Jos duomenimis, 85 ir 50 metų vyrai patyrė mirtinus sužalojimus per gyvenviečių Kachovkos rajone apšaudymą.

Donecko srityje rusams apšaudžius Krasnohorivkos kaimą žuvo 70 metų moteris, tinkle „Telegram“ paskelbė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.

Jo teigimu, per apšaudymą apgadinti trys daugiaaukščiai. Atakuota ir Maksymiljanivkos gyvenvietė. Čia apie nukentėjusius žmones duomenų nėra.

Pasak rusų naujienų agentūros „Interfax“, teisėjas Romanas Kiforenka „Fecbook“ patronuojančią bendrovę pirmadienį savo nuosprendyje pavadino „ekstremistine“. A. Stone‘o advokatė Valentina Filipenkova agentūrai sakė, kad savo kliento, kuris gyvena ne Rusijoje, vardu nuosprendį skųs.

Konkrečiai procese buvo kalbama apie A. Stone‘o 2022 m. kovo mėnesio įrašą „Twitter“ tinkle, kuris dabar vadinasi X. Jame „Meta“ atstovas, anot karinio teismo, netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą „teisino agresyvius, priešiškus ir smurtinius veiksmus prieš Rusijos ginkluotųjų pajėgų narius“.

„Meta“ 2022 m. kovo 11 d. pareiškė, kad koncernas, atsisakydamas įprastos praktikos, netraktuos kaip nusižengimo vartojimo taisyklėms žinučių, kuriose reikalaujama „mirties rusų okupantams“. 2022 m. balandį Rusija į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, juodąjį sąrašą įtraukė “Meta“ vadovą Marką Zuckerbergą.

2023 m. lapkritį ieškomų asmenų sąraše galiausiai atsidūrė „Meta“ komunikacijos vadovas A. Stone‘as. Spalį Rusijos institucijos „Facebook“, „Whatsapp“ ir „Instagram“ patronuojančią bendrovė jau įvardijo kaip „teroristinę ir ekstremistinę organizaciją“ – tai leidžia kelti bylas šių socialinių tinklų vartotojams Rusijoje.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios „Facebook“ ir „Instagram“ tinklai, taip pat tinkas X bei Kremlių kritikuojančios žiniasklaidos priemonių portalai Rusijoje yra blokuojami.

Kremliui ištikimam ir savo žiauriu elgesiu su kitaminčiais pagarsėjusiam politikui diagnozuota nepagydoma kasos liga, pirmadienį rašo tremtyje leidžiamas laikraštis „Novaja Gazeta. Europa“.

Paprastai gerai informuotas leidinys teigė: „47-erių Ramzano Kadyrovo sveikatos būklė nepalieka vilčių pasveikti. Maskva dabar turi operatyviai nuspręsti, kaip išlaikyti stabilumą, kai čečėnų diktatoriaus nebeliks“. R. Kadyrovo valdžios aparatas, kuris prieš kelis mėnesius neigė atitinkamus gandus, kol kas šio žiniasklaidos pranešimo nekomentavo.

Laikraštis, kurį kadais įkūrė Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas, rėmėsi tiek šaltiniais iš R. Kadyrovo aplinkos, tiek medikais Rusijos prezidento administracijos ligoninėje. Čia esą Čečėnijos diktatorius buvo gydomas praėjusį rudenį. Tuo metu pirmą kartą pasigirdo rimtos kalbos apie sunkią jo ligą – gandus, be kita ko, pakurstė tai, kad R. Kadyrovas ilgai nesirodė viešumoje, o per retus pasirodymus matėsi, kad turi sveikatos problemų.

Spėlionės tada oficialiai buvo paneigtos.

R. Kadyrovo „Telegram“ kanale pirmadienį paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame jis esą užfiksuotas per Čečėnijos vyriausybės posėdį sostinėje Grozne. Tačiau vargu, ar šis įrašas greitai numalšins spėliones apie politiko sveikatos būklę: sunkiais žmogaus teisių pažeidimais kaltinamas čečėnų diktatorius beveik nejudėdamas sėdi prie stalo, kalba lėtai ir, atrodo, sunkiai.

„Manau, kad ši parama iš tikrųjų sustiprins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – per vertėją sakė V. Zelenskis sekmadienį amerikiečių stočiai NBC. „Ir mes turėsime šansą nugalėti, jei Ukraina tikrai gaus tas ginklų sistemas, kurių mums taip skubiai reikia“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai pirmiausiai reikia ilgesnio nuotolio raketų.

JAV Atstovų Rūmai šeštadienį pritarė milijardinei paramai Rusijos užpultai Ukrainai. Parlamentarai priėmė atitinkamą įstatymo projektą, kuriame numatyta Kyjivui skirti 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų). Paketas apima ir ginantis nuo Rusijos skubiai reikalingus ginklus.

Netaps „antruoju Afganistanu“

JAV parama rodo, kad šalis netaps „antruoju Afganistanu“, sekmadienį kalbėjo V. Zelenskis.

„Ši pagalba sustiprins Ukrainą ir pasiųs Kremliui galingą signalą, kad ji netaps antruoju Afganistanu“, – sakė V. Zelenskis interviu NBC laidai „Meet the Press“.

„Jungtinės Valstijos liks su Ukraina, gins ukrainiečius ir... gins demokratiją pasaulyje“, – pridūrė jis.

1979 m. Sovietų Sąjunga įsiveržė į Afganistaną ir sukėlė Šaltojo karo laikų neramumus, per kuriuos Jungtinės Valstijos finansavo ir apginklavo mudžahidų kovotojus, kurie po dešimtmečio išstūmė Rusijos pajėgas.

Tuomet Afganistane prasidėjo pilietinis karas, o netrukus valdžią perėmė griežtosios linijos Talibanas, kuris valdė didžiąją dalį šalies nuo 1996 m. iki 2001-ųjų. Tais pačiais metais dėl jų sprendimo suteikti džihadistų grupuotei „Al Qaeda“ saugų prieglobstį Jungtinės Valstijos po rugsėjo 11-osios išpuolių įsiveržė ir sukėlė dar vieną neramumų bangą.

Beveik po 20 metų Jungtinės Valstijos taip pat galiausiai pasitraukė iš Afganistano, palikdamos Afganistano pajėgas sumuštas ir išsekusias, kai Talibanas vėl įžengė į Kabulą ir vėl užgrobė valdžią.

Jungtinės Valstijos liks su Ukraina, gins ukrainiečius ir... gins demokratiją pasaulyje.

V. Zelenskis sakė, kad dalis jo paties pajėgų taip pat yra „išsekusios“.

„Mums būtina juos pakeisti. Tačiau šios naujos brigados turi turėti techniką“, – kalbėjo jis „Meet the Press“ laidoje.

Šeštadienį priimti įstatymų projektai yra kelis mėnesius trukusių audringų derybų, JAV sąjungininkų spaudimo ir pakartotinių V. Zelenskio pagalbos prašymų rezultatas.

Jungtinės Valstijos yra pagrindinė Ukrainos karinė rėmėja jos kare su Rusija, tačiau Kongresas beveik pusantrų metų nepatvirtino didelio masto finansavimo savo sąjungininkei, daugiausia dėl tarpusavio nesutarimų.

Toks sprendimo vilkinimas pakenkė Kyjivo kovai su Maskva. Dėl susidariusių spragų Ukrainos kariams, – esant Maskvos pajėgų ir ginkluotės persvarai, – pritrūko tokių svarbių dalykų kaip artilerijos amunicija, todėl jie tapo pažeidžiami.

Įstatymų projektus dar turi patvirtinti Senatas, o tada juos dar turės pasirašyti JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris pažadėjo tai padaryti nedelsdamas. Pentagonas pridūrė, kad skubiai imsis veiksmų, kad Ukrainai būtų suteikta pagalba.

„Tikrai turime tai užbaigti iki galo, – sakė Zelenskis. – Norime, na, viską padaryti kiek įmanoma greičiau, kad kuo greičiau gautume apčiuopiamą pagalbą fronte esantiems kariams. Ne per kitus šešis mėnesius.“

Ragina kuo skubiau siųsti naujus ginklus

Ukrainos prezidentas ragina skubiai siųsti ginklus jo šaliai.

„Dabar turime galimybę stabilizuoti situaciją ir [perimti] iniciatyvą, todėl mums iš tikrųjų reikia ginklų sistemų“, – sekmadienį JAV transliuotojui NBC sakė V. Zelenskis.

„Kai juos gausime, turėsime galimybę imtis iniciatyvos ir judėti į priekį, kad apsaugotume Ukrainą.“

Paklaustas apie „konkretų karo grafiką“, Ukrainos prezidentas nenorėjo nurodyti, nes esą yra „pernelyg daug veiksnių“. Tačiau jis dar kartą skubiai perspėjo dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

„Jei Ukraina žlugs, tuomet Putinas neabejotinai įsiverš į Baltijos šalis, – teigė V. Zelenskis. – Putinas nori sugrąžinti Sovietų Sąjungos įtaką ir tikrai nori atsiimti visas buvusias sovietines respublikas, kurios dabar yra nepriklausomos valstybės; ar jos yra NATO, ar ne, jam nerūpi.“

V. Zelenskis taip pat paminėjo Lenkiją ir dalis Vokietijos, bet tada jį pertraukė laidos vedėjas, kuris paklausė, kokią didelę grėsmę, jo manymu, Putinas kelia Vakarams: „Manau, kad jis tikrai nori žengti toliau. Jis nori atkurti Sovietų Sąjungą ir sovietų bloką“, – atsakė jis.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Hebeckas vokiečių žiniasklaidai sakė, kad JAV pagalbos paketo skyrimas yra „svarbi žinia ukrainiečiams, kurie taip stipriai ir ryžtingai priešinasi Rusijos invazijai“. Šis sprendimas esą taip pat yra ženklas Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, rodantis „tarptautinių partnerių ryžtą priešintis V. Putino išpuoliui prieš taikos tvarką“.

Politikas pridūrė: „Jei V. Putinas nebus sustabdytas, jis nesustos“.

Anot J. Navalnajos, ji netikėjo, kad V. Putinas gali pulti Ukrainą, nes tarp abiejų šalių buvo tokie stiprūs ryšiai. „Tačiau jis nusprendė tai daryti. Jis gąsdina žmones ir laiko juos baimėje. Niekas nežino, ką V. Putinas darys rytoj“, – teigė ji. J. Navalnaja sakė nesanti tikra, ar Kremliaus vadovas iš tikrųjų turi „stiprią strategiją“.

Kalbėdama apie spėjamų rusų šnipų sulaikymą Europoje, J. Navalnaja pabrėžė, jog tai dar vienas ženklas, rodantis, kad V. Putinas jau seniai visomis priemonėmis kovoja savo kovą ir Europos širdyje. „V. Putinas pradėjo ne dabar – jis tai daro visą laiką. Jis pradeda karus, jis žudo savo oponentus“, – tęsė Kremliaus kritiko našlė, pridurdama: „Visuomet maniau, kad Europoje yra daug rusų šnipų, tai akivaizdu. Todėl man tai nieko nauja“.

Praėjusį trečiadienį Bavarijoje buvo sulaikyti du vokiškus ir rusiškus pasus turintys vyrai, įtariami šnipinėję Vokietijoje Maskvos pavedimu. Lenkijoje buvo suimtas vyras, įtariamas dalyvavęs rusų sąmoksle nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

J. Navalnaja apgailestavo, kad Europa daug anksčiau neįvertino Rusijos keliamų grėsmių. „Norėčiau, kad Europa apie tai būtų kalbėjusi daug daugiau ir anksčiau. Tuomet galbūt keletu karų ir keletu nužudymų būtų mažau“, – sakė ji.

Jis pradeda karus, jis žudo savo oponentus.

J. Navalnaja interviu dar kartą pabrėžė ryžtingai kovosianti prieš V. Putiną – ir pareikalavo kuo stipresnės Vakarų paramos. Ji pati nebijo, sakė našlė, nors, žinoma, kažkiek rizikuoja. „Ir ši rizika didės, jei gerai dirbsiu“, – teigė ji.

47-erių J. Navalnaja sakė svajojanti, kad vieną dieną grįš į Rusiją. „Norėčiau gyventi Rusijoje. Mano vaikai svajoja grįžti į Rusiją. Norėčiau aplankyti savo vyro kapą. Tai man labai svarbu. Ir tikiuosi, kad galėsiu tai padaryti labai, labai greitai“, – pažymėjo garsaus Kremliaus kritiko našlė.

A. Navalnas mirė vasario 16 d. Sibiro kalėjime. Jo mirties aplinkybės neišaiškintos.

Toliau kalbėdama su agentūros dpa žurnalistu, J. Navalnaja sakė šiuo metu nematanti Ukrainos konflikto sprendimo. „Visas pasaulis mėgina rasti kelią, kad išspręstų šią problemą, ir niekas iki šiol šio kelio nerado“, – sakė ji. Todėl esą tai nebus lengvas sprendimas. Anot J. Navalnajos, ji tikisi rusų ir ukrainiečių susitaikymo, „tačiau V. Putinas abi šalis atvedė į tokią situaciją, kad bus labai sunku atkurti santykius“.

J. Navalnaja nenorėjo prognozuoti, kada opozicija Rusijoje bus pakankamai didelė, kad galėtų destabilizuoti V. Putiną. „Aš tikrai tikiuosi ir manau, kad tai atsitiks daug anksčiau nei mes galvojame“, – vylėsi ji.

J. Navalnaja pabrėžė neremianti karo, tačiau bijanti tai garsiai pasakyti, nes dėl to dar tą pačią dieną galinti atsidurti kalėjime. Todėl ji tikisi, kad rusai neparems tolesnės karių mobilizacijos. „Jei vyriausybė mėgins vis daugiau žmonių mobilizuoti karui, pasipriešinimas tam didės“, – kalbėjo Kremliaus kritikė ir akcentavo, kad Rusija nėra V. Putinas.

Jau ir anksčiau buvo žinoma labai ilgų infekcijos atvejų, kai sirgo žmonės, kurių imuninė sistema nesugebėjo įveikti viruso.

Amsterdamo universiteto mokslininkai savo stebėjimų rezultatus ketina pristatyti balandžio pabaigoje Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų asociacijos suvažiavime Barselonoje. Šie atvejai ekspertams įdomūs ir todėl, kad koronavirusas taip ilgai sergančio žmogaus organizme gali stipriai mutuoti – dėl to kyla pavojus, kad atsiras viruso variantų, kurie gali lengviau įveikti sveiko žmogaus imuninę sistemą.

Mokslininkai Nyderlanduose vis tyrė paciento mėginius, kad išanalizuotų koronaviruso genetinę medžiagą. Jie nustatė daugiau kaip 50 mutacijų, lyginant su tuo metu plitusia omikron atmaina BA.1, įskaitant tas, kurios leido virusui išvengti imuninės apsaugos. Be to, jau praėjus 21 dienai po to, kai pacientui buvo skirtas tam tikras medikamentas nuo koronaviruso, virusas ėmė rodyti atsparumo vaistui požymius.

Vyras galiausiai mirė paūmėjus vienai iš jo gretutinių ligų. Kiek žinoma, jis mutavusiomis atmainomis kitų žmonių neužkrėtė.

Tyrėjai pažymi, jog svarbu įdėmiai sekti koronaviruso evoliuciją silpno imuniteto žmonių organizmuose. Nes kyla pavojus, kad atsiras ir plis visuomenėje variantų, kuriems sveikų žmonių imuninė sistema gali mažiau pasipriešinti.

„Nėra ko švęsti“, – tinkle X teigė Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis. Karas esą tęsis, „tūkstančiai ukrainiečių pateks į mėsmalę“.

Gėdinga Kyjivo režimo pabaiga neišvengiama – „nepaisant naujo paketo ir visų tų bereikalingų JAV ir NATO rėmėjų pastangų jį išsaugoti“, pažymėjo D. Polianskis.

Nelaimės priežastis nežinoma, sakė ministras. Sraigtasparniai naktį dalyvavo „kovos su povandeniniais laivais pratybose“. Ministerija neatmetė, kad sraigtasparniai, kurių kiekviename buvo po keturis žmones, teritorijoje į rytus nuo Izu salų susidūrė ore.

Japonų stoties NHK duomenimis, pradžioje 22.38 val. prie Torišimos salos nutrūko ryšys su vienu iš abiejų sraigtasparnių. Po minutės kitas pasiuntė nelaimės signalą. Tad dar po 25 minučių pastebėta, kad toje pat teritorijoje prarastas ryšys ir su šiuo sraigtasparniu.

Netoliese kitų lėktuvų ar lavų nebuvo, pareiškė karinis laivynas. Todėl esą mažai tikėtina, kad su incidentu būtų susijusi kokia kita šalis.

Žmonės taip pat reikalavo geriau kontroliuoti atostogų būsto nuomą, apriboti nekilnojamojo turto pardavimą ne vietiniams ir įvesti turistams aplinkos mokestį.

Kanarai yra Ispanijai priklausančios aštuonios gyvenamos salos, esančios Atlante prie Afrikos vakarinės pakrantės. Čia gyvena per 2,2 mln. žmonių. Tačiau pirmiausiai per atostogų sezoną į salas suplūsta daug daugiau turistų. Tada kiekvienam vietiniam vidutiniškai tenka aštuoni turistai – septyni jų užsieniečiai, pirmiausiai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Nyderlandų. Dauguma iš daugiau kaip 14 mln. užsienio turistų pernai atostogavo didesnėse Tenerifės, Gran Kanarijos ir Lancarorės salose.

Salų ekonomikai turizmas yra būtinas. Šis sektorius sukuria 35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir garantuoja 40 proc. darbo vietų.

Aktyvistai pabrėžia, kad jie iš esmės yra ne prieš turizmą, o prieš šliaužiantį salų naikinimą. Biologas ir žinomas dokumentinių filmų kūrėjas Felipė Ravina neseniai sakė: „Daugelį metų reklamuojamės kaip unikali gamtos vieta, tačiau turizmas naikina produktą, kurį parduodame“.