Anot profesorės, vaikų teisių apsauga – viena iš sričių, kurioje mūsų valstybė tebėra atitrūkusi nuo Europos kaimynių. 62 struktūruotus kokybinius interviu su vaikų dienos centrų darbuotojais atlikusios mokslininkės teigimu, dabartinė jų veiklos finansavimo tvarka nepalanki veiklos tęstinumui ir nuoseklumui užtikrinti. Realią paspirtį galėtų suteikti visuomenės parama, tačiau filantropinių tradicijų Lietuvoje dar pasigendama.

– Kokioms šeimoms, Jūsų vertinimu, vaikų dienos centrų pagalba yra labiausiai reikalinga?

– Labiausiai – toms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, dažniausiai – motina; toms, kurios turi mažai arba visai negauna neformalios pagalbos; toms, kurios balansuoja ties skurdo riba, kurioms suderinti vaikų priežiūrą ir darbą yra itin didelis iššūkis.

Dienos centrų paslaugų reikia visiems vaikams, kurie auga šeimose, kuriose yra piktnaudžiaujančių alkoholiu ir tarpusavyje smurtaujančių asmenų. Šie centrai būtini vaikams, kurių tėvai turi itin didelių sveikatos problemų, pavyzdžiui, serga gilia depresija. Specializuoti vaikų dienos centrai reikalingi ir neįgalius vaikus, sunkiai auklėjamus vaikus auginančioms šeimoms.

– Kokią pagalbą vaikų dienos centrai suteikia tokiems mažamečiams?

– Vaikai turi ne tik galimybę pavalgyti ir paruošti pamokas su suaugusiųjų pagalba, bet ir bendrauti su panašias patirtis turinčiais vaikais, išsikalbėti. Išsikalbėjimas, prieraišumas, savo sunkumų atskleidimas yra itin reikšmingi vaiko gyvenime, nes padeda sumažinti stresą, mokytis jį įveikti ir pan. Kita vertus, dienos centrų aplinka yra labai reikšminga vieta vaikams, kuriems reikia atsikvėpti nuo šeimos. Turime suprasti, kad yra vaikų, kurie gyvena su savo šeima mažuose bendrabučio tipo kambarėliuose, neturėdami galimybių išvengti tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, barnių ir pan. Šios grupės vaikams dienos centrai yra tai, kas padeda jiems gyventi ir augti.

Visada save stiprinu, kad jei vaikai ištveria šitaip gyvendami, tai aš galiu juos išklausyti.

– Su kokiais iššūkiais, jūsų manymu, susiduria vaikų dienos centrai?

– Jų apstu. Visi vaikų dienos centrai susiduria su dideliais darbo krūviais ir mažais atlyginimais. Todėl sunku pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus. Kiti iššūkiai labai susiję su vaikų dienos centrų statusu.

Vaikų dienos centrai, kurių steigėja yra savivaldybė, turi mažiau rūpesčių kaip išgyventi, t. y. kaip užsitikrinti nepertraukiamą darbo stažą, apmokėti už komunalines paslaugas, iš ko pamaitinti vaikus. Tuo metu nevyriausybinio sektoriaus: NVO, religinių organizacijų – įsteigti VDC susiduria su išgyvenimo iššūkiu. Išgyvenimas reiškia lėšų paiešką, iš kurių bus maitinami vaikai, mokami atlyginimai, išlaikomos patalpos.

Lietuva neturi filantropinių tradicijų, ši veikla labiau išimtis nei taisyklė. Projektinio finansavimo praktika yra ydinga, nes neskiriamas 100 proc. finansavimas. Kas reiškia, kad reikia parašyti daug projektų, o jei laimi, gauni dalinį finansavimą. Kasdienybėje tai reiškia didelį biurokratizmą, popierizmą, ir vis mažiau laiko liekančio darbui su vaikais.

– Lietuvoje ties skurdo riba gyvena beveik 133 000 vaikų. Kaip manote, kodėl šie skaičiai tokie dideli?

– Vaikų skurdas yra įsisenėjusi problema nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Priežastys yra kompleksinės. Dideli vaikų skurdo mastai atskleidžia, kad šeimos su vaikais turi mažesnes ekonomines, socialines galimybes. Tai labai susiję su struktūrinėmis priežastimis. Pavyzdžiui, maža minimali alga, galimybių derinti darbą ir vaikų priežiūrą stoka, pasyvūs skurdo sprendimo būdai ir pan.

Labai reikšmingos yra ir socialinės, kultūrinės priežastys. Jos nulemia, kad 23 proc. Lietuvos vaikų auga tik su motinomis. Tai reikšmingai didina vaikų skurdą.

– Viešojoje erdvėje, nagrinėjant skurdo problemą, dažniausiai kalbama apie socialinės rizikos šeimas. Ar tikrai didžiausia problema yra vaikai, kurie auga socialinės rizikos šeimose?

– Vaikai nėra problema. Problema yra neigiamas požiūris į juos. Matant vaikų sunkumų, tame tarpe ir skurdo, problemas bei itin mažas pagalbos jiems galimybes, galima sakyti, kad Lietuvoje vaikai, kaip socialinė grupė, patiria diskriminaciją pagal amžių. Atgavus Nepriklausomybę, BNP augo, o vaikų skurdas nemažėjo. Norėtųsi, kad į vaikus nebūtų žiūrima kaip į išlaidas. Vaiko gerovės politikos reikšmę valstybė turėtų matyti kaip investiciją į žmogų ir tolesnę savo raidą.

– Vaikų skurdo, prievartos prieš mažamečius problematiką aktyviai gvildenate ne tik moksliniame darbe, bet ir skelbdama komentarus žiniasklaidoje, ją aktualizuodama. Kaip susiklostė, kad pasirinkote tirti būtent šias temas?

– Tiesiog taip susiklostė įvykiai mano mokslinės karjeros pradžioje. Norėjau disertaciją rašyti apie visuomenės atsparumą ir atsigavimą po patirtų trėmimų, okupacijos, tačiau mano norai buvo utopiniai, ir man buvo patarta tyrinėti prievartą prieš vaikus. Šia tema ir parašiau disertaciją. Teko dirbti ir Vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Tuo laikotarpiu aktyviai prisidėjau prie vaikų dienos centrų steigimo. Taip ir nenustojau galvoti nei apie visuomenės atsigavimą, nei apie vaikus.

Užsienio mokslininkų tyrimų rezultatai leido man suvokti, kad tikrasis visuomenės atsigavimas gali ateiti tik per rūpestį vaikais. Tuo šiandien esu įsitikinusi.

– Kiek jums asmeniškai svarbu apie tai kalbėti, matant, kad šios temos išties yra skaudžios ir labai aktualios mūsų visuomenėje?

– Nevengiu mąstyti apie gyvenimo prasmę. Dažnai keliu klausimą, kokia turi būti mano asmeninė bei visuomenės laikysena skausmo, nevilties, blogio atžvilgiu. Kad ir kaip galvočiau, visada prieinu to paties atsakymo – negalime užsimerkti ir būti laimingi, kai šalia – žmogus, kuriam reikia pagalbos. Tyrimai apie vaikų patirtą žalą tikrai labai sunkūs emociškai. Visada save stiprinu, kad jei vaikai ištveria šitaip gyvendami, tai aš galiu juos išklausyti.

Kai išklausai, norisi prisidėti ir prie problemų mažinimo. Antraip man pačiai mano atliekami moksliniai tyrimai netektų prasmės. Gal dar mūsų visuomenė nesuvokia šios temos aktualumo, nes, kaip rodo rezultatai, vaikai dažnai savo problemose, sunkumuose yra palikti vieni. Tačiau pastaraisiais metais yra gerų ženklų, kad aktualumas bus plačiau ir giliau suvoktas. Čia reikia didelio sąmoningumo.

– Kokia jūsų, kaip pilietės, pozicija šių temų atžvilgiu?

– Stengiuosi užimti socialiai atsakingą poziciją. Tyrimai, kuriuos atlieku, remiasi mano pilietine iniciatyva. Stengiausi rašyti projektus, kad gaučiau finansavimą iš Lietuvos mokslų tarybos. Rašiau projektus tyrimams, susijusiems su alkoholio žala vaikams, vaiko apsaugos veiksmingumu. Deja, finansavimo taip ir nepavyko gauti.

Prieš dvejus metus nusprendžiau nešvaistyti savo energijos vėjais. Šias temas tyrinėju savo iniciatyva, kurios sklaidai yra puikios sąlygos Vytauto Didžiojo universitete. Tačiau valstybėje situacija šių temų atžvilgiu turėtų pasikeisti. Smurto prieš vaikus, žalojančios vaikystės patirčių, pagalbos vaikams veiksmingumo tyrimai neturi būti ignoruojami valstybiniu lygmeniu. Taip neturi tęstis, nes tai nėra tik pavienių žmonių atsakomybė.

– Temos, kuriomis kalbate – išties sunkios emociškai. O kur pati semiatės jėgų, įkvėpimo darbui, kokių turite pomėgių?

– Stiprybės semiuosi tikėjime, esu katalikė. Atsigaunu dirbdama sode – man labai patinka gėlės, sukulentai.

Dosjė

* Gimė Varėnos rajone, netoli Merkinės. Didžioji vaikystės dalis prabėgo Alytaus rajone, Žvirgždėnų kaime.

* 2004 m. VDU baigė socialinių mokslų (sociologija) doktorantūrą.

* Nuo 2016 m. eina profesorės pareigas VDU viešojo administravimo katedroje. Dėsto bakalauro, magistro ir doktorantūros programose.

* Pagrindinės mokslinių interesų sritys – vaiko apsaugos politika, alkoholio žalos ir socialinės atskirties tyrimai.

* Yra VDU Senato narė.

* Augina du sūnus.

Kas yra vaikų dienos centras?

Į vaikų dienos centrus mažieji ateina po pamokų mokykloje. Čia jie gali saugiai praleisti laiką, pavalgyti, pasiruošti namų darbus ir pabendrauti. Daugelis centrų turi virtuvėles, kuriose socialiniai pedagogai su vaikais gamina pietus. Specialistai konsultuoja ir padeda ne tik vaikams, bet ir visai jų šeimai. Vaikų dienos centrai dažnai tampa paskutiniu laipteliu, apsaugančiu sunkiai besiverčiančių šeimų atžalas nuo gyvenimo globos namuose.

Padėti gali kiekvienas

Mažmeninės prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ šiuo metu vykdo ilgalaikį nacionalinį paramos projektą „Už saugią aplinką mūsų vaikams“ ir kviečia prisidėti prie visus geros valios piliečius. Paaukoti nesudėtinga – užsukę į „Lidl“ grąžinti užstato sistemos ženklu pažymėtų pakuočių į taromatą, spauskite mygtuką „Paaukoti“. Jūsų skirta auka drauge su prekybos tinklo pridėta dalimi bus perduota trims vaikų dienos centrus valdančioms organizacijoms: „Gelbėkit vaikus“, „Lietuvos Caritas“ ir Maltos ordino pagalbos tarnybai. Šitaip renkama parama gavėjus pasieks kiekvieną metų ketvirtį. „Lidl“ sumanytas projektas – Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ dalis.

Prietaisas, kurio dėžutėje yra ir pirmosios pagalbos rinkinys, padeda atkurti širdies ritmą dar iki atvykstant medikams. Ir – svarbiausia – juo gali naudotis kiekvienas, net ir neturintis medicininio išsilavinimo. Kai kuriose šalyse defibriliatoriai jau yra tapę tokiu pat savaime suprantamu viešosios paskirties pastatų atributu, kaip ugnies gesintuvai. Diegdamas šiuos įrenginius, prekybos tinklas „Lidl“ orientuojasi į šiuos pažangius visuomenės sveikatos ir saugos standartus.

Trys lemtingos minutės

Didelių susibūrimų vietose, tokiose kaip oro uostai, geležinkelio ar autobusų stotys, taip pat prekybos centrai, greitoji medicinos pagalba dažniausiai kviečiama dėl sutrikusio širdies ritmo – kai žmogus netenka sąmonės, jam prasideda traukuliai. Defibriliatorius sureguliuoja širdies skilvelių virpėjimą ir pavojus gyvybei stipriai sumažėja – panaudojus šį aparatą per pirmas tris minutes, 75 proc. atvejų žmogus atsigauna.

„Esame, ko gero, vienintelis Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklas, kuris turės po defibriliatorių kiekvienoje savo parduotuvėje. Nutarėme įsirengti pačius moderniausius, automatinius prietaisus, kad užtikrintume maksimalų saugumą – mums svarbi kiekvieno žmogaus gyvybė“, – sakė „Lidl Lietuva“ centrinės tarnybos vadovas, valdybos narys Marius Kybartas.

Skambutis medikams – automatinis

„Lidl“ defibriliatorių dėžutėse, pakabintose matomose ir lengvai prieinamose parduotuvių vietose, sumontuoti GSM moduliai. Tad, atidarius dėžutę, automatiškai skambinama Bendrosios pagalbos centro (BPC) numeriu 112. Be to, prietaisų SIM kortelės yra registruotos, tad BPC operatoriai iškart matys, iš kurios „Lidl“ parduotuvės skambinama.

Pasak „Lidl Lietuva“ darbų saugos vadovo Povilo Medelio, automatinis prietaisas su GSM ryšiu sutaupo laiko ir leidžia susitelkti į gaivinimą: net ir neturint su savimi mobiliojo telefono, bus sėkmingai susisiekta su BPC ir iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Pirmosios pagalbos teikėjams tai puiki galimybė tuo pat metu palaikyti tiesioginį ryšį su medikais ir naudoti defibriliatorių, vadovaujantis jame įrašytomis balso instrukcijomis.

Apmoko darbuotojus

Priklijavus elektrodus prie nukentėjusiojo kūno, automatinis defibriliatorius įvertina širdies darbą. Balso instrukcija nurodo, ką daryti pirmosios pagalbos teikėjui.

„Jei reikalinga, prietaisas šoką suteikia pats, automatiškai – nereikalingi jokie papildomi mygtukų paspaudimai. Prireikus atlikti dirbtinį kvėpavimą, defibriliatorius diktuoja ritmą, kokiu greičiu, kiek kartų paspausti, kiek kartų įpūsti ir kiek ilgai pūsti orą darant dirbtinę plaučių ventiliaciją“, – pasakojo P. Medelis.

Nors širdies defibriliatoriumi naudotis yra nesudėtinga, „Lidl“ parduotuvių vadovaujantys darbuotojai privalomai apmokomi, kaip juo gaivinti nukentėjusįjį, ištikus nelaimei, ir tinkamai suteikti pirmąją pagalbą.

Pirmuosius pirkėjus naujoji parduotuvė pasitiks šventišku šurmuliu – vaišins spurgomis bei karštais gėrimais ir kvies įvertinti specialiai atidarymui paruoštus pasiūlymus bei atsinaujinusią aplinką.

Standartinė, bet klaipėdietiška

Atsižvelgus į Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo Almanto Mureikos nurodytas gaires, naujoji parduotuvė įgavo uostamiesčio architektūrai būdingų bruožų – fasado apdailoje dominuoja rausva spalva.

Tuo metu savo planu naujasis prekybos centras – standartinis, tad „Lidl“ jau lankęsi pirkėjai nesunkiai ras įprastus skyrius ir jau pamėgtas prekes.

Parduotuvė turi ir sandėlį bei personalo patalpas. Ties įėjimu įrengta vadinamoji ekostotelė su taromatais, automatiniu praustuvu, talpomis popieriaus, plastiko bei kt. atliekoms, baterijoms ir smulkiai elektros įrangai.

Prie ekostotelės verta stabtelėti norint padaryti gerą darbą ne tik aplinkai, bet ir visuomenei. Šiuo metu „Lidl“ kviečia visus norinčiuosius prisidėti prie paramos projekto „Už saugią aplinką mūsų vaikams“: grąžinant užstato sistemos ženklu pažymėtas pakuotes į taromatus visose „Lidl“ parduotuvėse, sukauptą užstatą keliais mygtukų paspaudimais galima skirti vaikų dienos centrus valdančioms organizacijoms.

Atsižvelgė į poreikius

Uostamiestyje iki šiol veikė dvi „Lidl“ parduotuvės, viena iš jų – Pempininkuose, Taikos pr. 66B, kita – Bandužiuose, Smiltelės g. 19. Jau tuomet Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas išreiškė viltį, kad kita parduotuvė miestiečių patogumui galėtų atsirasti šiauriau. Naujasis „Lidl“ – kaip tik pakeliui gyvenantiems bei dirbantiems centrinėje Klaipėdos dalyje ir atvykstantiems iš priemiesčių.

Šiuo metu itin svarbų transporto mazgą, Sendvario žiedą, esantį netoli naujosios parduotuvės, rengiamasi pertvarkyti į šviesoforų reguliuojamą sankryžą. Su situacija susipažinusi bendrovė „Lidl Lietuva“ finansiškai prisidėjo prie šio projekto. Susitikimų su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Budinu bei Urbanistinės plėtros departamento direktoriumi Kastyčiu Macijausku metu „Lidl Lietuva“ atstovams buvo išsamiai pristatytos uostamiesčio infrastuktūros plėtros aktualijos ir poreikiai.

Įvertinęs juos, šalia naujosios parduotuvės prekybos tinklas įrengė ne tik vietų pirkėjų automobiliams, bet ir dvi elektromobilių įkrovimo stoteles. Be to, dovanojo miestui dar vieną naują automobilių stovėjimo aikštelę kaimynystėje – ši skirta visiems miestiečiams ir Klaipėdos svečiams. Po Trinyčių tvenkinio teritorijos sutvarkymo projekto, įgyvendinamo uostamiesčio savivaldybės, jų šiame parke tikimasi vis daugiau.

„Plečiantis prekybos tinklams, iš konkurencijos išlošia pirkėjai. Tačiau šis procesas gali nesunkiai įgyti ir daugiau vertės. Todėl labai džiaugiamės sėkmingu bendradarbiavimu su vietos valdžios institucijomis – dialogas atveria daugybę galimybių drauge plėtoti viešąją miestų infrastruktūrą. Klaipėdoje turime tokios partnerystės pavyzdį“, – sakė Radostin Roussev-Peine, UAB „Lidl Lietuva“ generalinis direktorius.

Šiuo metu 32 parduotuves Lietuvoje valdantis prekybos tinklas tęsia plėtrą.

Nuo šiol,  prekybos centre „Lidl“ grąžinant užstato sistemos ženklu pažymėtas pakuotes į taromatą, sukauptą užstatą vos keliais mygtuko paspaudimais galima skirti vaikų dienos centrus valdančioms organizacijoms. Gyventojų paaukotų pinigų sumą bendrovė savo ruožtu padvigubins. Šitaip renkama parama gavėjus, vaikų dienos centrus valdančias organizacijas, pasieks kas ketvirtį.

Už Lietuvą be globos namų

Prekybos tinklas „Lidl“ tampa vienu didžiausių vaikų dienos centrų rėmėju ir jungiasi prie Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“.

Vaikų dienos centrai, kuriuose sunkiai besiverčiančių šeimų atžalos gali saugiai praleisti laiką po pamokų, pavalgyti, pasiruošti namų darbus ir pabendrauti, dažnai tampa paskutiniu laipteliu, apsaugančiu vaikus nuo gyvenimo globos namuose.

Siekį kurti Lietuvą be globos namų palaikantis prekybos tinklas „Lidl“ pradeda ilgalaikį vaikų dienos centrų veiklos viešinimo bei paramos projektą.

Susipažinus su vaikų dienos centrų realybe, nebeliko abejonių, kad tai – sritis, kurioje galime prasmingai suvienyti jėgas su visais geros valios piliečiais.

Atstoja šeimos rūpestį

Nuo šiol „Lidl Lietuva“ ne tik pati stiprins nevyriausybinių organizacijų „Gelbėkit vaikus“, „Lietuvos Caritas“ ir Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų dienos centrų veiklą, teikdama jiems finansinę paramą bei produktus, bet ir kvies į šį projektą įsitraukti šalies gyventojus.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 9 tūkst. sunkiai besiverčiančių šeimų. Jose auga beveik 20 tūkst. vaikų, iš kurių tik 8 tūkst. turi galimybę lankyti dienos centrus. Dažnam iš jų čia tiekiami nemokami pietūs yra vienintelis per dieną gaunamas maistas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 310 vaikų dienos centrų – poreikis steigti naujas tokio tipo įstaigas didžiulis, tad prekybos tinklas „Lidl“ ketina skirti lėšų ir naujų centrų kūrimui.

Svarbu kiekvienas centas

Nors gali atrodyti, jog dešimties centų užstatas – menka suma, vaikų dienos centrai, kurie gyvena iš minimalios valstybės skirtos paramos ir surinktos labdaros, žino jo vertę.

„Vieno vaiko pavakariams paruošti užtenka vieno euro, pietums – pusantro, o už septynis eurus galima vaišinti pietumis visą savaitę, – mintinai vardija „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė. – Tad nė kiek negražbyliaujame sakydami, jog vertiname kiekvieną paaukotą centą.“

„Siekiame prisidėti sprendžiant visuomenės gerovei svarbias problemas. Susipažinus su vaikų dienos centrų realybe, nebeliko abejonių, kad tai – sritis, kurioje galime prasmingai suvienyti jėgas su visais geros valios piliečiais. Kalėdų metas – puikus laikas pradėti ilgalaikę partnerystę, į kurią įsitraukti kviečiame ir savo pirkėjus, – sakė „Lidl Lietuva“ generalinis direktorius Radostin Roussev-Peine. – Tikimės, kad galimybė skirti paramą per „Lidl“ parduotuvėse esančius taromatus dar labiau paskatins visuomenę tausoti gamtą, kartu kuriant saugesnę aplinką mūsų vaikams.“