„Kai ko vietomis trūko - supraskite, kad partija savo resursais viską organizavo. Kai kurios savivaldybės leido naudotis savo patalpomis, tačiau ne visur buvo balsavimo kabinos, nes negalime jų įsigyti patys. Ačiū tiems, kas paskolino“, - sakė politikas.

Jo teigimu, skundų sulaukta, tačiau jų turinys esmės nekeičia, o patys pažeidimai nėra piktybinio pobūdžio.

„Skundų buvo. Ne visi rinkimuose dalyvavę žmonės buvo patyrę - jiems tai irgi buvo naujiena. Taigi iš to nepatyrimo ne visi veiksmai mūsų tvarkas atitikdavo. Todėl reikėdavo iš CRK įspėti, kad būtų laikomasi mūsų aprašytų principų. Tie skundai visgi nesudaro pagrindo abejoti rezultatais“, - sakė A. Anušauskas.

Skundų buvo. Ne visi rinkimuose dalyvavę žmonės buvo patyrę - jiems tai irgi buvo naujiena. Taigi iš to nepatyrimo ne visi veiksmai mūsų tvarkas atitikdavo.

Pasak CRK pirmininko, pasitaikė atvejų, kuomet balsavimo biuleteniai buvo neantspauduoti, - apie tai sužinojus, balsadėžėse rasti biuleteniai be antspaudo buvo anuliuoti. Kai kuriuose miesteliuose trūko vietos, tačiau, pasak A. Anušausko, skundai ir pažeidimai susiję su keliomis dešimtimis biuletenių.

„Na, kadangi skirtumas keli tūkstančiai, tai tikrai esminio skirtumo rinkimų rezultatams tai nedaro“, - aiškino A. Anušauskas.

Teigiama, kad partijos narių aktyvumas rinkimuose siekė 55 proc., tuo tarpu nepartinių rinkėjų aktyvumas siekė 69 proc. Abu kandidatai turėjo 400 stebėtojų, o 600 žmonių dirbo komisijose. Sekmadienį skelbti rezultatai taip pat nesikeičia - už laimėjusią Ingridą Šimonytę balsavo 79 proc. rinkėjų (16418 balsų), tuo tarpu už Vygaudą Ušacką - 21 proc. (4441 balsas).

Lapkričio 17 d. TS-LKD taryba oficialiai parems I. Šimonytės kandidatūrą kitų metų gegužę vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose.

„Džiaugiuosi, kad įvyko šis eksperimentas arba proveržis į naujesnius demokratijos laikus Lietuvoje. Nebuvome visai tikri, kaip žmonės reaguos, ar supras, kad čia yra proga ir reikmė parodyti savo pilietinę poziciją, nors tik partijos ribose, bet vis tiek poziciją“, - sakė V. Landsbergis.

Pasak vieno iš TS-LKD partijos įkūrėjų, būtent tokia ir yra partijos misija - žadinti visuomenės pilietiškumą ir dalyvavimą svarbiuose šaliai renginiuose.

„(Misija - ELTA) nestovėti nuošalyje, tik pakaušį krapštant, ir laukiant, kuo baigsis kažkieno reikalai. Tai yra mūsų visų reikalai. Bet reikia dar pažadinti tą sąmonę“, - profesorius.

Suskaičiavus beveik du trečdalius balsų, akivaizdžiai pirmauja Ingrida Šimonytė. TS-LKD duomenimis, Už parlamentarę balsavo 83 proc. rinkėjų. Tuo tarpu balsą diplomatui V. Ušackui atidavė 17 proc. pirminiuose prezidento rinkimuose dalyvavusių gyventojų.

Laimėjęs kandidatas atstovaus partijai 2019 m. gegužę vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose.

„Rezultatai rodo tendenciją, kad Ingrida laimi, su kuo ją ir sveikinu. Tikiu, kad buvau šitos demokratijos šventės dalyvis ir norėčiau padėkoti visiems savo remėjams“, - žurnalistams sakė V. Ušackas.

Politikas patvirtino, kad prezidento rinkimuose be partijos paramos - nedalyvaus. Paklaustas ar rems I. Šimonytę, diplomatas tikino remsiąs parlamentarę, jei ši išreikš tokį norą. Paklaustas ar laiko šiuos rinkimus skaidriais, V. Ušackas paliko tai vertinti žurnalistas, pridūręs, kad pirmasis blynas visuomet būna prisvilęs.

Tuo tarpu prie užtikrintos pergalės artėjanti I. Šimonytė šampano atidaryti neskuba ir tikino lauksianti galutinių rezultatų. Paklausta, kaip vertina V. Ušacko sprendimą į rinkimų apylinkes siųsti visą naktį ten budėjusius žmones, politikė kalbėjo apie pasitikėjimo stoką.

„Manau, kad čia yra pasitikėjimo klausimas. Kiekvienas laisvas elgtis, kaip jam atrodo teisinga. Jei kažkam atrodo, kad reikalingi tokie veiksmai - taip ir elgiasi. Mes manėme kitaip ir elgėmės atitinkamai“, - aiškino I. Šimonytė.

Paklausta, kaip vertina rinkimę kampaniją, I. Šimonytė pareiškė norėjusi mažiau kalbėjimo apie asmenybes ir daugiau apie politikos esmę.

„Galbūt būčiau norėjusi, kad tokių bandymų kažkaip daryti skirtis, kur jų galbūt ir nėra, arba užsiimti kaltinančią poziciją, būtų geriausia, kad tokių dalykų nebūtų buvę, nes tai visgi bendraminčių bendruomenė, kurioje ta rinkimė kova galėjo vykti vien tik tais idėjomis, o ne asmeniškumais“, - aiškino konservatorė.

Išankstiniai duomenimis, TS-LKD pirminiuose rinkimuose užtikrintai pirmauja I. Šimonytę, kurią remia 70 proc. balsavusių rinkėjų. Už V. Ušacką balsavo kiek mažiau nei trečdalis rinkėjų. Laimėjęs kandidatas atstovaus partiją kitų metų gegužę vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose.


TS-LKD pirminiuose rinkimuose gali dalyvauti partijos nariai, kurių yra kiek daugiau nei 14 tūkst. ir iš anksto užsiregistravę, partijai nepriklausantys asmenys – šių, partijos duomenimis, buvo pora šimtų daugiau nei 18 tūkstančių. Per pirmąją balsavimo dieną TS-LKD pirminiuose rinkimuose dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. rinkėjų.

„Pirmąją balsavimo dieną, šeštadienį, iš viso jau balsavo 10 142 iš 33 339 rinkėjų. Tai yra 30,42 proc. nuo visų rinkimų teisę turinčių asmenų. Partijos narių balsavo 3816 iš 15 080 (25,31 proc.), o ne partijos narių - 6326 iš 18 259 (34,65 proc.) asmenų. Sekmadienį tikimės didesnio aktyvumo, nes net 14 skyrių balsavimą vykdo tik vieną dieną, t. y. sekmadienį, o dalis regioninių skyrių šiandien (šeštadienį. - ELTA) balsavimus vykdė mažesniuose miesteliuose arba ne visą dieną“, - teigė TS-LKD vykdomoji sekretorė Aistė Gedvilienė.

Pasak jos, šeštadienį aktyviausiai balsuota Trakuose, Kelmėje, Biržuose, Panevėžyje, Šakiuose. Vilniuje bendras partijos ir ne partijos narių aktyvumas yra 31,9 proc., Kaune - 32,7 proc., Klaipėdoje - 34,9 proc.
 

Pabrėžiamas socialinės lygybės poreikis Lietuvoje ir žadama išmokyti pasitikėti valstybės paslaugomis.

„Visi girdėjote, kad šiandien „Doing Business“ reitinge pakilome per kelias vietas. Na, fantastiška! Tačiau apie Vilniaus universiteto studiją, kurioje kalbama apie augančią socialinę atskirtį, ko gero, - ne. Tai labai gerai atspindi mūsų požiūrį į dabartines problemas“, - diskusiją apie LSDP siūlomą Lietuvos viziją iki 2024 m. trečiadienį pradėjo partijos vadovas Gintautas Paluckas.

Pasak politiko, svarbiausia - pasirūpinti žmogumi, kad šis jaustųsi saugus netekęs darbo, o už mokesčių mokėtojų pinigus teikiamos paslaugos turėtų gerinti kokybę, kad jomis būtų galima pasitikėti.

„Iš to kyla ir visi kiti dalykai, kaip mokesčių moralė, pasitikėjimas valstybe, valstybės institucijomis ir panašiai. Gerovės valstybė yra institucinių priemonių visuma, kuri sprendžia įvairius dalykus, kaip, pavyzdžiui, gyvenimišką riziką“, - aiškino G. Paluckas.

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas, LSDP priklausantis Liutauras Gudžinskas pažymėjo, kad partijos tikslas skatinti kalbėti ne apie BVP augimą, o geresnį gyventojų išsilavinimą, geresnę sveikatą ir kitus rodiklius, kurie, anot politologo, išties rodo valstybės pažangą bei gyventojų pajėgumą.

„Mokslininkai yra parodę, kad pajamų nelygybė daro įtaką visai puokštei socialinių problemų, į kurias patenka ir sveikata. Kitaip tariant, kuo mažesnė pajamų nelygybė, tuo geresnė ir gyventojų sveikata bei socialinė būklė“, - aiškino L. Gudžinskas ir pastebėjo, kad šiandien penktadalis turtingiausių uždirba septynis kartus daugiau nei penktadalis uždirbančių mažiausiai.

Kuo mažesnė pajamų nelygybė, tuo geresnė ir gyventojų sveikata bei socialinė būklė.

Pasak politologo, gera naujiena ta, kad 61 proc. šalies gyventojų pasitiki viešosiomis paslaugomis - tai esą aukščiau Europos Sąjungos vidurkio. Tačiau geri rezultatai ne dėl dosnaus viešųjų paslaugų finansavimo.

„Čia duoklę reikėtų atiduoti medikams, socialiniams darbuotojams, kurie leidžia turėti tokį rezultatą, aukštesnį už ES vidurkį. Ko reikia - geriau finansuojamų ir efektyviau valdomų viešųjų paslaugų“, - kalbėjo socialdemokratas.

LSDP siūlo išvardytas problemas spręsti įvedant universalią nacionalinę senatvės pensiją, reformuojant esamą pensijų pakopų sistemą, remiant vaikus auginančias šeimas nedarbo ir skurdo atvejais, plečiant socialines paslaugas bei gerinant sveikatos apsaugos sistemą.

Bendrąją, iš valstybės biudžeto finansuojamą, pensiją socialdemokratai siūlo atsieti nuo draudimo stažo ir didinti iki 80 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio (vėliau - 100 proc.) - šiuo metu tai yra 196 eurai, rašoma dokumente. Teisei į tokią pensiją nebūtų reikalaujama minimalaus draudimo stažo, o neturintiems dabar taikomo būtinojo draudimo stažo ji nebus mažinama, tokią pensiją vėliau siūloma susieti su vartojimo kainų indeksu.

Socialdemokratai taip pat siūlytų steigti valstybinę II pakopos pensijų dalyvių įmokų administravimo agentūrą, kuri atstovautų dalyvių interesams renkantis pensijai kaupiamo finansinio turto investavimo valdytoją, derantis dėl investavimo paslaugų sąlygų, keičiant investavimo kryptį, pensijų fondą ir pensijų fondų valdytoją.

„Lietuvoje labai užmiršta ir socialinių paslaugų plėtra. Tiek kalbant apie neįgaliųjų integraciją ir kitus dalykus. Tačiau reikėtų susikoncentruoti ir į darbo užmokesčio augimo bei atitinkamų darbo sąlygų ir krūvio normatyvus“, - sakė L. Gudžinskas.

Politologas pastebėjo, kad reikia keisti ir požiūrį į sveikatos apsaugos sistemą. Negalima ir toliau leisti tęstis situacijai, kuomet pagal išlaidas sveikatos apsaugai stipriai atsiliekame nuo ES vidurkio, o trys ketvirtadaliai medikų nėra patenkinti savo darbo sąlygomis.

„Esminiai sprendimai čia - prieinama sveikatos priežiūros sistema, keliant finansavimo lygį iki 8 proc. BVP, mirtingumo mažinimo programos kūrimas ir rimtas dėmesys medikų atlyginimams“, - sakė L. Gudžinskas.

Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, Lietuvoje vis dar remiamasi atgyvenusiu požiūriu, nes išties išlaidos socialinėms reikmėms turėtų būti vadinamos investicijomis. Dar daugiau, nepakankamos išlaidos socialinėms reikmėms turėtų būti laikomos nuostoliais.

„Nes senas ekonomikos mąstymas - pirma sukurti, po to padalinti buvo grįstas ūkininkavimo logika - kad mažiau suvalgai bulvių, daugiau lieka sėklai. Dabar situacija visai kitokia, nes yra kapitalo rinkos, todėl finansinių resursų galima ieškoti ir kitur“, - aiškino ekonomistas.

Šiuolaikinis darbuotojas nėra vien darbo jėga, sakė R. Lazutka, o į žmones reikia investuoti. Kadangi žmonės nėra vergai ir gali išeiti iš darbo, darbdaviai nenori investuoti į darbuotojus. Tai būtų galima išspręsti siekiant, kad gyventojai uždirbtų pakankamai daug, jog galėtų rūpintis savo kvalifikacija patys.

Sostinės savivaldybė tarybos narį apskundė jam paviešinus ketinimus nuo 60 tūkst. iki 260 tūkst. padidinti miesto išlaidas viešiesiems ryšiams.

„Kaip Tarybos narys, turėjau teisę perskaityti informaciją bei pasidalinti ja su kitais Tarybos nariais gindamas viešąjį interesą“, - cituojamas Vilniaus tarybos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcijos narys.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl politiko elgesio kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kurios pavedimu skundą nagrinėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Spalio viduryje Ž. Šilgalis prie sostinės savivaldybės paskelbė, esą Vilniaus meras Remigijus Šimašius didina miesto išlaidas viešinimui, norėdamas pasireklamuoti prieš artėjančius savivaldos rinkimus.

„R. Šimašius paskelbė, kad eis į rinkimus kaip nepriklausomas kandidatas, aišku, kad rinkimų be pinigų nepadarysi, tai buvo sukurtas planas, kad viešiesiems ryšiams pinigus paimti ciniškai iš savivaldybės lėšų“, - tuomet teigė Ž. Šilgalis.

Vilniaus savivaldybė Eltai atsiųstame pranešime LLS nario kaltinimus neigė. Pasak jų, sutartis bus pasirašoma su tuo tiekėju, kuris pasiūlys mažiausią kainą pagal kiekius, nurodytus pasiūlymo formoje, bet maksimali sutarties suma, nurodoma sutartyje, bus 65 tūkst. eurų be PVM (kaip ir yra numatyta skyriaus pirkimų plane), kurios vykdant sutartį viršyti nebus galima. T. y. Vilniaus savivaldybė neišleis viešinimui, pagal šią sutartį, daugiau nei 65 tūkst. eurų su PVM.

„Teisiškai - taip. Tie žmonės, kurie įsirašo į komiteto veiklą, nebėra partijos nariai, nes jų veikla stabdoma. Jų narystė automatiškai sustoja, bet tikrai nėra nutraukiama. Jie bet kada gali išeiti iš komiteto ir jų narystė atsistato automatiškai. Ar pasibaigus rinkimams, ar komitetui nutraukus veiklą, jų narystė grįžtų ir mums nereikėtų imtis kažkokių veiksmų, kad narystė būtų atstatyta“, - aiškino LRLS pirmininkas.

Pasak jo, problematiškiausia tai, kad rinkimų komitetai nėra įpareigoti viešinti ar juolab partijai perduoti savo narių sąrašą, todėl R. Šimašiaus komitetui oficialiai pradėjus savo veiklą nebus aišku, kurie LRLS nariai jam priklauso.

„Nežinome to narių sąrašo - jis viešas ir prieinamas bus tada, kai bus perduotas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Dabar (prasideda. - ELTA) tas šešėlio laikotarpis. Kiekvienas asmeniškai turi suprasti, kad tapus komiteto nariu, narystė partijoje - sustoja“, - Eltai sakė E. Gentvilas.

Vilniaus meras R. Šimašius žiniasklaidai pranešė, kad antradienio vakarą bus oficialiai pranešta apie jo vedamo rinkimų komiteto startą.

Kaip jau rašė ELTA, antros kadencijos R. Šimašius nusprendė siekti be partijos pagalbos, o tam pritarė ir Vilniaus LRLS skyrius. Partijos valdyba tokį sprendimą pripažino pažeidusiu LRLS įstatus bei pareikalavo jį anuliuoti. Vilniaus liberalai valdybos veiksmus vadina neteisėtais. E. Gentvilas kreipėsi į partijos etikos sargus, kad šie paaiškintų, kieno elgesys teisėtas, o kieno - ne. Sprendimo tikimasi sulaukti iki lapkričio 7 dienos.

„Argumentai yra keli - yra etikos argumentas. Yra ir aplinkosaugos argumentas - kailinių žvėrelių ūkiai teršia aplinką ir pažeidžia žmogaus teises į švarią aplinką. Net labai konservatyvus politikas Jaroslavas Kačinskis yra sakęs, kad jei nenorime būti antros klasės Europos Sąjungos valstybė, turime užtikrinti, kad mūsų šalyje gyvūnai nebūtų žudomi dėl ne pirmos būtinybės prekių“, - Lenkijos valdančiosios daugumos partijos Teisė ir teisingumas pirmininką citavo L. Kasčiūnas.

Tuo tarpu projektą palaikantis Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys tvirtino, kad pati gyvūnų žudymo dėl kailio idėja yra iš esmės nehumaniška, todėl verslo argumentai, esą reikėtų kreipti dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis žvėreliai laikomi, neturi jokios prasmės.

Pasak L. Balsio, mokesčių sumokama keliasdešimt tūkstančių eurų, darbo vietos kuriamos sezoninės, purvinos ir kruvinos, todėl kalbėti apie naudą ekonomikai tikrai nėra didelio tikslo. Parlamentaro teigimu, reikėtų su Vyriausybe aptarti, kaip draudimą įgyvendinti sklandžiai ir kompensuoti dalį išlaidų verslui.

Tie gyvūnai pabėga iš fermų, atbėga prie gyventojų, apkandžioja žmones, pjauna vištas. Kiekvieną savaitę taip atsitinka.

Panašios pozicijos laikėsi ir A. Gelūnas, patikinęs, kad pateisinamai susimedžioti gyvūną dėl kailio galėtų nebent žmonės, kurių gyvybei gresia pavojus, tačiau šiuo atveju aptariama ne tokia situacija. „Tačiau mes kalbame ne apie tai, o apie abejotinų estetinių poreikių tenkinimą - todėl mano parašas yra po šiuo įstatymu“, - sakė liberalas A. Gelūnas.

Seimo narius papildė ir biologijos mokslų daktarė Grita Skujienė, pasak kurios, dėl kailių auginami gyvūnai nėra natūralu Lietuvos ekosistemai, pabėgę į laisvę tokie gyvūnai išnaikina vietines rūšis. Negana to, laukiniams gyvūnams užtikrinti gerų gyvenimo sąlygų narvuose neįmanoma iš principo.

Pasak sodybos „9 vėjai“ savininko Evaldo Subačiaus, kailių ferma yra sąlyginai netoli jo sodybos, todėl papūtus nepalankiam vėjui jaučiama šleikštulį kelianti smarvė.

„Su smarvės antplūdžiu ateina ir musės. Fermos deklaruoja, kad tai naikinama, tačiau tai nėra tiesa. Dar daugiau, tie gyvūnai pabėga iš fermų, atbėga prie gyventojų, apkandžioja žmones, pjauna vištas. Kiekvieną savaitę taip atsitinka. Yra visa paletė tokių labai negražių problemų“, - aiškino E. Subačius.

Tuo tarpu ne pelno siekiančios gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė priminė, kad tokį verslą jau uždraudė 17 ES valstybių, todėl Lietuvai nederėtų atsilikti.

„Jau dabar pas mus atsikelia Nyderlandų ūkininkai, nes pas juos ši industrija buvo uždrausta. Tai mums reikia pasirinkti, ar būsime Europos šiukšlynas, kur atvežamos kitur ES nepriimtos industrijos“, - klausė vadovė.

Spalį „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, tik 19 proc. Lietuvos gyventojų pritaria gyvūnų auginimui ir žudymui tik dėl jų kailio. 64 proc. visuomenės tam nepritaria, o 17 proc. neturi nuomonės.

Kaip jau rašė ELTA, rugpjūtį, gavusi signalų iš žiniasklaidos apie visuomeninių organizacijų užfiksuotus galimus gyvūnų gerovės ir kailinių žvėrelių laikymo pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) inicijavo neplanines patikras įtarimų sukėlusiuose ūkiuose.

VMVT duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruota ir veiklą vykdo 210 kailinių žvėrelių ūkių. Visi jie tikrinami periodiškai, 1-2 kartus per metus, pasirenkant didžiausią riziką gyvūnų gerovei keliančius laikotarpius, pavyzdžiui, jauniklių atjunkymo nuo motinų laikas (birželis-liepa) ar žudymo laikas (kovas / spalis-lapkritis).

Patikrinimų metu daugiausiai nustatoma smulkių neatitikimų, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo pažeidimų. Pasitaikė atvejų, kai keliuose ūkiuose buvo rasta sužeistų gyvūnų, taip pat silpno išsivystymo jauniklių, tačiau visi sužeisti gyvūnai buvo atskirti nuo sveikųjų, jiems buvo suteikta papildoma priežiūra ir gydymas, teigė VMVT.

Kai kuriuose ūkiuose nustatyta, kad gyvūnų (jauniklių) skaičius garduose didesnis, todėl nurodyta po atjunkymo gyvūnus nedelsiant perkelti į tuščius narvus. Ūkiai, kuriuose užfiksuojami pažeidimai, pasak VMVT, įtraukiami į didesnės rizikos grupę, jų kontrolė vykdoma dažniau.

Seimo Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos nariams apie susidariusią situaciją pasakoję komisijos atstovai Virginijus Kanapinskas ir Saulius Katuoka į klausimus, ar jaučia politikų spaudimą, atsakė neigiamai, tačiau pastebi, kad kritika ir įvairūs į jų pusę nukreipti epitetai išmuša iš vėžių.

LRLS pirmininkui Eugenijui Gentvilui pasiteiravus, ar VTEK nariai nemano, kad bandoma koreguoti instituciją reguliuojančią teisinę aplinką, V. Kanapinskas užsiminė, kad kai kurių Seimo narių pareiškimai, esą vieną ar kitą tyrimą atliks jau kitos sudėties komisija, verčia nerimauti.

„Atskirų politikų pasisakymus sunku vertinti, tačiau tokie pasisakymai, kad švietimo ministrės (Jurgitos Petrauskienės. - ELTA) veiklą vertins naujos sudėties komisija, savaime yra tam tikras netiesioginis spaudimas“, - sakė V. Kanapinskas.

VTEK narys paaiškino, kad vienas iš komisijos nepriklausomumo aspektų yra teisinis atleidimo reglamentavimas, o ne politiniais motyvais grįstas pašalinimas.

„Ne tai, kad sprendimai vienai ar kitai daugumai nepatinka, bet yra konkretus teisės pažeidimas, už kurį būtų galima atleisti iš pareigų. Ir šiuo aspektu kelia susirūpinimą tam tikrų politikų neatsakingi pareiškimai“, - dėstė V. Kanapinskas.

Ne tai, kad sprendimai vienai ar kitai daugumai nepatinka, bet yra konkretus teisės pažeidimas, už kurį būtų galima atleisti iš pareigų. Ir šiuo aspektu kelia susirūpinimą tam tikrų politikų neatsakingi pareiškimai.

Tuo tarpu S. Katuoka pridūrė, kad dabartinė situacija kažkiek veikia pasąmonę, ypač kai kritikuojama VTEK reputacija.

„Nėra labai lengva tai daryti (spręsti Seimo narių keliamus klausimus. - ELTA) - o jūs tvirtinate mus. Jei mes priimsime apie jus neigiamą sprendimą, tai negaliu būti tikras, kaip jūs balsuosite mano atžvilgiu“, - tikino S. Katuoka bei paragino Seimo narius dažniau kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, geriau išmanančią parlamento darbą.

S. Katuoka priminė, kad jį skyrė prezidentė, todėl turėdamas šalies vadovės pasitikėjimą neabejoja savo galimybėmis likti nepriklausomu.

ELTA primena, kad dėl galimo spaudimo VTEK nariams, opozicija buvo parengusi rezoliuciją, raginančią Seimo narius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos pirmininką Ramūną Karbauskį, partietę Agnę Širinskienę „nenaudoti Seimo narių mandatų neteisėtam VTEK šantažui, ir pažymi, kad tokie veiksmai nedera su Seimo narių priesaika „sąžiningai tarnauti demokratijai“.

Teigiama, kad valdančiosios daugumos nariai slapta įrašinėjo VTEK narių pokalbius ir vėliau bandė juos šantažuoti. Anksčiau R. Karbauskis žurnalistams buvo užsiminęs, kad norint išsaugoti VTEK reputaciją visi komisijos nariai turėtų atsistatydinti.

Neeilinio posėdžio metu antradienį daugumos balsais rezoliucija buvo atmesta.

„Matau, kas daroma Seimo pagrindinės opozicijos partijos ir jos satelitų, filialų - mažesnių dviejų politinių partijų. Yra atveriamas arba bandomas išvalyti kelias trims konservatorių kandidatams į prezidentus. Yra didžiulė baimė ir ta baimė pasireiškia tokiais desperatiškais veiksmais, kaip dabar paskutinėmis dienomis matote“, - Eltai sakė premjeras.

Paklausus premjero, kodėl tokie opozicijos veiksmai jam turėtų rūpėti, jei Vyriausybės vadovas visgi neplanuoja dalyvauti kovoje dėl vietos Daukanto aikštėje, S. Skvernelis kalbą kreipė opozicijos link.

„Tai gal jie (opozicija. - ELTA) nori išprovokuoti mane, kad aš pradėčiau kandidatuoti - bet aš jums savo poziciją jau esu pasakęs ir jos kol kas nekeičiu, - sakė ministras pirmininkas. - Matau, kad yra baimė, tai jeigu baimė yra, gal reikia pradėti galvoti ką nors.„

ELTA primena, kad antradienį premjeras atsisakė dalyvauti opozicijos sušauktame neeiliniame Seimo posėdyje, motyvuodamas tai iš anksto suplanuotu gamyklos atidarymu Marijampolėje. S. Skvernelis taip pat pažymėjo, kad opozicija jį įžeidinėja, žemina ir siekia interpeliacijos.

Rinkimai į prezidento postą vyks 2019 m. gegužę. Apklausose kol kas pirmauja pats save iškėlęs ekonomistas Gitanas Nausėda bei du Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirminiuose rinkimuose dalyvaujantys kandidatai - partijai nepriklausanti ekonomistė Ingrida Šimonytė ir diplomatas Vygaudas Ušackas.