Vertinant gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus ir jų finansinės elgsenos duomenis, matome, kad šiuos metus bus galima vadinti paradoksų metais. Vienoje svarstyklių pusėje dėl karantino gyventojų priimti finansinės drausmės sprendimai, kitoje – į lengvą euforiją panašėjančios nuotaikos.

Amerikietiškieji nuotaikų kalneliai

Šių metų rudenį atlikto tyrimo duomenimis ir remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvoje viduriniajai klasei galima priskirti 57 procentų gyventojų − tai ekonomiškai ir pilietiškai stiprios visuomenės požymis. Pasidžiaugti viduriniosios klasės apimtimi galime, nes dar prieš dvejus metus ji buvo 15 proc. mažesnė.

Euforijos požymius rodo augančios vartojimo išlaidos. Pavasarį dramatiškai kritusios, vasaros pradžioje jos pašoko kone iki prieškarantininio laikotarpio rodiklio ir nuo to laiko stabiliai auga. Taip pat gerėjo nuotaikos bei lūkesčiai: augo vartotojų pasitikėjimo rodiklis, finansinės padėties ir ateities perspektyvų vertinimas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Tyrimai parodė, kad pavasarinis karantinas turėjo ganėtinai skaudžių pasekmių asmeniniams ir namų ūkių finansams. Nemaža dalis gyventojų staigiam pajamų sumažėjimui ar jų sustojimui nebuvo pasiruošę – neturėjo sukaupę finansinės pagalvės nenumatytiems atvejams, per mažai planavo išlaidas ir gaunamas pajams leisdavo spontaniškai.

Karantinas gyventojus iš tikrųjų privertė atsigręžti į asmeninius finansus. Pirmąjį karantino mėnesį, „Swedbank“ duomenimis, aktyviai taupančių žmonių padidėjo net tris kartus. Tiesa, vėliau gyventojai taupymo svertus atleido ir daugiau lėšų ėmė skirti vartojimui.

Bendras vardiklis – nerimas

Gali kilti klausimas, kodėl ta finansinė drausmė yra tokia svarbi, jeigu galima leisti pinigus, jaustis laimingu ir sakyti, kad man nieko netrūksta.

„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad kasdien dėl pinigų nerimauja 39 proc. žmonių. Nerimo priežasčių sąraše finansinis stresas yra antroje vietoje po darbe patiriamo streso. Šį nerimą patiria kelios gyventojų grupės. Visų pirma tie, kurių pajamos nėra didelės, ir tai yra suprantama – nuolatinis nerimas dėl pajamų ir išlaidų kontrolės vargina. Tačiau nerimas kamuoja ir tuos gyventojus, kurių pajamos didesnės – nes jų nekontroliuojamos išlaidos kartais tampa didesnės už gaunamas pajamas.

Dėl to finansinė drausmė yra tokia svarbi. Nors antrojo karantino metu lyg ir viskas aišku, tačiau tikrai negalime nuspėti, kiek jis tęsis, kokio stiprumo smūgį suduos sunkiai besiverčiančioms ūkio šakoms, kokių priemonių imsis naujoji vyriausybė ar į kokias kitas povandenines duobes galime pakliūti.

Apklausoje dalyvavę žmonės pažymėjo, kad finansinis stresas turi neigiamos įtakos fizinei ir psichinei jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe. Dėl to „Swedbank“ Finansų institutas inicijavo projektą „Man ramu“, kuriuo siekiama padėti kovoti su stresu, kylančiu dėl pinigų.

Ką pirksite dovanų... kitais metais?

Artėja metų laikotarpis, per kurį gyventojai tradiciškai išleidžia daugiausia pinigų. Tai ir išpardavimų metas, ir šventinių dovanų pirkimas bei pačių švenčių surengimas. Nemažai gyventojų leisdavo sau pasilepinti atostogomis, išvykdami į mūsų šalies kurortus, žiemos sporto traukos taškus Europoje ar į tolimesnius egzotinius kraštus.

Aiškindamiesi žmonių šventinius lūkesčius praėjusiais metais, matėme, kad jie buvo aukšti, kaip niekada. Didelė dalis gyventojų planavo pirkti brangesnes dovanas, iš anksto netaupė dovanoms, Kūčių ir Kalėdų vaišėms.

Šiais metais dėl ribojamų kontaktų šventinio šurmulio, be abejo, bus mažiau, šventinė prekyba aktyviau nei iki šiol vyks interneto parduotuvėse ir prekybos platformose. Tačiau kirba nuojauta, kad negaunamą artumą ir bendravimą su žmonėmis gyventojai bandys kompensuoti dovanų gausa, kuriai skirs daugiau pinigų nei anksčiau.

Ar tikrai to reikia? Dabar yra geras metas pagalvoti ne tik apie tai, kokiomis dovanomis džiuginsite savo artimuosius šiemet, bet ir kiek investuosite į savo finansinę ramybę. Pradėję taupyti, o jei tai jau darote, padidinę taupymo normą, būsite ramesni, kad dovanų artimiesiems tikrai nepritrūks ir kitąmet.

Šis paprastas finansinės drausmės žingsnis padės jums mažiau nerimauti susiklosčius bet kokioms gyvenimiškoms aplinkybėms ir ramia širdimi laukti, kaip ir kada pasibaigs šių besibaigiančių metų kūdikis − pasaulinė pandemija.

Kaip rodo statistika, pajamų deklaracijas užpildo kiek daugiau nei pusė visų dirbančiųjų šalies gyventojų. Jau išmokęs mus, kaip svarbu turėti santaupų, karantinas gali paskatinti išnaudoti ir dar vieną galimybę susimažinti išlaidas – deklaruoti pajamas bei susigrąžinti dalį pinigų už gyvybės draudimo, pensijos kaupimo III pakopoje įmokas, legaliai įsigytas namų, automobilio remonto ar auklės darbo paslaugas.

Už pensijos kaupimui ir gyvybės draudimui skirtas įmokas gyventojai gali susigrąžinti iki 300 eurų. Nuo praėjusių metų šalies gyventojai gali susigrąžinti dalį pajamų mokesčio ir už patirtas išlaidas namų ar automobilio remontui, taip pat už vaiko priežiūros išlaidas. Maksimali šių išlaidų suma, nuo kurios galima atgauti mokesčius, sudaro 2 tūkst. eurų − tokiu būdu galima susigražinti iki 400 eurų per metus. Ir net jei šiandien turime galimybę susigrąžinti mažesnę sumą, ugdyti įprotį deklaruoti pajamas bet kuriuo atveju yra įvairiapusis privalumas.

Kitas svarbus dalykas, kurį galime išmokti deklaruodami pajamas – panaudoti susigrąžintą mokesčių dalį tinkamu būdu. Kaip parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu dar prieš karantiną atlikta gyventojų apklausa, didžioji dalis gyventojų – beveik 40 proc. – savo susigrąžinto gyventojų pajamų mokesčio dalį planavo išleisti kasdieniams pirkiniams, tai yra, vartojimui.

Santaupoms atidėti gautą sumą ketino 20 proc. gyventojų ir tik 5 proc. turėjo planų pinigus skirti tolimesniam investavimui. Net 22 proc. gyventojų apskritai neturėjo minčių, ką galėtų nuveikti su papildomomis pajamomis iš susigrąžinto gyventojų pajamų mokesčio.

Ar to paties klausimo gyventojų paklausus šiandien, gautume tuos pačius atsakymus? Tikėtina, kad ne ir tai būtų labai sveikintina. Finansų valdymo ekspertai bet kokias papildomas pajamas, o susigrąžintą dalį mokesčių reikėtų laikyti papildomomis pajamomis, rekomenduoja skirti taupymui. O dar geriau – nukreipti jas į investavimą, taip jas auginant toliau vietoje to, kad išleistume vartojimui čia ir dabar.

Vis dėlto, šiuo metu gyvename neįprastomis sąlygomis ir papildomos pajamos gali būti nukreipiamos ten, kur jų reikia labiausiai. Suprantama, kad dėl karantino sumažėjus pajamoms bet kokias papildomas pajamas gali prireikti nukreipti kasdienėms išlaidoms. Tačiau šiuo atveju visgi svarbu nepamiršti pagrindinio dalyko − nepraleiskite galimybės deklaruoti metines pajamas ir taip susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Būtinybė užtikrinti gyventojų sveikatą ir saugumą yra nenuginčijamai prioritetai. Vis dėlto nauja koronarealybė diktuoja savo sąlygas – dalis iš lankytojų srautų gyvenančių verslų turi kuriam laikui mažiau ar net visiškai sumažinti savo apsukas. Per vaikų atostogas likusiems namuose tėvams, jei savo darbo jie negali atlikti nuotoliniu būdu, tenka galvoti apie nedarbingumo pažymėjimą ar neapmokamas atostogas. Tai taip pat reiškia sumažėjusias pajamas. Vadinasi, savo šeimos finansus gali tekti valdyti racionaliau ir kruopščiau. Nuo ko pradėti?

· Pirmiausia susidarykite išlaidų planą artimiausiam mėnesiui. Planavimas – tai vienas iš efektyviausių įrankių paskirstant net ir ribotą biudžetą tiems poreikiams, kurie yra būtiniausi.

· Reikėtų peržiūrėti ir atsisakyti suplanuotų didelių pirkinių, ne pirmo būtinumo didesnių išlaidų, remonto darbų, jei tokie buvo planuojami artimiausiu metu.

· Jei manote, kad galite susidurti su finansiniais sunkumais, pirmiausia turėtumėte peržiūrėti visas sutartis, įsipareigojimus ir įvertinti, ko galima atsisakyti nedelsiant. Pavyzdžiui, mokamą filmų ir serialų peržiūros ar muzikos prenumeratą kuriam laikui galite pakeisti kitomis nemokamomis pramogomis.

· Buvimas namuose – tai ir metas pabūti sumaniais virtuvės šefais. Susidarykite maisto ruošimo meniu maksimaliai panaudojant viską, ko turite prikaupę namuose ar kam gaminti anksčiau nerasdavote laiko. Galbūt ir teks pasukti galvą, kokį šaunų patiekalą iš kai kurių produktų galima pasigaminti, tačiau tai tikrai leis sutaupyti.

· Jei matote, kad galite vėluoti vykdyti periodinius mokėjimus ar mokėti paskolų įmokas, susisiekite su paslaugų teikėjais ar finansų institucijomis ir iš anksto tarkitės dėl atidėjimų.

· Sekite informaciją apie savivaldybių, Vyriausybės siūlomus pagalbos paketus. Galbūt jie padės jums išspręsti bent dalį finansinių galvosūkių.

· Jei dėl neapibrėžtumo susvyravo jūsų darbo vietos kėdė arba dirbate savarankiškai, tačiau nebegaunate užsakymų, galbūt galite pamėginti įsidarbinti kitur – ypač tose darbuotojų ieškančiose įmonėse, kurios dėl aplinkybių pakeitė veikos pobūdį (pavyzdžiui, veža maistą ar prekes į namus).

Tokioje situacijoje saugiau jaustis tikrai padeda sukauptas finansinis rezervas, tačiau jį taip pat reikia sumaniai valdyti. Net jei rezervas nemažas, protingai leiskite turimus finansinius išteklius, kad situacijai grįžus į normalias vėžes vis dar turėtumėte iki nulio neišeikvotą finansinę pagalvę.

Naujausiais „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktų apklausų duomenimis, 28 proc. gyventojų turi santaupų, kurios netekus pajamų užtikrintų pragyvenimą 1–3 mėnesiams, 21 proc. lietuvių santaupų užtektų mažiau nei mėnesiui, 12 proc. gyventojų teigė galintys iš santaupų pragyventi iki metų.

Apie nuotaikas ir pasirengimą pragyventi iš santaupų „Swedbank“ Finansų instituto „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ paklausėme daugiau kaip 12 tūkst. grupės narių. Didesnioji dalis atsakiusiųjų (38 proc.) teigia, kad pernelyg nejaučia nerimo dėl savo finansinės padėties karantino metu, mat turi santaupų, kurių pakaktų maždaug pusmečiui. Labiau nerimaujantys sako tie 25 proc., kurių finansinio rezervo pakaktų mėnesiui bei 18 proc. sakančių, kad iš santaupų jie galėtų gyventi nuo vieno mėnesio iki trijų.

Galiausiai, nepameskime galvos ir nepulkime į paniką − karantinas ir viruso grėsmė anksčiau ar vėliau praeis. Akivaizdu, kad ši situacija tikrai nekasdienė ir iš jos išsinešime ne vieną pamoką. Taip pat ir finansinę.

„Sparčiai populiarėjanti prekyba internetu įtraukia ir ieškančius kalėdinių dovanų. Tokių gyventojų skaičius nuo 2016-ųjų išaugo 15 proc. punktų ir šiemet kalėdines dovanas įsigyti elektroninėse parduotuvėse planuoja kas trečias lietuvis (36 proc.). Vis dėlto, populiariausia vieta šventiniam apsipirkimui išlieka prekybos centrai – juose dovanų ieškosiantys sako 70 proc. gyventojų“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak finansų ekspertės, kitos prekybos vietos lietuviams atrodo kiek mažiau patrauklios. Smulkiųjų verslininkų parduotuvėse dovanų ieškoti ketina 26 proc. gyventojų – arba 9 proc. mažiau nei 2016-aisiais. Turgų ar mugę, kaip jiems aktualią vietą dovanoms, įvardija 24 proc. gyventojų. Patys gaminsiantys dovanas sako 6 proc. gyventojų, tiek pat teigia, kad šįmet planuoja išsiversti be dovanų.

Kokių dovanų tikisi?

Remiantis apklausos rezultatais, labiausiai trokštama lietuvių dovana – pinigai arba parduotuvės dovanų čekis, ir tokią dovaną sako norintys gauti 26 proc. šalies gyventojų. Kiek žemiau norimų dovanų sąraše yra kvepalai ir kosmetika, pelnę 22 proc. respondentų trokštamos dovanos titulą.

Išlaidos dažnai būna didesnės nei tikimasi, tad po švenčių kai kurių gyventojų tikrai laukia „finansinės pagirios“.

„Kalėdos vis labiau tampa „elektroninės“ − nuo 2016-ųjų dvigubai − iki 18 proc. padaugėjo sakančių, jog Kalėdoms norėtų gauti išmanųjį įrenginį. Tokiai pačiai daliai gyventojų patiktų gauti kelionę ar jos nuolaidos kuponą“, – pastebi J. Cvilikienė.

Tarp mažiausiai gyventojų laukiamų dovanų yra virtuvės ar buitinė technika ir prekės automobiliui.

Nemaža dalis respondentų 18 proc. sako nenorintys gauti materialių ar kokių nors dovanų apskritai.

Iš anksto netaupančių – taip pat daugiau

Kaip rodo tyrimas, nuo 2016-ųjų dar labiau padaugėjo tų, kurie Kalėdų dovanoms ir sveikinimams iš anksto netaupo – to nedarantys sako daugiau nei pusė (54 proc.) gyventojų.

„Swedbank“ nuotr.

„Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad gyventojai optimistiškai vertina savo pajamas ir nemato reikalo šventėms rengtis iš anksto. Kita vertus, patirtis rodo, kad išlaidos dažnai būna didesnės nei tikimasi, tad po švenčių kai kurių gyventojų tikrai laukia finansinės pagirios“, – pabrėžia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Tyrimo duomenimis, iki švenčių likus 2–3 mėnesiams pinigų atsideda 10 proc. gyventojų, 17 proc. gyventojų taupyti pradeda likus mėnesiui iki švenčių. Daugiau nei prieš pusmetį pradedantys taupyti sako 3 proc. gyventojų, o 10 proc. teigia, kad nors ir netaupo, dovanas rengia iš anksto.

Dovanos artimiausiems turėtų būti išties ypatingos, tačiau jų vertė – ne kainoje.

Kūčių ir Kalėdų vaišėmis linkę taupyti dar mažiau gyventojų. To nedarantys sako 66 proc. lietuvių. Kaip ir dovanoms, taip ir vaišėms, likus mėnesiui iki švenčių taupo 17 proc. gyventojų, 10 proc. tai daro likus 2–3 mėnesiams.

Kaip sutaupyti netaupant?

Nors didesnioji dalis gyventojų nėra linkę iš anksto taupyti šventėms, sumažinti šventines išlaidas vis dar įmanoma. Tikrai verta pagalvoti apie tai, kad užuot įteikus dovanėles kiekvienam šeimos nariui ar draugui asmeniškai, galima organizuoti „slapto Kalėdų senelio“ burtų traukimą.

Pasak J. Cvilikienės, verta susidaryti sveikinamųjų sąrašą. Jei to dar nepadarėte, pravartu susitarti su artimaisiais ir draugais, kokią pinigų sumą šiais metais skirsite dovanoms.

„Įprasta manyti, kad kuo žmogus mums artimesnis, tuo didesnę pinigų sumą turėtume numatyti jo ar jos dovanai. Žinoma, dovanos artimiausiems turėtų būti išties ypatingos, tačiau jų vertė – ne kainoje. Svarbiausia parodyti šiltą dėmesį ir skirti laiko buvimui drauge“, – sako J. Cvilikienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prieššventiniu laikotarpiu internete suaktyvėja sukčiai, todėl perkant dovanas internetu reikia būti atidiems ir prekes rinktis ne pagal prekės nuolaidą ar žemą kainą. Apsipirkti rekomenduojama tik patikimose elektroninėse parduotuvėse prieš tai įsitikinus, kad liko pakankamai laiko dovanos atsiuntimui ar pristatymui.

Jei jūsų paklaustų, ką pasirinktumėte – vieną naktį panašios kokybės kambaryje Juodkrantėje ar dvi Graikijos Korfu saloje? Nemaža dalis lietuvių sako, kad tokiu atveju rinktųsi atostogas užsienyje.

„Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ paklausėme jos narių, kur ir kodėl jie renkasi poilsiauti. 57 proc. iš 170 respondentų atsakė, kad renkasi užsienį, nes net su skrydžio kaina atostogaudami užsienio kurortuose išleidžia mažiau nei Lietuvoje. 22 proc. sako, kad nejaučia didelio skirtumo, nes ir Lietuvoje, ir užsienyje atostogoms išleidžia panašias sumas.

Užsienis, kaip jie patys pabrėžia apklausoje, traukia poilsiautojus ne tik patrauklesnėmis apgyvendinimo kainomis, bet ir didesne gero oro garantija ir turtingesne naujų įspūdžių palete

O ką sako prognozės? Lietuvos pajūryje rugpjūčio antra pusė žada maždaug 23 laipsnių temperatūrą, debesis ir lietų. Orų prognozės užsienio kurortuose tuo metu – kur kas optimistiškesnės. Tačiau kur kas įdomesni skaičiai slypi atostogų kainose.

Kelionė į abi puses nuo Vilniaus iki Palangos ar Šventosios automobiliu atsieis maždaug 50 eurų. 7 naktų nakvynė trimis žvaigždutėmis Booking.com įvertintame apartamentų viešbutyje Šventojoje rugpjūčio antroje pusėje atsieis 230–300 eurų, Palangoje panašios kokybės apgyvendinimo įstaigose – 280–350 eurų.

Kelionė į Nidą ar Juodkrantę kainuos daugiau. Ir dėl ilgesnio atstumo, ir dėl kelto bei ekologinio mokesčių. Taigi, iš Vilniaus ir atgal automobiliu ten nusigauti pavyks už maždaug 80–90 eurų. Nida pasitiks maždaug 380-420 eurų siekiančiomis 7 naktų nakvynės kainomis, Juodkrantė pasiūlys panašios kokybės vietų už 300–400 eurų.

Taigi, savaitė Lietuvos pajūryje, neskaičiuojant maisto ir pramogų, gali atsieiti nuo maždaug 280 iki 510 eurų arba nuo 140 iki 255 eurų žmogui, jei keliaujama dviese.

Ką panašiu metu – rugpjūčio antroje pusėje – gali pasiūlyti užsienio kurortai? Kuriuose iš jų pavyks apsigyventi pigiau, o gal net ir išleisti mažiau su skrydžiu? Priklausomai nuo laiko, kada skaitysite šį tekstą, kainos gali varijuoti, tačiau tikrinant jas liepos pabaigoje, situacija atrodo taip.

Graikijos sala Korfu. Skrydis iš Vilniaus ir atgal žmogui atsieis apie 160 eurų, panašios ar net geresnės kokybės apartamentuose nei Lietuvos pajūryje pavyks apsigyventi už 250–300 eurų.

Kipras. Skrydžiai atsieis brangiau nei į Korfu, apie 210 eurų, tačiau apsigyventi pavyks už panašią (ir mažesnę nei Neringoje) sumą. Už 7 nakvynes naktis trimis žvaigždutėmis Booking.com įvertintuose apartamentų viešbučiuose sumokėsite 250-320 eurų.

Jordanija. Šių metų kelionių perliukas. Skrydis į šią šalį ir atgal atsieis apie 130 eurų, o už 200 eurų apsigyvensite trijų žvaigždučių kokybės apartamentuose ar viešbutyje. Šių kaštų gyventojai kokybę supranta kitaip nei europiečiai, taigi, apartamentai ir aptarnavimas čia keliasi į kiek kitą, aukštesnį lygį.

Rimini kurortas, Italija. Skrydžiui abiem kryptimis prireiks maždaug 160 eurų. Apgyvendinimas atsieis kiek brangiau nei anksčiau įvardytose vietose. Čia panašios kokybės apartamentuose apsistosite už maždaug 270–300 eurų.

Tenerifė. Vieta, kur beveik kiaurus metus galite medžioti vasarą. Skrydis netrumpas, tad pastebimai brangesnis nei į kitas įvardytas šalis ir kainuoja apie 400 eurų. Bet tikrai sutaupysite mokėdami už apgyvendinimo paslaugas – trijų žvaigždučių kokybės apartamentuose 7 naktis praleisti pavyks ir už 150 eurų.

„Eurostat“ duomenimis, maisto ir gėrimų kainos minėtuose Europos kurortuose yra didesnės nei Lietuvoje. Tačiau kaip ir daugelyje pietų šalių, jūros gėrybėmis bei vaisiais įvardytose šalyse pavyks pasimėgauti už gerokai mažesnes kainas nei Lietuvoje. Jordanijoje, tikėtina, maistui išleisite pastebimai mažiau nei Lietuvoje.

Minėtuose užsienio kurortuose be maisto ir pramogų galima pailsėti už sumą, kuri, keliaujant dviese, vienam asmeniui sudarys nuo 230 iki 475 eurų. Jordanijoje ir Korfu gali pavykti pailsėti pigiau nei Lietuvoje netgi ir su skrydžiu, kitose vietose pavyks surasti kartais ir gerokai pigesnę, tačiau kokybe nenusileidžiančią, o dažnai ir lenkiančią nakvynę.

Sutapimas ar ne, tačiau šiais metais jau spėjau išgirsti gana įspūdingų pasakojimų apie atsisveikinimo su viengungyste šventes. Viena brangiausių tokių švenčių vienam asmeniui atsiėjo apie 800 eurų, nusprendus ją atšvęsti Monake. Kiekvienai iš šventės dalyvių teko susimokėti po 300 eurų už skrydį, 250 – už dviejų naktų nakvynę. Daugiau nei 150 eurų buvo išleista maistui ir gėrimams, šventės dalyvėms taip pat teko dalintis beveik 300 eurų siekusią kelionių taksi sumą.

Kita istorija − tris dienas trukęs mergvakaris Bulgarijoje vienam asmeniui atsiėjo daugiau kaip 300 eurų, neskaičiuojant dovanų būsimai nuotakai, skėčių ir gultų paplūdimyje. Teko paišlaidauti ir maistui, nes viešbučio siūlomi patiekalai ne visuomet buvo viliojančiai skanūs.

Vienas pažįstamas pasidalijo ir bernvakario Kijeve finansinių išlaidų sumomis. Už dviejų dienų nakvynę, skrydį ir ekskursiją į Černobylį vaikinai bendrai paklojo 300 eurų, įskaitant maistą, gėrimus, taksi išlaidas bei mokesčius už įėjimą į naktinius klubus.

Įdomu tai, kad nei viena iš išvardytų šventės sumų nepatenka į ribas tų, kurias dažnas lietuvis laiko priimtinomis tokiai progai. Tai parodė neseniai socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ surengta apklausa, kurioje sudalyvavo 170 vartotojų.

Didžioji dalis (65 proc.) pasidalijusių savo nuomone nurodė, kad mergvakariui ar bernvakariui jiems atrodo normalu skirti 50–100 eurų. Mažesnė dalis (19 proc.) mano, kad tokiai progai reikėtų išleisti 100–200 eurų. Tuo metu manančių, kad mergvakaris ar bernvakaris vienam asmeniui turėtų atsieiti iki 50 eurų, buvo 16 proc.

Vis dėlto planuojant mergvakarį ar bernvakarį ir sprendžiant apie galimybes jame dalyvauti, reikėtų atsižvelgti į šventės svečių ir savo finansines galimybes. Reikėtų įvertinti bendras išlaidas vestuvių dovanai, pasirengimui vestuvių šventei bei numatomą sumą mergvakariui ar bernvakariui. Jei suplanuoto vakarėlio kaina jums yra per didelė, ir ji gali jums sukelti finansinių problemų, neturėtumėte sutikti dalyvauti vien iš mandagumo ar baimės įžeisti būsimą nuotaką ar jaunikį.

Svarbu įvertinti ir tai, kad į vestuvių dovanų vokelį dažniausiai dedame fiksuotą sumą, o štai mergvakario ar bernvakario šventės suma dėl nenumatytų aplinkybių gali ir išaugti.

Todėl rekomenduočiau pirmiausia nusimatyti visiems priimtiną mergvakario ar bernvakario biudžetą, ir tik tuomet planuoti veiklas. Jei vis tik numatoma kelionė į užsienį, ją pradėti planuoti reikėtų kuo anksčiau. Visi žinome, kad kuo vėliau perkami bilietai ar užsakomi viešbučio kambariai, tuo brangiau, tikėtina, jie kainuos. Panaši taisyklė galioja ir kambarių užsakymui lietuviškame pajūryje ar kaimo turizmo sodybos nuomai.

Reikėtų nepamiršti ir kone svarbiausio dalyko – didesnės išlaidos nebūtinai reiškia geresnius įspūdžius ir mielesnius prisiminimus. Jauki vakarienė restorane, vakaras koncerte ar smagus dviračių žygis gali būti gera ir žymiai pigesnė šventės idėja.

Pasaulį užkariavusio herojaus gyvenimo scenos lai lieka kine − visi žinome, kad realybėje šis tobulas paveikslas dažniausiai atrodo kitaip. Juolab kad visai čia pat laukia naujas iššūkis – studijos ir savarankiško gyvenimo pradžia. Kaip pasiruošti naujam gyvenimo etapui, kad jis būtų ne tik emociškai, bet ir finansiškai kuo mažiau skausmingas?

Pirmoji mano rekomendacija ir nuoširdus patarimas – neišlaidaukite vienadienėms pramogoms. Pavyzdžiui, artėjančios išleistuvės yra viena iš svarbiausių ir reikšmingiausių gyvenimo dienų jauno žmogaus gyvenime, tačiau ji gali būti ir viena iš finansiškai skaudžiausių.

Kažin, ar prabangūs dvarai ir limuzinai, žinomi muzikos atlikėjai ar brangios dovanos ir gėlių puokštės šią šventę padarys ypatingesnę. Svarbius gyvenimo įvykius paminėti reikia, tačiau tai neturi tapti finansine našta nei jums, nei jūsų artimiesiems.

Savo šventei pabandykite išnaudoti turimus resursus: buvusios mokyklos salę ar kurio nors klasioko sodybą, kurioje visi galėtumėte susirinkti. Brangius atlikėjus pakeiskite savo pačių paruošta ir talentus atskleidžiančia programa. Į šventės programą įtraukite mokytojus, tai sukurs akimirkas, kurias nešiositės visą gyvenimą

Planuokite ir tinkamai paskirstykite išlaidas. Tai – antrasis ir bene svarbiausias mano patarimas. Projekto „Eurostudent“, renkančio ir analizuojančio Europos šalių studentų informaciją apie jų socialinį ir ekonominį gyvenimą, duomenimis, 40 proc. Lietuvos studentų patiria rimtų finansinių sunkumų. Dar 30 proc. teigia susiduriantys su vidutiniais finansiniais sunkumais, nežiūrint į tai, gyvena jie su tėvais ar ne.

Vadinasi, net ir nesirūpinant išlaidomis būstui (vidutiniškai 83 Eur per mėnesį), kurios yra didžiausios, ir atskaičiavus išlaidas maistui (vidutiniškai 112 Eur per mėnesį), studentams nepavyksta tinkamai suplanuoti ir paskirstyti savo finansų.

Efektyvus finansų valdymas reikalauja tikslumo ir drausmės. Kad viskas būtų paprasčiau ir lengviau, siūlyčiau tam pasitelkti technologijas. Yra nemažai kokybiškų programėlių, kurios padeda planuoti ir fiksuoti pajamas ir išlaidas. Sutinku, pradžioje gali būti sunku, bet, užtikrinu, verta.

Ir galiausiai, taupykite. Tikiu, kad savarankišką gyvenimą pradedančiam jaunam žmogui tai nėra lengva užduotis, tačiau tikrai įveikiama.

„50-30-20“ – bene dažniausiai naudojama taisyklė, kalbant apie biudžeto paskirstymą. 50 proc. pajamų reikėtų skirti būtiniausioms išlaidoms – maistui, būstui, mokesčiams. 30 proc. tenka laisvalaikiui ir ne pirmos būtinybės, tačiau reikalingiems pirkiniams. 20 proc. pajamų patarčiau atsidėti taupymui ir investavimui.

Žinoma, pradedant savarankišką gyvenimą 20 proc. pajamų gali sudaryti tikrai nemažą sumą. Jei tai jūsų biudžetui per didelė suma, tuomet pradėkite nuo 10 proc. savo gaunamų pajamų. Ir nesvarbu, ar tai tik tėvų skiriami kišenpinigiai, ar pirmasis jūsų uždarbis.

Tikiu, kad šie patarimai daugeliui jūsų gali atrodyti paprasti, girdėti namuose ar mokykloje. Tačiau patikėkite, darydami paprastus dalykus neretai gauname mus pačius stebinantį rezultatą – linkiu tuo įsitikinti patiems.

Kokius įgūdžius lavina dovanų vokeliai?

Kadangi dirbu finansinio švietimo srityje, visų pirma užduodu sau klausimą, kokios edukacinės vertės dovanojami pinigų vokeliai gali turėti.

Viena vertus, jie rodo, kad vaikas mokosi taupyti, neapsikrauna daugybe smulkių daiktų ir gali sukaupti didesnę sumą vienam brangesniam pirkiniui. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuva yra šalių apačioje vertinant penkiolikmečių finansinį raštingumą. Taigi, mūsų vaikams praverstų visos įmanomos finansų valdymo pamokos ir finansinės žinios.

Tad jei deriname pinigų dovanojimą su informacija apie jų vertę, taupymą, būdus uždirbti ir išlaidų kontrolę, kurias patiria kiekviena šeima – vokelius galima išnaudoti kaip būdą suteikti reikalingos praktinės informacijos. Akivaizdu, kad ir asmeniname gyvenime, ir darbo rinkoje įgūdžiai realiai vertinti finansinius resursus ir juos planuoti yra ir bus būtini.

Vokeliai atima stebuklo jausmą

Kita vertus, esu trijų vaikų mama, ir šią temą vertinu ne tik iš finansų valdymo perspektyvos. Mano manymu, kad šeštas ar septintas vaiko gimtadienis  yra kiek per ankstyvas pinigams dovanoti. Nes mes tokiu būdu atvedame vaiką į suaugusiųjų pasaulį, kuriame mažiau erdvės fantazijai, svajonėms ir stebuklams.

Dovanodami pinigus palaikome tas fantazijas, kurias vaiko galvoje sukūrė atsitiktinai pamatyta reklama ar brangesnio žaislo mados banga, nuvilnijusi per visą darželio grupę. Bet ne tas, kurios sietųsi su konkrečiu draugu ar šeimos nariu ir jo dovanojamais įspūdžiais. Ir ne tas, kurias vaikas susikurtų pats. Tokios dovanos kaip pinigai nekuria unikalaus santykio – jos iš gimtadienio padaro beveik projektą ar nedidelį renginį su įėjimo kaina.

Kokį sprendimą pasirinkti?

Sutapimas, bet ši tema tapo aktuali asmeniškai, kai mano dvyniai berniukai ruošėsi į klasioko gimtadienį. Paskaičiusi socialinėse medijose ir „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ komentarus apie tai, koks požiūris į vaikų gimtadienių dovanų sumas Danijoje, Norvegijoje ar Airijoje, ramia sąžine įdėjau kiekvienam po 10 eurų ir ne daugiau.

Manau, kad šiuo metu mes, lietuviai, esame įsisukę į vartojimo didinimo ratą, kai normas nustato tas, kas įdeda daugiausia. Galbūt prie to prisideda mūsų mentalitetas, kad dovanos dydžiu norime kažką parodyti ir pasirodyti. O galbūt tai, kad iki šiol neteko matyti aktyvesnių diskusijų šia tema ir viskas vyko vadovaujantis nerašyta kolektyvine patirtimi – jei jau dovanosi pinigų, tai ne mažiau nei draugas, pažįstamas ar giminaitis.

Manau, itin svarbu apie tai kalbėtis su vaikais. Mes, tėvai, savo veiksmais nuo mažų dienų ugdome vartotoją ir galvojame, kad negalime keisti socialinių nuostatų, esą „visi taip daro“. Pokyčiai ateina diskutuojant ir keliant klausimus „kodėl“.

Kodėl daug rečiau gimtadieniai vyksta sunešus vaišių, sukvietus visą šeimą, kažką darant kartu, keliaujant į žygį per mišką? Kodėl pilna bagažine užkandžių ir spalvotų popierinių lėkštučių stovime kamštyje link margo ir brangaus žaidimų kambario, kuriame, žinome, atiduosime savo duoklę gimtadieniui ir truputėlį džiaugsimės, kad po 2,5 val. jis baigsis?

Linkėčiau mums visiems greičiau perimti praktiką, kurioje ne dovanos suma yra esmė. Kalbėtis apie pinigus būtina, tačiau taip pat būtina kalbėtis apie nematerialias vertybes ir tai, kas iš tiesų stiprina ryšius tarp žmonių ir ugdo kūrybiškumą, kurio ateityje labai prireiks įsitvirtinant darbo rinkoje. Taip pat noriu palinkėti turėti drąsos neleisti normų nustatinėti tiems, kurie labiausiai nori pademonstruoti savo finansinį pajėgumą.

Mano vaikai, gavę neštis mažesnę sumą nei planavo, tai priėmė visiškai natūraliai – jiems vis dėlto buvo svarbiau gerai praleisti laiką gimtadienyje ir pabūti su draugais, nei pasididžiuoti dovanos suma.

Reikia pradėti nuo sąrašo

Tai, kaip svarbiausią patarimą, pasakytų kiekvienas finansų patarėjas. Tačiau švenčių laikotarpiu sąrašas būna kiek kitoks: jame turėtų atsidurti ne tik tai, ką bei kam planuojate dovanoti, bet ir už kiek. Sudėję visų planuojamų dovanų kainas, matysite visą savo šventinių dovanų biudžetą ir galėsite įvertinti, kokia jūsų finansinė būklė bus po švenčių. Prireikus dalį dovanų galėsite pakeisti pigesnėmis. Sąrašas padės susikaupti ir atsiminti visus, kuriuos planuojate sveikinti, net jei džiuginsite tik simboline dovana.

Vaišės irgi kainuoja

Mes jau beveik įpratę skaičiuoti dovanų kainas, tačiau dažnai pamirštame, kad vaišės irgi kainuoja. Remiantis „Swedbank“ instituto atliktu gyventojų nuomonės tyrimu, didžioji dauguma gyventojų vaišėms išleidžia nuo 50 iki 200 Eur, nors iš pradžių buvo suplanavę gerokai mažesnes sumas. Kaip sutaupyti? Tarkitės, dalinkitės atsakomybėmis su giminėmis ir draugais. Tegul vieni rūpinasi užkandžiais, o kiti desertais. Kuo daugiau gaminkime patys, juk tradiciniai šventiniai patiekalai nuo seno buvo gaminami iš tikrai paprastų ir nebrangių produktų.

Atidėjimas – ne sprendimas

Į šventinį apsipirkimą žmonės paprastai reaguoja dvejopai: vieni tiesiog dievina pirkti dovanas, kiti to nekenčia ir atidėlioja iki paskutinės minutės. Tačiau atidėliojantys dovanų paieškas turėtų žinoti, kad pasilikę šį reikalą paskutinei minutei turės daug mažiau galimybių rasti ką nors, kas tikrai patiktų. Ir dar už geresnę kainą. Pradėti rūpintis Kalėdų pirkiniais geriausia pradėti kuo anksčiau, kol dar neįsisiūbavo švenčių karštinė.

Kombinuotos dovanos

Sveikindami artimųjų poras ar šeimas galite dovanoti ne atskiras dovanėles kiekvienam, o kombinuotas dovanas: stalo žaidimą visiems šeimos vaikams, romantišką pramogą porai, įrėmintą šeimos nuotraukų koliažą ar bilietus į teatrą tėvams.

Dar vienas geras dalykas – skyrę laiko parinkti tokiai dovanai, sutaupysite pinigų, kurių paprastai išleidžiame daugiau, kai dovanojame ne konkretų daiktą ar patirtį, o dovanų kuponą. Nors šie yra mažiausiai galvojimo reikalaujanti ir beveik visiems įtinkanti dovana, vietoj jos pirkdami konkretų daiktą 9 atvejais iš 10 sutaupytumėte.

Dovanų, o ne pirkinių metas

Įsisukus į dovanų paieškas kaip niekad lengva nusipirkti ir šį bei tą sau, ir ką nors namams, ir dar ką nors, kas tiesiog kainavo lyg ir mažiau nei įprastai – žodžiu, susikurti tikrą pirkimo fiestą.

Jei mintimis grįžtume prie tikrosios šventės prasmės ir prisimintume, kad ji skirta dovanoti artimiesiems savo dėmesį, pastangas ir dovanas, laimėtumėme kelias pergales. Pirma, pirktume tik dovanas kitiems – ne tuo pačiu ir sau. Antra – neapsiribotume tik perkamomis dovanomis ir pagalvotume apie gerus darbus, paslaugas, rankdarbius ir visa kita, kuo galime nudžiuginti artimuosius. Ir trečia, mažiau laiko gaištume galvodami apie kainas ir daiktų kokybę, o daugiau – apie žmones, kurie mums svarbūs.

Planas − visada gera mintis

Norėdami geriau kontroliuoti išlaidas maistui ir lengviau atsispirti akcijų vilionėms parduotuvėse, turėtume suplanuoti meniu. Tuo užsiimti reiktų pavalgius, kai mūsų neatakuoja įkyrios mintys apie maistą, ir planuoti reikėtų neskubant. Prieš išsiruošiant į parduotuvę, praverstų peržiūrėti ir palyginti skirtingų prekybos tinklų pasiūlymus internete. Tai padėtų tiksliau planuoti išlaidas, be to, gali pasufleruoti gerų meniu idėjų. Pagrindinių reikalingų produktų sąrašą turėtume sudaryti nusprendę, kokią sumą pinigų galime skirti maisto prekėms ir patikrinę namuose turimus produktus. Gera praktika prekes užsakinėti internetu – tada turėsime mažiau galimybių nukrypti nuo suplanuoto pirkinių sąrašo, be to, taip galime sutaupyti laiko.

Nenumatytiems apsipirkimams − pasiruoškime

Pasitaiko, kad net ir kruopščiai suplanavus visą meniu bei pirkinius, visgi pritrūkstame tam tikrų produktų. Tai nėra jokia tragedija, jei tam būsime pasiruošę – iš anksto nusimatykime lėšų, o apsilankę parduotuvėje stenkimės neužsibūti joje ilgiau, nei užtrunka įsigyti reikiamą prekę. Patartina neimti pirkinių vežimėlio – jis pakeliui link reikiamo produkto nejučia gali prisipildyti neplanuotomis ir nereikalingomis prekėmis. Verčiau rinktis krepšelį arba dar geriau – prekę neštis rankose, kad nebūtų daug galimybių pakeliui kasos link paimti dar „porą papildomų smulkmenų“.

Padės mobiliosios programėlės

Maisto gaminimo pamokos yra viena iš labiausiai savarankiškame gyvenime praverčiančių investicijų.

Planuoti pirkinius ir sekti išlaidas galima įvairiai – vieni pildo popierinę namų ūkio buhalteriją, kiti naudojasi „Excel“ programa. Tačiau patirtis rodo, kad paprasčiausia tam pasitelkti išmaniąsias programėles, pavyzdžiui, „Monefy“, „Spendee“, „Wallet“, „Home budget“ ar „Our Groceries“, kurioje šeimos nariams su skirtingais išmaniaisiais įrenginiais galima patogiai drauge pildyti pirkinių sąrašą. Tokios programėlės sutaupo laiko ir padeda racionaliau paskirstyti savo finansinius resursus.

Valgykime namuose gamintą maistą

Maisto gaminimo pamokos yra viena iš labiausiai savarankiškame gyvenime praverčiančių investicijų. Gamindami namie galime valgyti šviežesnį ir kokybiškesnį maistą bei sutaupyti šimtus eurų. Pavyzdžiui, jeigu bent kelis kartus per savaitę susiruoštume pietų dėžutę ir, užuot pietavę mieste, pasistiprintume namuose gamintu maistu, mėnesio gale galime sutaupyti iki 50 eurų. Dar bent 20 eurų sutaupytume nepirkdami ryte kavos išsinešti, o pasiimdami jos iš namų. Ką jau kalbėti apie iš anksto namuose paruoštas ir užšaldytas maisto atsargas – kaskart smarkiai išalkus ir pritrūkus laiko gaminimui tai padėtų išvengti streso, nesveiko užkandžiavimo ir emocinio išlaidavimo maisto prekių parduotuvėje.

Nenuvertinkime „pasidaryk pats“ principo

Ne tik virtuvėje verta vadovautis principu „pasidaryk pats“. Ant palangės auginamų prieskoninių augalų, šviežio sodo derliaus ar surinktų miško gėrybių vertė matuojama ne tik pinigais. Namie verdamų uogienių ar kepamų pyragų kvapas – neįkainojamas, kaip ir laikas, kurį praleidžiame gamindami ir dalindamiesi maistu drauge su artimaisiais. Pakoregavę savo mitybos įpročius galėsime džiaugtis ne tik sveikesniu maistu, bet ir sutaupytais pinigais, kuriuos galėsime skirti kitiems svarbiems savo ar šeimos poreikiams.