EKSPERTAS: PAUKŠČIŲ ČIULBĖJIMAS NERETAI KELIA IR PROBLEMŲ

Balandžio 1-oji – Pasaulinė paukščių diena. Lietuvos ornitologų draugija kiekvienų metų kovo pabaigoje kviečia visus stebėti paukščius, kelti inkilus. Visgi pavasarį žymintis paukščių čiulbėjimas neretai slepia ir problemų. 

Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas, paukščiai ne tik džiugina – jų kaimynystė gali kelti ir tam tikrų pavojų. Kai kurie paukščiai savo gausių susitelkimų vietose plunksnomis, išmatomis teršia aplinką, yra kai kurių infekcinių ligų sukėlėjai.

Pavojus sveikatai dėl paukščių

Laukinių paukščių išmatos gadina pastatus ir kitą turtą, o  platinamos ligos gali būti pavojingos sveikatai: paukščiai yra vieni lengviausiai ligas ir parazitus pernešančių gyvūnų. Gyvenamųjų namų palėpėse, pastogėse besiveisiantys paukščiai, pavyzdžiui: kregždės, žvirbliai, balandžiai, perneša ir platina tokias pavojingas ligas, kaip: histoplazmozė, ornitozė, toksoplazmozė, salmoneliozė ir kt.

„Nuo paukščių žmonės dažniausiai užsikrečia ornitoze – kvėpavimo takų liga, kurią sukelia balandžių lizduose, išmatose, plunksnose ir pūkuose esančios bakterijos. Balandžių išmatos taip pat gali sukelti grybelį. Didžiausias pavojus kyla, kai gyventojai nenaudodami asmeninių apsaugos priemonių puola po žiemos valyti balkonus, pastoges ir kitas balandžių priterštas vietas. Primename, kad apsisaugoti nuo šios ligos sukėlėjų galite dėvėdami kvėpavimo apsaugos priemones“, – apie balandžių keliamas grėsmes kalba L. Grigaliūnas.

Nerimą keliančios paukščių erkutės

Žmonės, kurių balkonuose, pastogėse paukščiai susisuka lizdus, dažnai kenčia ne tik nuo taršos, smarvės, bet ir kailiavabalių, kandžių, blusų, musių siurbikių, blakių ar net paukštinių erkučių.

„Paukščių lizduose gyvenančios erkutės – tai kraujasiurbiai kenkėjai, kuriems paukščiai yra galutiniai arba tarpiniai šeimininkai. Paukščių erkutės platina įvairius erkinius patogenus, potencialiai pavojingus žmonių sveikatai. Jos minta paukščių krauju, tačiau pastariesiems išskridus iš lizdų, erkutės, likusios be maitintojo, pastato sienomis ir per nesandarius langus bei orlaides, atviras balkonų duris patenka į gyvenamąsias patalpas ir čia  „įsikuria“. Tada šių smulkučių nariuotakojų draugija gali sukelti žmogui rimtų nemalonumų: erkutės, patekusios į žmonių gyvenamą aplinką, gali perduoti įvairių ligų sukėlėjus ne tik mūsų augintiniams, bet ir mums patiems“, – komentuoja ekspertas.

Problemas reikia spręsti tuoj pat

Susidūrus su sparnuočiais, kurie potencialiai kelia grėsmę sveikatai, būtina atkreipti dėmesį į kelis momentus.

Problemas su nepageidaujamais paukščiais reikia spręsti nedelsiant. Vadinasi, kai tik pastebėjote balkone ar pastogėje lizdus sukančius paukščius, reikia juos baidyti. Aplinkos apsaugos Teisės aktai griežtai draudžia ardyti lizdus, statyti spąstus, dėti nuodus, šaudyti paukščius ar kitaip juos žaloti. Tad siekiant nepakenkti ekosistemai, reikia priversti paukščius pasitraukti iš jiems patogios vietos. Patartina vengti lesinti paukščius viešose vietose, ypač vaikų žaidimų aikštelėse, prie laiptinių. Vietas, kuriose paukščiai dažniausiai teršia, rekomenduojama valyti, kad teršalai nepakenktų nei žmogui, nei augintiniams.

„Žinoma, geriausia užsiimti prevencija – nepalikti balkonuose nenaudojamų rakandų, padangų, kad nesusidarytų palankios sąlygos paukščiams sukti lizdus. Tam, kad paukščiai nepatektų į uždaras patalpas, netūptų ant stogų, palangių, atbrailų, kenkėjų kontrolės specialistai naudoja specialius tinklus, spyglius, spyruoklines vielos. Kiekvienas atvejis individualus“, – pataria L. Grigaliūnas.