„Kol kas nežinau jokių kitų detalių, tačiau galiu pasakyti, kad mačiau, kaip energingai ir atkakliai Lietuvos policija pastarąjį mėnesį dirbo su šia byla, ir labai džiaugiuosi, kad šis darbas turėjo rezultatą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė L. Volkovas.

„Netrukus sužinosime daugiau detalių. Nekantrauju sužinoti!“ – pridūrė jis.

Apie dviejų įtariamųjų L. Volkovo užpuolimu sulaikymą penktadienį Vilniuje paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, padėkojęs Lenkijos pusei už bendradarbiavimą. Jis teigė, kad įtariamieji bus perduoti Lietuvai.

L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis po įvykio sakė, kad L. Volkovo užpuolimą, tikėtina, organizavo Rusijos specialiosios tarnybos per užverbuotą asmenį.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad šis užpuolimas yra profesionali, gerai suplanuota operacija, kurią galima pavadinti pirmuoju politinio terorizmo atveju Lietuvoje.

„Aš tikiu, kad su šia kadencija šios sudėties Seime ir Vyriausybėje nebus priimti jokie sprendimai. Viskas bus atidėta naujai valdančiajai daugumai“, – Žinių radijui penktadienį sakė A. Mazuronis.

Šią savaitę trečią kartą susitikus politikams, verslo ir profsąjungų atstovams, premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Vyriausybė per kelias savaites turėtų pateikti pasiūlymą kurti specialų fondą gynybai finansuoti, o į jį turėtų patekti pinigai iš sumokamų didesnių mokesčių.

Konkrečių siūlymų dėl mokesčių ministrė pirmininkė dar neįvardijo, bet užsiminė, jog platesnio palaikymo sulaukė idėja didinti pelno mokesčio tarifą, šiuo metu siekiantį 15 procentų.

A. Mazuronis sakė, kad minimas pasiūlymas nuskambėjo iš opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, o kitų iniciatyvų premjerė ir kiti valdantieji per susitikimus neparėmė.

Aš tikiu, kad su šia kadencija šios sudėties Seime ir Vyriausybėje nebus priimti jokie sprendimai. Viskas bus atidėta naujai valdančiajai daugumai.

 

Pasak jo, Vyriausybė nuo pat pradžių turėjo tiesiog teikti savo pasiūlymą Seimui.

„Yra valdančioji dauguma, (...) kuri savo sprendimus priima ne per kažkokią nuolatinių diskusijų formą, per kurią nepasiekiamas joks rezultatas, (...) o Vyriausybė priima savo sprendimus ir matymą, surašo juos į teisės aktus ir teikia Seimui“, – kalbėjo politikas.

„Opozicija gali daryti ką nori, opozicija turi mažiau balsų Seime“, – sakė A. Mazuronis.

Anot jo, tai, kad Vyriausybė taip nesielgia, įrodo, jog gynybos mokesčių klausimu siekiama ne rezultato, o politinio proceso prioritetizuojant saugumo temą ir taip verčiant ją rinkimų kampanijos dalimi.

„Nauja valdančioji dauguma, kokia ji bebūtų, turės ryžto ir politinės valios priimti sprendimus, o ne perkelti atsakomybę už sprendimų priėmimą ant kitų pečių“, – kalbėjo „darbiečių“ lyderis.

Parlamentaras sakė, jog didžioji dauguma opozicijos pritartų idėjai dar metams pratęsti vadinamojo bankų solidarumo įnašo galiojimą.

„Tos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas solidarumo mokestis, niekur nedingo, ir veikia bankų pelningumą jiems nevykdant jokios aktyvios ekonominės veiklos“, – teigė A. Mazuronis.

Lietuvos bankas šią savaitę pranešė, jog šalyje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – maždaug du kartus daugiau nei 2022 metais.

Premjerė teigia, kad pratęsus solidarumo įnašą 2025 metams, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes mažėsiant palūkanų normoms bankai gautų mažiau palūkanų pajamų.

Pirmasis I. Šimonytės inicijuotas susitikimas dėl gynybos finansavimo vyko šiemet vasarį.

Politikai ieško sprendimų, kaip padidinti asignavimus krašto apsaugai iki maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad galėtų finansuoti kariuomenės divizijos kūrimą, Vokietijos brigados priėmimą ir rengtųsi visuotiniam šaukimui.

„Finansų ministerija kaip tik ruošia darbine tvarka specialaus fondo įstatymą, kuris galėtų tas lėšas ir akumuliuoti“, – žurnalistams po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė.

„Tada Vyriausybė jau teiktų pasiūlymą Seimui tokį fondą pirmiausia įsteigti ir numatyti jo finansavimo šaltinius“, – pridūrė ji.

Anot premjerės, taip daroma siekiant įtikinti politikus, kad įvesti didesni mokesčiai bus iš tikrųjų nukreipti krašto apsaugos finansavimui.

I. Šimonytės teigimu, politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo.

„Turime keletą tokių siūlymų, daugiau mažiau su kuriais – nesakysiu, kad dėl to kažkas yra laimingas – bet galima gyventi. Arba bent jau nemažai žmonių tą konstatavo“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė. – Pirmiausia kalbama apie pelno mokesčio papildomą priedą, kuris galėtų keliauti gynybos finansavimui.

„Turime keletą tokių siūlymų, daugiau mažiau su kuriais – nesakysiu, kad dėl to kažkas yra laimingas – bet galima gyventi.

 

Mokesčių dėlionė

Politikai, verslo ir profsąjungų atstovai dėl būdų papildomai finansuoti gynybą susitiko trečiąkart. Vis tik premjerė teigė, kad daugiau tokių susitikimų daryt neplanuojama, o Vyriausybė per kelias savaites parengs konkretų siūlymą.

„Girdėdami konkretesnius kolegų pasisakymus dėl to, kas galėtų būti priimtina, (...) judėsime į priekį, – teigė I. Šimonytė. – „Jei parlamente jiems paramos nebus, matyt, prie tų klausimų reiks grįžti kažkada vėliau.“

Premjerė neatskleidė, kuriems pasiūlymams politikai ir socialiniai partneriai griežtai prieštaravo, ji taip pat teigė nė vieno siūlymo kol kas neatmetanti.

Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukė pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas, skolinimasis. Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio kėlimo politikai iš esmės nepalaikė.

„Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė pasisakantis už dviem procentiniais punktais didesnį pelno mokesčio tarifą stambiam verslui.

Standartinis tarifas dabar siekia 15 procentų.

„Kol kas siūlomas (...) 1 proc., bet aš niekaip nesuprantu akcijos esmės, jeigu verslas sako, kad mes už 4 proc. BVP gynybai. Tai 2 proc. pelno mokesčio toms įmonėms, stambiam verslui tikrai nepakenktų“, – sakė parlamentaras.

„Jei bus žengiama šitu žingsniu, pelno mokestis – 2 proc., tai būtų labai geras žingsnis ir būtų galima kalbėti, kaip ateityje tą fondą užpildyti kitomis lėšomis“, – pridūrė jis.

Jei Vyriausybės taupymo lakštai yra leidžiami kasmet ir obligacijos apie nieką yra išperkamos už kelis šimtus milijonų, kodėl nebūtų galima skirti gynybai?

 

S. Skvernelis taip pat teigia pasiūlęs papildomą finansavimą gynybai surinkti iš padidintų alkoholio ir tabako akcizų. Šiam siūlymui sakė pritariantis ir opozicinės Regionų partijos pirmininkas, parlamentaras Jonas Pinskus.

Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Dovilė Šakalienė tvirtino nesuprantanti, kodėl svarstant apie papildomus lėšų gynybai šaltinius vengiama kalbėti apie skolinimąsi iš gyventojų, vadinamąsias gynybos obligacijas.

„Nelabai suprantu dėl tų pačių obligacijų. Jei Vyriausybės taupymo lakštai yra leidžiami kasmet ir obligacijos apie nieką yra išperkamos už kelis šimtus milijonų, kodėl nebūtų galima skirti gynybai?“ – svarstė socialdemokratė.

„Apie tai net nenorima kalbėti“, – pridūrė ji.

Politikės teigimu, dalis gyventojų būtų pasirengę pirkti obligacijas su 0 proc. palūkanomis.

Nori išgirsti karinį patarimą

Papildomų lėšų gynybai reikia Lietuvoje norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą, įvesti visuotinį šaukimą.

Neseniai pareigas pradėjęs eiti krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasiūlė sparčiau stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog divizijai reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.

„Tai atliepia karo Ukrainoje pamokas, atliepia didelį oro gynybos sistemų poreikį, kuris yra NATO valstybėse“, – sakė ministras.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad L. Kasčiūno pristatyti pakeitimai prieštarauja kariniam patarimui, kuris buvo šiemet pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

„Jis (L. Kasčiūnas – BNS) kitaip įsivaizduoja diviziją, trumpina terminus įsigijimo, kitaip mato sunkinimą. (...) Norėčiau išgirsti karinį patarimą, Lietuvos kariuomenės vado poziciją į krašto apsaugos ministro siūlymą, kaip tai atlieptų operacinius planus, kurie patvirtinti NATO viršūnių susitikimo metu“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Anot jo, tik paaiškėjus, kad Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės prioritetai yra suderinti, galima būtų kalbėti apie finansavimą minėtiems įsigijimams.

Visgi politikas teigė, jog „valstiečiai“ nepalaikys nei PVM, pelno ar gyventojų pajamų mokesčių didinimo.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys šią savaitę teigė, kad ministro siūlymai dėl oro gynybos įsigijimų spartinimo papildo esamus poreikius ir neprieštarauja ankstesniems pajėgumų vystymo planams.

Neskubėti su mokestinėmis iniciatyvomis ragino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, kol kas nėra tokio pasiūlymo, kuris „rytoj galėtų eiti į Seimą“.

„Sutarimas turėtų būti kuo platesnis“, – kalbėjo parlamento vadovė.

L. Kasčiūnas teigia, kad dėl siūlomų keisti prioritetų papildomo finansavimo gynybai poreikis nekistų ir siektų apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Anksčiau skaičiuojant poreikius gynybos finansavimui, Vyriausybės atstovai teigė, jog per artimiausią dešimtmetį kai kuriais metais lėšų poreikis šoktels į viršų dėl neilgalaikių investicijų.

Tačiau trečiadienį I. Šimonytė sakė, jog, keičiant įsigijimų prioritetus ir projektų finansavimo pobūdį, tokio pobūdžio finansavimo šokinėjimų atsiranda mažiau. Konkrečių skaičių ji neskelbė.

„Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Pasak jos, kol kas valdančioji „koalicija neturi bendro sprendimo“, kokiu būdu padidinti gynybos finansavimą, visos kitos opcijos išlieka galimos.

„Jokių raudonų linijų kol kas nenoriu nubrėžti“, – teigė A. Armonaitė.

Paklausta, ar palaikytų pelno mokesčio didinimą 2 procentiniais punktais, ministrė pabrėžė, kad tai paveiktų Lietuvos konkurencingumą. Pasak jos, Lietuvoje, kitaip nei šalyse, kur pelnas apmokestinamas labiau, negalioja nulinė reinvestuojamo pelno lengvata.

„Reikia įsivertinti, kaip bendrai tai pakeistų mūsų konkurencinį klimatą mokestine prasme. Nes yra kaimyninės šalys, kurios turi didesnius pelno mokesčio tarifus, tačiau turi ir reinvestuojamo pelno neapmokestinimą – Lietuva šito režimo neturi“, – kalbėjo ji.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pasitarime kovą pristatė keturias alternatyvas.

Pagal ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.

Pagal antrąjį – 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, pagal trečiąjį – pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17 proc., lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms – 5 punktais iki 10 proc., tai pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat  ir sveikatos sektoriuje bei pakeisti verslo liudijimų apmokestinimą

Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc.

Šis modelis reikš, kad specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią bendrojo ugdymo mokyklą.

Pasak M. Navickienės, iš mokyklų neturėtų būti atimta teisė pasiūlyti mokiniui ieškoti geresnės įtraukųjį ugdymą galinčios užtikrinti švietimo įstaigos, tačiau galutinį sprendimą, ką rinktis, turi priimti tėvai.

„Manyčiau, kad viskas tegu startuoja, aišku, su labai dideliu dėmesiu šiam klausimui ir supratimu, kad gali tekti ieškoti alternatyvų, bet ir su pasitikėjimu tėvais, kad jie turi teisę išsakyti savo poziciją, ar jiems ta mokykla atrodo priimtina, ar ne“, – antradienį LRT radijui sakė ministrė.

„Geriausias sprendėjas yra asmens su negalia aplinka. Ir tėvai savo vaikui visada nori geriausio sprendimo“, – kalbėjo ji.

Švietimo ministerijos duomenimis, jau dabar bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 90 proc. mokinių, turinčių individualių pagalbos ugdymosi poreikių.

Aš negalėčiau pritarti, kad bendrojo ugdymo sistema negali užtikrinti vaiko su negalia poreikių, ar negalėčiau palaikyti tų, kurios siūlo tėvams ar globėjams kitą mokyklą, nes neva per sunku įvykdyti šią užduotį.

„Tad aš negalėčiau pritarti, kad bendrojo ugdymo sistema negali užtikrinti vaiko su negalia poreikių, ar (negalėčiau – BNS) palaikyti tų, kurios siūlo tėvams ar globėjams kitą mokyklą, nes neva per sunku įvykdyti šią užduotį“, – sakė M. Navickienė.

Kartu ji sakė pripažįstanti skirtingą mokyklų pažangą rengiantis pertvarkos įgyvendinimui.

„Labai gerai suprantu, kad situacijų būna įvairių. (...) Jeigu tikrai mokykla neturi galimybių, jeigu vienas ar kitas ugdymosi poreikis yra didesnis negu kad mokykla tuo metu yra pasiruošusi – gali būti siūloma kita ugdymo įstaiga, aš su tuo sutinku, bet negali būti eliminuojama galimybė tėvams pasirinkti bendrojo ugdymo mokyklą“, – teigė ministrė.

„Būčiau tas žmogus, kuris sakytų, kad atsitraukti nuo principo nevertėtų, bet suprantu, kad įgyvendinimą užtikrinti 100 procentų bus sunkiai įmanoma. Bet jeigu mes, kaip valstybė, turėsime tikslą, tai gal ne po metų, ne po dvejų, o po penkerių metų būsime ten, kur šiandien yra Islandija“, – tvirtino M. Navickienė.

Švietimo įstatymas numato, kad nuo 2024 metų rugsėjo visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai turės priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia.

Nesutarimai dėl to lėmė ankstesnio švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto atsistatydinimą.

„Niekas nenori priimti tokių sprendimų, kurie būtų nenaudingi vaikams. Yra problema, kad esti vaikų, kurie surinko aukščiausius balus, ir dėl to galbūt turi neteisingumo jausmą savyje, – antradienį LRT radijui sakė ministrė. – Bet tas paieškos momentas, kad ieškome atsakymų, ar galėtume juos surasti, koks tai galėtų būti sprendimas, gal jo ir nėra, bet visgi (...) tikrai gali visos šalys susėdusios už stalo pasikalbėti.“

„Aš neužkertu kelio jokioms diskusijoms, kurios gali būti kaip sprendiniai kylantiems klausimams. Būtent taip ir matau savo vaidmenį“, – pridūrė ji.

G. Jakštas apie atsistatydinimą anksčiau balandį paskelbė, motyvuodamas tai premjerės Ingridos Šimonytės komandos nurodymu užtikrinti, kad tie, kas per tarpinį patikrinimą yra surinkę daugiau taškų, gautų daugiau nei maksimalų balų skaičių.

Pati ministrė pirmininkė teigė, kad tai, jog prasčiau užduotis išsprendusiems moksleiviams nutarta skirti daugiau balų, nei planuota iš pradžių, sukėlė neteisingumo jausmą atžvilgiu tų, kurie pasirodė gerai.

M. Navickienė sakė, kad „dvylikos balų tikrai niekas negalės gauti“, bet apie tai reikia kalbėti.

„Įsivardinimui sau, kokia galėtų būti ateičiai pamoka, ir ar galima kažką padaryti dar šiemet, diskusijoms jokioms aš nesakau ne“, – kalbėjo ministrė.

Ji teigė surengsianti susitikimą su švietimo bendruomene ir už švietimą atsakinga premjerės komandos dalimi.

„Visa Vyriausybės komanda – ir ministerija, ir premjerės kanceliarija – tikrai mato tą patį tikslą: kaip įmanoma sklandesnis tarpinių patikrinimų užbaigimas ir tolesnis keliavimas į kitus tikslus, kuriuos esame sau išsikėlę švietimo sistemoje“, – sakė M. Navickienė.

Ji taip pat nurodė, kad tarpinių vienuoliktokų patikrinimų užduotys nuo šiol bus labiau recenzuojamos.

„Visi likę tarpiniai patikrinimai sulauks trečio recenzavimo, tai yra bus papildomi ekspertai, kurie turės dar kartą peržiūrėti, ar yra rizikų, kad užduotys neatitiks programos, tai yra to, ką mokėsi vienuoliktokai“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, iki šiol užduotys tikrintos per mažai.

M. Navickienės teigimu, tarpinius patikrinimus taip pat sunkino užduočių rengimo problemos, susijusios su tuo, kad rengimo paslaugos įsigyjamos per viešuosius pirkimus, patrauklumas teikti tokią paslaugą yra nedidelis, o atsakomybė už užduočių kokybę – milžiniška.

Laikinoji švietimo ministrė taip pat sakė, kad pasikeitusios ugdymo programos apsunkino užduočių rengėjų galimybes į jas „pataikyti“.

Ji taip pat nurodė besitikinti didesnio Nacionalinės švietimo agentūros aktyvumo teikiant pagalbą mokytojams ir mokykloms organizuojant tarpinius patikrinimus.

Šiemet pirmą kartą pradėjus taikyti privalomą vienuoliktokų žinių patikrinimą, kurio vertinimai bus sudėtinė brandos egzaminų rezultatų dalis, viešumoje kilo pasipiktinimas dėl per klampių ir sudėtingų fizikos bei matematikos B lygio užduočių. Vėliau skųstasi ir kitais patikrinimais.

Pedagogai teigė, kad nespėjo pasiruošti pačiam procesui.

Dokumentą pasirašė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir „Rheinmetall“ tarptautinių strateginių programų plėtros direktorius Maximilianas Frochas (Maksimilijanas Frochas).

Protokolo turinys dėl konfidencialumo neviešinamas.

Premjerė Ingrida Šimonytė ceremonijoje citavo Rusijos invazijai Ukrainoje besipriešinantį Volodymyrą Zelenskį, teigusį, jog „mes turime daryti viską, kad laisvė būtų geriau apginkluota nei tironijos“.

„Šiandien tai suprantame geriau nei bet kada“, – teigė premjerė.

Ji nurodė besitikinti, kad „Rheinmetall“ gamykla reikšmingai papildys Europoje plėtojamų gynybos pramonės iniciatyvų sąrašą.

Pradės derybas dėl investicijų sutarties

A. Armonaitė pranešė pasirašiusi įsakymą, kuris leis valstybei pradėti derybas su „Rheinmetall“ dėl investicijų sutarties tarp ministerijos ir įmonės.

Pasak jos, būsimoje sutartyje turėtų atsispindėti būsimosios „Rheinmetall“ investicijos, valstybės įsipareigojimai užtikrinant gamyklai reikalingą infrastruktūrą, darbo vietų gamykloje skaičius.

Anot ministrės, nors ši investicija yra ypatinga dėl reto gynybos pramonės susidomėjimo Lietuva, valstybė jau yra derinusi panašias sutartis ir vykdžiusi panašius įsipareigojimus su kitomis užsienio kapitalo įmonėmis.

„Tai tikrai ne pirmas mūsų rodeo“, – sakė A. Armonaitė.

„Apskritai, projektas yra komercinis ir jis yra atsiperkantis. (...) Mes pritraukiame investiciją, kuri generuos grąžą ir kuri padės mums užsitikrinti savarankiškumą, kalbant apie artilerijos šaudmenų įsigijimus“, – kalbėjo ministrė.

A. Armonaitės teigimu, „Rheinmetall“ investicija bus viena didžiausių Lietuvos istorijoje ir didžiausia tarp gynybos pramonės įmonių.

„(Tai – BNS) duos postūmį ir mūsų pramonei, ir mūsų ekonomikai, ir mūsų regiono saugumui“, – teigė ekonomikos ministrė.

Pasak jos, Vokietijos įmonės investicija yra įrodymas, kad bendrovė „tiki Lietuvos talentingais žmonėmis ir tiki, kad Lietuva yra saugi šalis reikšmingoms investicijoms“.

Tai yra tai, ko mes siekėme daug metų, ir dabar tai tampa realybe.

 

Tikisi ryšių su Lietuvos verslu

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sakė, kad siekį užsitikrinti amunicijos gamybą šalyje diktuoja Rusijos invazijos Ukrainoje pamokos.

„Tai yra tai, ko mes siekėme daug metų, ir dabar tai tampa realybe“, – teigė ministras.

„Nepriklausomybė nuo globalių tiekimo grandinių, gamyba čia, Lietuvoje, tai yra integrali nacionalinio saugumo ir gynybos dalis“, – pridūrė jis.

Ministrai taip pat nurodė besitikinys, jog „Rheinmetall“ Lietuvoje užmegs ryšius su vietos gynybos pramonės įmonėmis ir universitetais.

A. Armonaitė anksčiau teigė, kad Lietuva tikėtųsi pagrindinius darbus, įskaitant gamyklos statybas, pradėti dar šiemet.

Anot jos, „Rheinmetall“ ketinama statyti 155 mm amunicijos gamykla nėra standartinė investicija, todėl projekto valdymas gali užtrukti ilgiau, nei tuomet, kai Lietuva investicijas priimdavo rekordiniu greičiu.

Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.

Pasak jos, ketinimų protokolą su „Rheinmetall“ atstovais pasirašys Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijų atstovai, o sprendimas dėl gamyklos pripažinimo stambiu investiciniu projektu gali būti priimtas dar šią savaitę.

„Vadinamasis (...) ketinimų protokolas turėtų būti pasirašomas rytoj tarp Vyriausybės įgaliotų institucijų, kas yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerija“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė ministrė.

„Įmonė pateikė paraišką stambaus investicinio projekto, kurią vertina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliota institucija. Atitikus tiems kriterijams, taip pat šią savaitę galima tikėtis ministro įsakymu patvirtinti (statusą – BNS), kas leistų atidaryti labai konkrečius žingsnius šitam investiciniam projektui“, – pridūrė ji.

Tai, žinoma, yra abiem pusėms naudingas projektas, ir ekonomiškai atsiperkantis projektas, ir saugumo prasme Lietuvai labai svarbus projektas.

Protokolo turinys kol kas neviešinamas, tuo metu stambiems investiciniams projektams paprastai taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.

A. Armonaitė sakė, kad Lietuva tikėtųsi pagrindinius darbus, įskaitant gamyklos statybas, pradėti dar šiemet, tačiau kol kas tai tik teoriniai svarstymai.

Ji taip pat pripažino, kad „Rheinmetall“ ketinama statyti 155 mm amunicijos gamykla nėra standartinė investicija, todėl projekto valdymas gali užtrukti ilgiau, nei tuomet, kai Lietuva investicijas priimdavo rekordiniu greičiu.

„Mes turime pavyzdžių, kai didžiųjų investuotojų (...) gamyklos būdavo pastatomos per devynis mėnesius, kas didžiųjų korporacijų pasaulinėje praktikoje yra rekordai“, – teigė politikė.

Ji taip pat sakė kol kas negalinti pakomentuoti, koks tiksliai bus Lietuvos indėlis, tačiau šalis turėtų padėti išvystyti objektui reikalingą infrastruktūrą, taip pat svarstė, jog Lietuva turėtų pati pirkti dalį gaminamos amunicijos kariuomenės poreikiams.

„Tai, žinoma, yra abiem pusėms naudingas projektas, ir ekonomiškai atsiperkantis projektas, ir saugumo prasme Lietuvai labai svarbus projektas“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, BNS patvirtino, jog amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomoje valstybinėje žemėje.

A. Armonaitė sakė, kad „joks sklypas dar nėra patvirtintas“.

„Paprasčiausiai įmonės projektui reikia labai specifinio dydžio, specifinių reikalavimų sklypo. Kaip žinoma, Lietuva nėra didelė šalis, jų tiek daug nėra“, – teigė ministrė.

Pasak jos, tokio pobūdžio investiciniai projektai nėra vykdomi tankiai gyvenamose vietovėse.

Baisogaloje gyvena apie 1,8 tūkst. gyventojų.

Su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu pirmadienį buvo susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji atsisakė komentuoti pokalbio turinį.

„Mes su rektoriumi kalbėjome įvairiais klausimais. Kadangi susitikimas buvo darbinis, nenorėčiau papildomai nieko pasakyti“, – žurnalistams teigė ministrė pirmininkė.

„Rheinmetall“ dominantis sklypas šiuo metu naudojamas universiteto Gyvulininkystės instituto veikloje.

Seimas praėjusią savaitę jau priadėjo svarstyti ministerijos teiktas pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.

„Prezidento manymu, tai vienintelis teisingas sprendimas situacijoje, į kurią buvo atvesta švietimo sistema“, – teigiama prezidento komunikacijos grupės antradienį BNS pateiktame komentare.

G. Jakštas antradienį paskelbė apie atsistatydinimą aiškindamas jį nesutarimais Vyriausybėje dėl to, kaip turėtų būti sprendžiamos per tarpinius vienuoliktokų patikrinimus kilusios problemos.

Besitraukiantis ministras tvirtino, kad jo netenkina ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės komandos darbo kultūra sprendžiant problemas švietimo srityje, be to, jam ne kartą teko prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurių nepriėmė.

Tuo pačiu G. Jakštas pranešė, kad sudarys galimybę neįskaityti šiemet vykusių patikrinimų rezultatų.

Apie pasitraukimą iš pareigų paskelbė ir viceministras Ramūnas Skaudžius, buvęs tiesiogiai atsakingas už minimus tarpinius patikrinimus.

Ministrus Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.