NEPASKANAVĘS SULOS, NEPAJAUSI PAVASARIO

Nedaugelis miestiečių suprastų, ką reiškia pasakymas "medis suloja", tačiau apie sulą kiekvienas yra girdėjęs. Ankstyvą pavasarį visi skuba jos gerti, o apdairesni – ir žiemai pasiruošti. Tačiau, kaip ir šviežias uogas, sulą naudingiausia gerti šviežią ir po litrą per dieną.

* Sula vadinama medžio krauju. Tai šaknyse sukauptų maistinių medžiagų tirpalas, pavasarį perduodamas po žiemos atsigaunančio medžio vainikui.

* Šis gardus ir vertingas gėrimas leidžiamas vos kelias savaites, nutirpus sniegui, bet dar neišsprogus medžių pumpurams. Sula pradeda tekėti vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4–6 °C. Iš vieno beržo galima pritekinti apie 100 l ir daugiau sulos.

* Lietuvoje tinkama gerti klevų ir beržų sula, nes kitų medžių syvai turi kartoką skonį. Klevai sulą ima duoti maždaug savaitę anksčiau nei beržai, tačiau jos galima surinkti mažiau nei beržų. Užtat klevų sula saldesnė – mūsų senoliai ja saldindavo maistą.

* Norint išgauti švarios ir kokybiškos sulos, reikia pasirinkti sveiką medžio kamieną, ne mažesnio nei 20 cm skersmens. Derėtų nerinkti sulos iš medžių, augančių šalia judraus kelio.

* Sulą reikia tekinti, įgręžus beržą ar klevą šiaurinėje kamieno pusėje. 3–4 cm gylio ir iki 1 cm pločio skylutė gręžiama ne aukščiau 70 cm, joje įtaisomas medinis latakas sulai bėgti. Sulą kaupti geriausia stikliniame inde, nes plastikiniuose ji gali įgauti specifinį skonį. Baigus leisti sulą, reikia užkimšti kamieno skylutę mediniu kamščiu, užtepti moliu ar specialiu tepalu – taip medis bus apsaugotas nuo ligų ir puvimo.

* Šviežios sulos šaldytuve ilgiau nei 2–3 d. nereikėtų laikyti, nes iš gydomojo gėrimo ji gali virsti nuodais. Norint išsaugoti sulos ilgesniam laikui, labiausiai tinka ją rauginti arba šaldyti. Sulos šaldymas – vienas geriausių būdų išsaugoti ją nepakitusią net dvejus metus.

* Rauginti skirtą sulą supilstykite į švariai išplautus stiklainius, į kiekvieną įmesti po citrinos griežinėlį, razinų arba keletą skiltelių džiovintų obuolių, stiklainį uždenkite dangteliu ir išneškite į vėsią namų vietą, pavyzdžiui, rūsį. Jei neturite sąlygų vėsiai laikyti, taip paruoštą sulą užvirinkite ir, supilstę į iškaitintus stiklainius, sandariai užsukite.

* Iš sulos galima pasigaminti skanios giros. Į 4 l beržų sulos įdėkite 400 g medaus, 3–5 gvazdikėlius, 1 citrinos žievelę, 10–15 g mielių ir palikite rūgti kelias dienas. Paskui ją perkoškite ir supilstykite į butelius. Į kiekvieną butelį įmeskite po 2–3 razinas, sandariai uždarykite ir laikykite vėsioje vietoje.

* Sula pilama verdant arbatą, sriubą, iš jos gaminama gira, sidrai, kokteiliai ir net naminės grožio priemonės: veidui ir plaukams skirti losjonai ir kaukės. Iš beržų sulos ruošiamos tyrės imunitetui stiprinti ir mažakraujystei gydyti.

* Garinama sula virsta sirupu. Visiems gerai žinomas klevų sirupas, kurio didžiausia gamintoja – Kanada. Čia prileidžiama daugiausiai pasaulyje klevų sulos. Nuo indėnų laikų ji garinama, taip paverčiant sirupu. Norint pagaminti litrą klevų sirupo, reikia išgarinti 40 l sulos. Aliaskoje panašiu būdu gaminamas beržų sirupas, brangesnis nei klevų. Norint pagaminti litrą beržų sirupo, reikia išgarinti 90 l sulos.

* Senovėje tikėta, kad sula turi stebuklingų galių: raganos, nusipraususios joje naktį, įgauna galių apžavėti ir užkerėti. O jei suloje nusimaudo Jurginių naktį – net skraidyti gali. Todėl mūsų senoliai vakarais ąsotėlį prie beržo apversdavo dugnu į viršų – kad raganoms galių nesuteiktų.