Tomas Jarusevičius | kl.lt

Kauno vicemerė apie darželių produktų pirkimą: tai didelių pokyčių pradžia 6

Kauno vicemerė apie darželių produktų pirkimą: tai didelių pokyčių pradžia 6
Numatoma tobulinti ir valgiaraščius, paskirti už tai atsakingus aukštos kvalifikacijos specialistus, o ilgainiui visose įstaigose įdiegti kompiuterinę maisto apskaitos sistemą. Plačiau apie tai kalbamės su Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštiene.

"Bet kuri organizacija turi veikti efektyviai ir sąžiningai. Darželių atveju tai ypač svarbu, nes čia kalbame apie vaikus. Šios įstaigos turėtų labiau koncentruoti dėmesį į pagrindinę savo misiją – visapusišką ir visavertį vaikų ugdymą. Todėl mes esame pasirengę panaikinti dalį rūpesčių dėl maitinimo ir kitų administracinių reikalų. Tai yra elementari sinergija, kuri kalbant apie šiuolaikinius procesus tiesiog neišvengiama", – sakė R.Šnapštienė.

– Daugelis tėvų sutinka, kad vaikų mitybos darželiuose klausimas prašosi permainų. Ar čia užteks tik pakeisti produktų pirkimo tvarką?

– Kalbant apie vaikų darželius, išskirti tik produktų pirkimą būtų tiesiog nesąžininga. Reikia kur kas platesnio požiūrio. Tai yra itin plati sistema ir pastarosios naujovės yra tik maža viso paveikslo dalis. Čia taip pat svarbu paminėti programinę įrangą, kuri leis atsisakyti popierizmo, sklandžiai ir paprastai valdyti produktų kiekius, jų užsakymą, sandėliavimo procesus, derinti meniu ir kartu vykdyti stebėseną bei užtikrinti visų procesų kokybę ir skaidrumą. Viešieji pirkimai jau vyksta – ieškome, kas galėtų sukurti tokią maisto apskaitos sistemą, nes iš rinkoje esančių sprendimų visavertiškai pritaikyti darželiams negalime nė vienos.

Kitų metų Kauno biudžete bus numatyta lėšų darželių virtuvėms ir jų įrangai atnaujinti. Čia miestas irgi nusiteikęs elgtis strategiškai – konsultuotis su maisto technologais, ieškoti šiuolaikiškų sprendimų, kad maistas būtų gaminamas sveikai ir maksimaliai kokybiškai. Be to, čia svarbu atsižvelgti ir į virtuvių darbuotojų kompetenciją. Esame pasirengę investuoti į šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, organizuoti mokymus. Galiausiai iš to gali gimti papildoma edukacinė veikla patiems vaikų darželių auklėtiniams, supažindinant juos su maisto atliekų rūšiavimu, diegiant su tuo susijusius pradmenis. Apskritai ateityje bus parengta sveikos mitybos programa, kuri turi įtakos tiek vaikams, darželių auklėtojams, virtuvių darbuotojams, tiek ir vaikų tėvams.

Kalbant apie vaikų darželius, išskirti tik produktų pirkimą būtų tiesiog nesąžininga.

– Maisto produktų tiekimas – reikšmingas etapas, tačiau dar svarbiau, kas iš viso to bus gaminama. Ar turite planų koreguoti dabartinius vaikų darželių valgiaraščius?

– Kokybiškai parengtas valgiaraštis yra kritiškai svarbi, tiesiog pirminė viso proceso dalis, tačiau tai turi būti atlikta pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. Kaunas kartu su kitais šalies miestais laukia, kol jos bus patvirtintos. Tai mums šiek tiek sumaišė kortas, bet stabdyti pradėtų darbų dėl to nenorėjome, tad nesigręžiojame atgal ir dirbame toliau. Valgiaraščiai Kaune bus sudaryti kompetentingų mitybos specialistų, orientuoti į sveiką maistą, bus atsižvelgta į dominuojančias vaikų sveikatos problemas, pavyzdžiui, nutukimo grėsmes ir pan. Greiti ir kardinalūs vaikų mitybos pokyčiai nėra geras sprendimas, todėl čia naujovės bus diegiamos palaipsniui.

Reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo metu nėra jokios efektyvios maisto kokybės užtikrinimo sistemos. Taip išeina, kad patys darželiai užsako produktus, patys gamina maistą, o galiausiai ir tikrina jo kokybę. Tai yra uždara sistema, kurioje išlieka nesąžiningos veiklos ar tiesiog elementaraus aplaidumo rizika. Vis dėlto kokybės kontrolė yra savivaldybės atsakomybė. Nors darbas su mitybos specialistais vyksta jau dabar, esame pasirengę į savo komandą pakviesti šios srities profesionalą, kompetentingą maisto technologą. Taip užtikrinsime nuolatinę kvalifikuotą darželinukų maitinimo kokybės priežiūrą.

– Pastaruoju metu tapo madinga kalbėti apie sveiką gyvenseną, mitybą. Kaip pagrįstumėte, kad tokie siekiai Kauno vaikų darželiuose nėra vien tik tuščios kalbos?

– Kaunas priklauso Pasaulinės sveikatos organizacijos Sveikų miestų tinklui, aktyviai dalyvauja "Sveikų Europos regionų" programoje. Sveika gyvensena yra viena iš siekiamybių, o tai neatsiejama nuo sveikos mitybos. Pradėti reikia nuo pat mažumės, todėl visiškai natūralu, kad pagrindine auditorija tampa vaikų darželių auklėtiniai.

– Vos paskelbus apie sprendimą skaidrinti produktų pirkimo tvarką, pasigirdo abejonių ir netgi priešiškų reakcijų. Kaip manote kodėl?

– Permainos būtų nieko vertos, jei nesulauktų jokio atgarsio. Visiškai natūralu, kad bet kokie didesni pokyčiai kiekvienam iš mūsų kelia nerimą ar stresą. Todėl negaliu sakyti, kad tai buvo netikėta. Tačiau neslėpsiu – man sunku suprasti tą beatodairišką nepasitenkinimą. Kodėl kalbant apie tokius konkrečius dalykus bandoma tuščiai politikuoti, bet vengiama konstruktyvių argumentų? Galbūt aiškių ir suprantamų argumentų šioje vietoje tiesiog nerandama ir tuomet tenka pasitelkti kalbėjimą emocijomis, taikomasi į pavienius asmenis, bandoma įžvelgti kažkokią nebūtą klastą. Šis sprendimas yra susijęs tik su dviem dalykais – skaidresniais pirkimais ir sveikesniais, kokybiškesniais produktais.

Viena aišku, kad toks dialogas neprisideda siekiant pozityvių permainų. Juolab kad dabar mes kalbame tik apie vaikų darželius, o priešakyje dar yra mokyklos, kitos ugdymo įstaigos. Turime veikti kartu, matydami vieni kitus kaip partnerius, pagalbininkus. Būtent tokios sinergijos su įstaigomis mes ir siekiame.
Pavojinga automobilių žibintų saviveikla

Pavojinga automobilių žibintų saviveikla
Tvarkingi automobilio žibintai laikomi vienu svarbiausių saugaus eismo garantų, tačiau šių tiesų dažnas vairuotojas nepaiso.

Akina kitus vairuotojus

Eismo saugumo problemas analizuojantys ekspertai skelbia, kad Lietuvoje tamsiuoju paros metu įvyksta beveik trečdalis (30,1 proc.) eismo įvykių. Važiuojant sudėtingomis eismo sąlygomis kartais nepakanka vien gerų vairavimo įgūdžių ir maksimaliai susikaupti.

Jei automobilio žibintai netinkamai sureguliuoti arba juose sumontuoti netinkami šviesos šaltiniai, pats vairuotojas mato kur kas mažiau, nei reikia saugiai kelionei, ir akina priešpriešiais važiuojančiuosius ir einančiuosius. Tokiomis aplinkybėmis nei vienas, nei kitas vairuotojas tiesiog neturi galimybių priimti teisingų ir adekvačių sprendimų, nes nemato ne tik šalikelėse tykančių pavojų, bet ir to, kas vyksta tiesiai prieš juos, vos už keliolikos metrų.

Automobilio žibintams tenka atlikti išskirtinį vaidmenį – jie turi atitinkamu kampu ir intensyvumu apšviesti kelią, neakinti priešpriešine kryptimi atvažiuojančių vairuotojų. Žibintai – tarsi akys, todėl dėl gero matomumo specialistai primygtinai pataria nerizikuoti neaiškios kilmės artimųjų ir tolimųjų šviesų lempomis, įvairiais antdėklais, dirbtinai susiaurinti šviesos sklaidytuvus, apklijuoti juos spalvine tamsinta plėvele, naudoti kitokius (pavyzdžiui, skirtus Didžiajai Britanijai) sklaidytuvus arba juos bet kaip įstatyti. Tokie "patobulinimai" ir įvairūs pagražinimai daugeliu atvejų prilygsta savanoriškam regėjimo apribojimui.

Visgi, kartais laiku savarankiškai pastebėti žibintų defektus gali būti sudėtinga. Neretai apie tai, kad Jūsų automobiliui reikalingas žibintų remontas, pavyksta sužinoti tik techninės apžiūros metu. Tad siekiant išvengti tokių situacijų ir turėti saugią transporto priemonę, rekomenduojame nevilkinti žibintų patikros ir laiku reaguoti net į smulkiausius šių automobilio dalių pokyčius

Dažniausia liga – šviesos

Techninių apžiūrų asociacijos "Transeksta" duomenimis, Lietuvos keliais zujančių mašinų žibintų būklė yra bene netvarkingiausia automobilio sistema. Važiuoklės ar transmisijos trūkumų turi iki 19 proc. per technines apžiūras tikrinamų mašinų, o šviesos ligomis, vaizdžiai sakant, serga 29 proc. automobilių.

Panašu, kad vairuotojai šiuos dalykus tiesiog laiko mažareikšmiais ir nekreipia dėmesio į tai, kaip žibintai sureguliuoti, įtvirtinti, ar švarūs, kokia reflektorių ir sklaidytuvų būklė.

Tuo naudojasi kai kurie prekybininkai, siūlydami "patobulinti" automobilio žibintus montuojant neva dukart geresnes lemputes ar atlikti kitokius šarlataniškus patobulinimus. Dažnas vairuotojas, ypač jaunesnis, susivilioja tokia galimybe. Vėliau pasekmes pajunta ne tik jis pats, bet ir kiekvienas jo kelyje sutiktas priešpriešiais atvažiuojantis eismo dalyvis, apakintas kone mėlynai plieskiančių "prožektorių".

Turi atitikti standartus

Technikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad artimųjų ir tolimųjų šviesų lempos šiuolaikiniams automobiliams gaminamos įvairių modifikacijų: H1, H3, H4, H7, HB3, HB4 ir kt. Visi artimųjų ir tolimųjų šviesų lempos turi dvi nevienodos paskirties ir galios kaitinimo spirales iš volframo: didesnės galios – tolimajam, mažesnės – artimajam apšvietimui.

Transporto priemonių priekiniuose žibintuose, skleidžiančiuose asimetriškus artimųjų arba tolimųjų šviesų spindulius arba abu šiuos spindulius ir turinčiuose vieną žymų – C, R, CR, C/R, CRPL, naudojami R2 ir (arba) HS1 kategorijų šviesos šaltiniai, t.y. paprastos kaitinimo lempos.

Automobilių priekiniuose žibintuose, skleidžiančiuose asimetriškus artimųjų arba tolimųjų šviesų spindulius arba abu šiuos spindulius ir turinčiuose vieną žymų – HC, HR, HCR, HC/R, HC/HR, HCR PL, atitinkamai naudojami H1, H2, H3, HB3, HB4, H7 ir (arba) H8 kategorijų šviesos šaltiniai, t.y. halogeninės kaitinimo lempos.

Jei transporto priemonių priekiniuose žibintuose, skleidžiančiuose asimetriškus artimųjų arba tolimųjų šviesų spindulius arba abu šiuos spindulius yra viena iš žymų – DC, DR, DCR, DC HR, DCR PL, vadinasi čia naudojami D1R, D2R, D3R, D4R, D1S, D2S, D3S ir (arba) D4S kategorijų šviesos šaltiniai, t.y. dujų išlydžio šviesos šaltiniai, paprastai dar vadinami ksenoniniais žibintais.

Už "grožį" gresia baudos

Kodėl svarbu šiuos dalykus žinoti ir jų paisyti? Visų pirma, to reikalauja Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, numatantys, kad bet kokie transporto priemonės konstrukcijos pakeitimai gali būti atliekami tik panaudojant tam skirtas ir (arba) sertifikuotas detales bei konstrukcines ir eksploatacines medžiagas. Tai be jokių išlygų galioja ir kalbant apie žibintus.

"Žibintų ir atšvaitų konstrukcijos bei techninės būklės" reikalavimų viename punktų nurodoma, kad žibinte įrengtas šviesos šaltinis (kaitrinė lemputė, dujų išlydžio lemputė, šviesos diodas (LED) ar kt.) turi atitikti to žibinto gamintojo numatytą šviesos šaltinį ir žibinto komplektaciją. Tai reiškia, kad privalo būti ir veikti valymo, reguliavimo ir kita įranga. Be to, šie reikalavimai draudžia naudoti nenumatytus arba draudžiamus naudoti apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisus.

Tai vienareikšmiškai patvirtina, kad pastaruoju metu gatvėse neretai sutinkami automobiliai su mėlynos spalvos diodais vietoje įprastų žibintų arba "ksenoninėmis" šviesomis vietoje standartinių gali būti pelnytai laikomi techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis. O už tai numatyta atitinkama administracinė atsakomybė.

Viršija leistinas normas

Pasak bendrovės "Transporto studijos" eksperto Justino Aurylos, jei automobilių artimųjų/tolimųjų šviesų žibintai yra sertifikuoti ir numatyti naudoti su paprastomis arba halogeninėmis kaitrinėmis lemputėmis (žibintų žymėjimas: C, R, CR, C/R, CRPL, HC, HR, HCR, HC/R, HC/HR, HCR PL), montuoti dujų išlydžio šviesos šaltinius draudžiama. Dar daugiau – neatlikus perdirbimo tai net neįmanoma, nes sertifikuotų paprastų, halogeninių ir dujų išlydžio šviesos šaltinių cokoliai yra skirtingi.

Tiesa, Lietuvos rinkoje yra pardavinėjamų dujų išlydžio šviesos šaltinių komplektų, kurių cokoliai yra pagaminti tokie patys kaip halogeninių šviesos šaltinių arba naudojami atitinkami adapteriai, kurie lemputes leidžia sumontuoti į halogeninius žibintus. Deja, tokie perdirbimai iš esmės yra draudžiami, nes viena iš priežasčių, kodėl lemputės turi skirtingus cokolius, būtent ir yra užkirsti kelią galimoms tyčinėms ar netyčinėms manipuliacijoms šviesos šaltiniais.

Kodėl draudžiama tai daryti? Pasak J.Aurylos dažniausiai pardavinėjamų neleistinų montuoti dujų išlydžio šviesos šaltinių komplektų – vadinamųjų ksenoninių lempų – skleidžiamos šviesos spalvos temperatūra viršija 5000 Kelvino laipsnių (K), o kartais siekia net iki 13000 K. Tuo tarpu taisyklių reikalavimai numato, kad tokio tipo lempų skleidžiamos šviesos spalvos temperatūra turi būti nuo 3500 K iki 5000 K.

Didesnė galia grandinėje ir kaitinimo temperatūra gali pažeisti standartinio žibinto sklaidytuvą. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio elektros sistema taip pat turi būti specialiai pritaikyta tokioms lempoms.

Be to, techniniuose reikalavimuose numatoma, kad artimųjų šviesų žibintai, kurių šviesos šaltinio etaloninis šviesos srautas viršija 2000 liumenų, turėtų būti įtaisomi kartu su priekinių žibintų valymo įtaisu, o priekinių žibintų vertikaliojo pokrypio reguliavimo įtaisas privalo būti automatinis.

"Reikalavimai dėl valymo (apiplovimo) įtaisų ir automatinio vertikalaus pokrypio reguliavimo yra susiję tiesiogiai su eismo saugumu, nes, esant didesniam šviesos srautui, priešpriešinio eismo dalyviai dažnai akinami. Be to, akinimas ir šviesos mirgėjimas atsiranda esant nešvariam stiklui arba netinkamai sureguliuotam žibintui. Visi šie dalykai gali išprovokuoti eismo įvykius, kurių pasekmės paprastai būna labai skaudžios", – pastebėjo "Transporto studijų" ekspertas J.Auryla.

DAUGIAU