Kuba – tai ilga ir siaura sala, nusidriekusi įstrižai Karibų jūros. Pasauliui ši šalis dažnai asocijuojasi su cigarais, romu ir išskirtinio skonio kava. O lietuviams – neabejotinai su vis labiau populiarėjančiu salsos šokiu ir muzika. Na, ir, žinoma, daugelis žino plačiai pasklidusią legendą, kad kubiečiai – be galo linksmi, nuoširdūs ir draugiški žmonės. Nors Karibų jūra nuo Lietuvos tikrai labai toli, lašelį šio egzotiško kokteilio galėjo paragauti ir kauniečiai – liepos 20-osios vakarą į koncertą "Svaiginanti Kuba" pakvietė Pažaislio muzikos festivalis. Veikiausiai kauniečiai siūlomu svaiguliu nesuabejojo, nes Vytauto Didžiojo universiteto koncertų salė tąkart buvo pilnutėlė.

Įtraukė ir publiką

Iš tiesų dažnai pasitaiko koncertų panašiais pavadinimais, tačiau tas svaigulys neretai būna lietuviškai ar bent kitaip šiaurietiškai santūrus. Tačiau šį kartą jis buvo autentiškas – scenoje šėlo grupė "Son Del Nene" iš pačios Kubos, savo biografijoje turinti prestižinį "Latin Grammy" apdovanojimą.

"Jei sakote, kad nemokate šokti – meluojate. Taip tiesiog nebūna!" – kviesdami į koncertą sakė "Son Del Nene" nariai. Dažnas lietuvis, koncertų metu veikiau mėgstantis sėdėti kėdėje, nei temperamentingai judinti klubus, tikriausiai suskubtų paoponuoti, kad tikrai būna. "Svaiginanti Kuba", matyt, gerai įsvaigino kauniečius, nes netrukus jų drovumas išgaravo.

Grupės vokalistui El Nene tereikėjo keleto paraginimų ir publika, neatsispyrusi Kubos svaiguliui, atsistojo iš kėdžių ir įsijautusi raitė klubus ir kitas kūno dalis. Siautulys netruko persikelti ir į sceną, kur akimirksniu radosi būrys šokėjų iš publikos, pakviestų atlikėjų: visai nesantūriai ir toli gražu nedroviai joje šoko įvairaus amžiaus merginos bei vaikinai, moterys ir vyrai, net vaikai.

Beje, pavyzdį šokti parodė ir patys "Son Del Nene" vyrukai, kuriems salsos šokis, matyt, yra tiesiog įgimtas. Mat jiems klubai labai natūraliai, regis, nededant nei menkiausių pastangų, judėjo jau nuo pat pirmųjų akordų – nesvarbu: dainuojant, rankose laikant gitarą, trimitą ar stovint prie bongų. Pradžioje jie dar atrodė šiek tiek, sakykime, akademiškiau – t.y. pasipuošę kostiumais, o jau po pirmojo opuso švarkai atsidūrė užkulisiuose. O klubai judėjo vis labiau, kol galų gale jų sceninis pasirodymas virto tikru Lotynų Amerikos vakarėliu. Jeigu kažkam tai pasirodė pernelyg nesantūru ar net nepadoru, reikėtų prisiminti pačią salsos esmę: salsa – tai ne vien šokis ir muzika. Salsa - tai reiškinys, kuriame organiškai susilieja šokis ir muzika, o kartais įsimaišo ir šioks toks erotikos prieskonis. O ir pats žodis "salsa" dažnai kildinamas iš atlikėjų, grojusių šią muziką, šūksnių. Tad, galima sakyti, Pažaislio festivalio scenoje matėme ir girdėjome pačią autentiškiausią salsą, o ne muziejinį jos variantą.

Jų muzika žavi ne vien temperamentu, bet kartais ir nostalgišku, sentimentaliu skambesiu.

Legenda tęsiama

Ugningoji "Son Del Nene" grupė – tipinis "Son cubano" žanro, gimusio dar XIX a., ansamblis, kurį sudaro Frankas Pereira Gómezas (kubietiška gitara), Eduardo Moreno Acosta (gitara), Felixas Martinezas Polo (trimitas), Deivys Cardenas Berroa (bosas), perkusininkai Yoendry Perera Ferreras bei Rigoberto Ramirezas Gonzalezas Balsinde, meistriškai valdę tradicinius kubietiškus mušamuosius – bongus, klavę, marakasus, ir charizmatiškasis vokalistas El Nene, kurio tikrasis vardas – Pedro Lugo Martinezas. Beje, pastarasis atlikimo subtilybes perėmė iš paties Ibrahimo Fererro, legendinio "Buena Vista Social Club" vokalisto ir muzikanto.

Apskritai, "Son Del Nene" – tarsi "Buena Vista Social Club", kurių muzika skamba tikrai ne vieno salseros grojaraštyje, tęsinys. Jų muzika žavi ne vien temperamentu, bet kartais ir nostalgišku, sentimentaliu skambesiu. Temperamentas ir nostalgija tarsi turėtų būti vienas kitam prieštaraujantys dalykai, tačiau "Son Del Nene" muzikoje jie susilieja į visumą.

Regis, vieną minutę viskas aplink šėlsta, kitą jau pasijauti tarsi sėdintis ant jūros smėlio šiltą gražų vasaros vakarą ir stebintis nuostabų saulėlydį, lydimą pietietiškos muzikos. Ir nors "Son Del Nene" nariai dar gana jauni, juos stebint nekyla abejonių, kad jie gros tol, kol judės, kaip ir legendiniai "Buena Vista Social Club".

Lašelis autentikos

"Svaiginanti Kuba" buvo išties išskirtinis renginys Pažaislio muzikos festivalio kontekste. Žinoma, festivalis vyksta vasarą, tad toli gražu ne visuose koncertuose skamba klasikinė muzika, o ir pastaroji neretai būna lengvesnio, labiau pramoginio turinio. Šį kartą viskas buvo kitaip – vargu, ar tai apskritai buvo koncertas, veikiau vakarėlis. Ir net ne tai. Tai buvo egzotiškas bei svaiginantis mišinys mums gana tolimų ir sunkiai pasiekiamų dalykų – lašelis masinėje muzikos scenoje vargiai egzistuojančio "Son cubano" žanro, lašelis autentiškos salsos kultūros, lašelis tikro pietietiško temperamento, lašelis legendinio "Buena Visto Social Club" skambesio. Šiai, į Lietuvą atkeliavusiai autentiškai Kubos dalelei publika tikrai neliko abejinga, o to nepajutusieji tikrai turės ko gailėtis.