos, įvairios atstovybės.

Vadinamajame Dituvos turguje prekiaujančius smulkiuosius verslininkus bei Dituvos sodų bendrijos gyventojus glumina UAB Dituvos blusų turgaus direktoriaus Vidmanto Viederio biurokratizmas kartu su partneriais UAB „Tilžės turgus“ vadovais sprendžiant Derceklių kaime veikiančių dviejų turgaviečių likimą.
Prekybininkai prašo pagalbos

Smulkieji prekybininkai bei dituviškiai, sužinoję, kad turgavietę administruojantis „Tilžės turgus“ nusprendė  nuo spalio 1 d. iki kitų metų balandžio 1 d. uždaryti šią turgavietę, sutriko ir pagalbos kreipėsi tiek į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, tiek į Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociaciją (LSVPA).

Mat dvi viename kaime veikiančios turgavietės yra glaudžiai susijusios. Vadinamajame Dituvos turguje, kurį administruoja „Tilžės turgus“, prekiaujama ūkininkų išaugintomis gėrybėmis, mėsos bei pieno gaminiais. Čia yra įrengtos dengtos prekybos vietos, yra tualetai, vanduo, išbetonuotas grindinys. Bendrovė rūpinasi teritorijos valymu, jos apsauga, nuolat išveža šiukšles, kontroliuoja prekybininkus, kad jų parduodami produktai atitiktų Lietuvoje galiojančias higienos ir sanitarijos normas.
„Tilžės turgus“ už turgavietės teritorijos nuomą rajono biudžetui sumoka 10 tūkst. litų per metus. Dar  beveik 4 tūkst. litų siekia turgavietės administravimo kaštai.

Turgavietė ganykloje

Kitoje gatvės pusėje, privačioje pievoje, kartu su besiganančiais naminiais gyvūnais veikia kitas turgus, kuriame prekiaujama dėvėtais drabužiais ir sendaikčiais.
Pievą administruoja UAB Dituvos blusų turgus. Čia prekyba vyksta tiesiog nuo žemės, nes nėra elementariausių prekystalių. Palijus tiek prekybininkai, tiek pirkėjai priversti klampoti po purvynus. Šios turgavietės savininkai rajonui moka tik nustatyto dydžio žemės nuomos mokestį, kuris siekia kelis šimtus litų per metus.
Tačiau būtent „Tilžės turgaus“ administruojamoje teritorijoje įrengtoje automobilių saugojimo aikštelėje savo automobilius laiko dėvėtų drabužių pirkėjai, vadinamojo Dituvos blusų turgaus klientai. Jie naudojasi ir čia stovinčiais tualetais, šiukšles palieka čia stovinčiuose atliekų konteineriuose, čia plauna rankas.

Prašo pasiūlymų raštu

Akivaizdu, kad uždarius šią teritoriją, „blusturgis“ neteks savo klientūros, kadangi gatvėse palikti automobilius draudžiama. Nepaisant to, nepanašu, kad Dituvos blusų turgaus direktorius Vidmantas Viederis leistųsi į kompromisus: „Atsiųskite savo reikalavimus raštu, tada ir nagrinėsime“.

Toks privačios bendrovės vadovo biurokratizmas glumina ne tik prekybininkus, bet ir Dituvos sodų bendrijos gyventojus.

„Mes esame suinteresuoti, kad turgelis dirbtų ir žiemą. Vardan to, esame pasirengę nemokamai valyti sniegą šioje teritorijoje“, - savo pasiūlymą tėškė Dituvos sodininkų bendrijos tarybos pirmininkas Tadas Vaitkus.

Privačios bendrovės žingsnis laikinai nutraukti veiklą, kad išvengtų didesnių nuotolių, visiškai suprantamas ir LSVPA pirmininkei Zita Sorakienei.

„Privatininko, siekiančio pelno, niekas negali priversti dirbti nuostolingai. Jeigu verslininkai paskaičiavo ir jiems naudingiau nedirbti, tokia jų valia. Mes galime tik siūlyti abiem pusėm susitarti. Kiek žinau, „Tilžės turgaus“ administracija taip pateikė savo pasiūlymą ir pašo padengti nors pusę administravimui skiriamų išlaidų – du tūkstančius litų. Tikimės, kad verslininkai susitars“, - vylėsi Z. Sorakienė.

Net ir po šių pasiūlymų Dituvos blusų turgaus direktorius V. Viederis negalėjo atsakyti nieko konkretaus.

„Kai pamatysiu pasiūlymus išdėstytus raštu, tada svarstysiu ir pateiksiu savo atsakymą“, - lyg užsuktas kartojo V. Viederis.

Nelygios sąlygos

„Tilžės turgaus“ vadovus, legaliai administruojančius Dituvos turgavietę, stebina ir rajono savivaldybės taikoma dvigubų standartų politika.

„Mes laimėjome konkursą, mokame mokesčius, užtikriname, kad prekybininkai turėtų reikalingus dokumentus, o jų produkcija atitiktų sanitarinius reikalavimus. Tam išleidžiame kelis tūkstančius litų per mėnesį. O kokia nauda rajono biudžetui iš privačioje pievoj veikiančio „blusturgio“? Manau, kad jokia. Visas iš čia drabužius pardavinėjančių prekybininkui surenkamas pelnas plaukia tiesiai į sklypo savininko kišenę“, - piktinosi „Tilžės turgaus“ direktorė Vitalija Avižienienė.