Žaliųjų markatų patelės manipuliuoja patinais, kad šie įsitrauktų į kovas: apgaubia dėmesiu drąsius karius ir demonstruoja abejingumą nekariaujantiems patinams, trečiadienį paskelbė mokslininkai.

Besivaržančių markatų būrių susirėmimai dažniausiai įsiplieskia dėl ėdesio. Po tokių kautynių patelės lepina įnirtingiausiai kovojusius patinus ir pyksta ant neprisidėjusiųjų.

Tyrimas rodo, kad per kitą mūšį ir papildomu dėmesiu palepinti, ir agresyviai atstumti patinai kovoja uoliau, sakoma straipsnyje paskelbtame mokslo žurnale „Proceedings of the Royal Society B“.

Šių beždžionių patelių lepinimas ir agresija, „regis, veikia kaip socialiniai stimulai, kurie efektyviai skatina patinų dalyvavimą kovose tarp grupių“, rašo mokslininkai iš Šveicarijos ir Pietų Afrikos Respublikos.

Mokslininkų komanda dvejus metus stebėjo keturias žaliųjų markatų grupes viename PAR draustinyje.

Žaliosios markatos gyvena mišriomis patinų ir patelių grupėmis; dažnose konkuruojančių grupių kovose dalyvauja abiejų lyčių atstovai, bet viename susirėmime dalyvauja tik nedaugelis grupės narių.

Patinai yra stambesni už pateles, jų iltiniai dantys didesni, tad jų buvimas fronto linijoje yra vertingas.

Laimėtas mūšis užtikrina teritorijos ir ėdesio šaltinių kontrolę, o tai labai svarbu patelėms, auginančioms jauniklių.

Tačiau kodėl patinai tik dėl trupučio patelių dėmesio stoja į potencialiai labai rizikingą kovą? Viskas dėl sekso, mano mokslininkai. Patelių „bausmės“ už nedalyvavimą mūšiuose „galėtų pakenkti patino bendruomeniniams santykiams“ su konkrečia patele ar „kitomis grupės patelėmis“, rašė mokslininkai.

Kita vertus, „apdovanojimas“ galėtų „potencialiai signalizuoti kitoms grupės patelėms, kad šis patinas yra vertingas socialinis partneris“, ir, tikėtina, padidinti patino šansus susiporuoti.

Bendruomeniniai gyvūnai, turi palaikyti subtilią pusiausvyrą tarp dalyvavimo pavojingoje veikloje – pavyzdžiui, medžioklėje arba gynyboje – ir naudojimąsi gyvenimo grupėje privalumais aktyviai neprisidedant prie jų užtikrinimo. Pastarasis modelis leidžia išvengti pavojų, bet bendruomenė gali atmesti dykaduonius.

Panašūs elgsenos modeliai iš dalies būdingi ir žmonių visuomenei. Visų pavojingiausia grupės veikla yra karas, o sąmoningai kariauja tik nedaugelis gyvūnų – tarp jų, žinoma, žmonės ir beždžionės.