Orangutanai, šimpanzės ir bonobai yra artimiausi žmonių giminaičiai primatų pasaulyje ir – kaip mes – pastebi, kada žmogus klysta, trečiadienį paskelbė mokslininkai.

Tikrosios žmoginės beždžionės taip pat būna pasirengusios padėti, jeigu suvokia, kad žmogus yra klaidingai įsitikinęs dėl kokio nors daikto buvimo vietos, rodo tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „PLOS ONE“.

„Šis tyrimas pirmą kartą parodo, kad tikrosios žmoginės beždžionės savo supratimu apie klaidingus įsitikinimus gali pasinaudoti tam, kad tinkamai padėtų kitiems“, – sakė Davidas Buttelmannas (Davidas Butelmanas) iš Maxo Plancko (Makso Planko) evoliucinės antropologijos instituto Vokietijoje.

Mokslininkai panaudojo testą, sukurtą maždaug 1,5 metų vaikams. Testo tikslas – nustatyti, ar vaikai supranta, kai kitas žmogus gali klysti; toks supratimas yra pažangaus socialinio pažinimo ženklas.

„Klaidingo įsitikinimo“ situacija būdavo sukuriama, kai matant beždžionei žmogus padėdavo kokį nors daiktą į vieną iš dviejų dėžių. Tuomet jis išeidavo iš patalpos, o kitas žmogus perdėdavo daiktą į kitą dėžę.

Sugrįžęs pirmasis žmogus bandydavo atidaryti pirmąją dėžę, kur, jo nuomone, turi būti padėtas daiktas, nes nežinodavo, kad jis buvo perkeltas.

Kitais atvejais pirmasis žmogus likdavo kambaryje ir matydavo, kad daiktas perkeliamas.

Iš viso šiame tyrime Leipcigo zoologijos sode Vokietijoje dalyvavo 34 beždžionės – šimpanzės, bonobai ir orangutanai.

„Klaidingo įsitikinimo“ atveju beždžionės reikšmingai dažniau pasirinkdavo teisingą dėžę.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad tikrosios žmoginės beždžionės, kaip ir žmonių vaikai, „buvo labiau linkusios padėti žmogui rasti daiktą, jeigu jis būdavo klaidingai įsitikinęs, kurioje dėžėje yra tas daiktas“, sakoma straipsnyje.

Iki šiol mokslininkai manė, kad tikrosioms žmoginėms beždžionėms nebūdingas gebėjimas nuspėti žmonių ketinimus – kitaip sakant, „skaityti mintis“.

„Tikrosios žmoginės beždžionės gali pasinaudoti šiuo suvokimu socialiai bendraudamos“, – sakoma tyrimo išvadose.

„Jeigu tai patvirtins tolesni tyrimai, numanomas tikrųjų žmoginių beždžionių ir žmonių socialinio pažinimo skirtumas būtų ne pamatinis gebėjimas „skaityti“ kitų mintis, o kažkas kita“, – sakoma išvadose.