SUOMIŲ MENININKAS LIETUVOJE TYRĖ ATMINTIES KLAIDAS

Suomijoje gimęs menininkas Evangelas Androutsopoulas visą savo vaikystę leido keliaudamas tarp Skandinavijos ir Graikijos. Šiuo metu Londone ir Helsinkyje gyvenantis kūrėjas sako, jog stengiasi, kad aplinkos poveikis jo darbams būtų minimalus, o savo kūriniuose kritiškai tyrinėja atminties klaidas, drąsiai abejodamas jos patikimumu.

– Papasakokite, kaip pradėjote piešti?

– Pirmiausia susidomėjau komiksais. Ne tik todėl, kad pats mėgau juos skaityti – mano draugai taip pat jais žavėjosi. Būdamas dvylikos ar trylikos metų pradėjau bandyti piešti bei kurti istorijas, lankyti piešimo pamokas. Supratau, kad atradau tai, ką noriu daryti. Išmokau piešti ir grįžau prie komiksų (juokiasi).

– Girdėjau, kad jus domina komiksų pasakojimo galimybės, taip pat vaizdų suvokimas smegenyse.

– Man patinka, kad komiksai apima labai daug skirtingų dalykų. Kurdamas komiksą pieši ir rašai vienu metu. Piešiniai susijungia ir sudaro tam tikrą prasmę. Labai mėgstu juos papildyti ranka rašytu tekstu. Keista, nes turėdamas tokį tekstą jo neidentifikuoji vien tik kaip teksto, o pradedi matyti kaip vaizdą.

– Jūsų knyga „Eviction“ („Iškeldinimas“) – tai neįprasta istorija apie įsivaizduojamą tuščią jūros dalį.  Atrodo, kad jums patinka filosofinės, gilios temos.

– Viskas ateina iš to, ką girdžiu ir matau, ką perskaitau knygose. Iš to, ką tuo metu mokausi ir bandau suprasti.

– Viešėdamas Lietuvoje nusprendėte sukurti pasakojimų seriją pastatų atminties tema, tyrėte miesto pokyčius, kurie atsiranda bėgant laikui. Kodėl svarbu kelti tokius klausimus?

– Šia tema kuriu ne pirmą kartą, nes ji įprasmina gyvenimą, kismą. Šįkart norėjau sukurti siužetą be žmonių ir ieškojau minčių, kaip tai padaryti. Atvykęs čia turėjau vos vieną mėnesį kam nors sukurti. Turėjau dirbti greitai ir man kilo mintis sukurti pasakojimą apie Kaune esančius pastatus. Nežinojau, kas iš to išeis ir kaip tai atrodys. Vaikštinėdamas gatvėmis susipažinau su tarpukario modernizmo architektūra, apie kurią iš pradžių nieko nežinojau. Galiausiai istorija išėjo kitokia, negu aš maniau. Gaila, bet jutau, kad man trūksta istorinių žinių sukurti tikrai gerą pasakojimą. O faktų išradinėti nenorėjau (juokiasi).

– Kuo Kaunas įdomus?

– Savo žmonėmis ir architektūra. Sutikau daug kuriančių žmonių. Jūsų architektūra labai įvairi – čia daug senųjų pastatų, šalia kurių kuriasi nauji. Daugelis miestų to neturi.

– Būdamas Kaune surengėte viešas dirbtuves, kurių pagrindinė tema – žmogaus atminties nepatikimumas. Kodėl svarbu analizuoti atmintį ir kuo atminties tema svarbi jums?

Menas man yra galimybė parodyti ką nors įdomaus iš menininko perspektyvos, atskleisti žmonėms savo požiūrį į tam tikrus dalykus ar problemas.

– Man patinka ši tema, nes ji kalba apie mūsų pagrindą. Taip pat buvau įkvėptas Arto Spiegelmano knygos „Maus“ – kūrinyje buvo vieta, kur jo tėvas neprisiminė kažkokio dalyko, bet žinojo, kad toks egzistavo. Man pasirodė, kad įdomu apie tai kalbėti ir būtent komikso žanru. Neįtikėtina, kad yra tokių atminties neatitikimų tarp to, ką žmonės sako ir ką prisimena.

– Kas jums yra menas?

– Menas man yra galimybė parodyti ką nors įdomaus iš menininko perspektyvos, atskleisti žmonėms savo požiūrį į tam tikrus dalykus ar problemas.

– Su kokiais projektais dirbote pastaruoju metu? Kurie iš jų pareikalavo daugiausia jėgų?

– Kol kas didžiausias iššūkis yra knyga, kurios vis dar nebaigiau. Kiekvienas naujas projektas yra šiek tiek rizikingas ir reikalauja nemažai pastangų. Bet kuo sudėtingiau, tuo smagiau (šypsosi).

– Šiuo metu gyvenate tarp Jungtinės Karalystės ir Suomijos. Ar gyvenamoji vieta daro įtaką jūsų darbams?

– Taip, bet labai stengiuosi apie tai negalvoti ir to nesureikšminti. Kai kas pasireiškia ne iš karto, bet atsispindi vėlesniuose kūriniuose.

– Kokie menininkai jus žavi ir įkvepia?

– Daugelis Suomijos kūrėjų, tokių kaip Tommis Musturis. Kai pradėjau piešti, labai žavėjausi 8-ojo dešimtmečio menininkais.

– Kur mėgstate ieškoti įkvėpimo?

– Muziejuose ir bibliotekose. Mėgstu vartyti knygas, žiūrėti iliustracijas. Patinka lankytis tapybos galerijose.

– Kokiais ateities planais galite pasidalyti?

– Planuoju studijuoti magistrantūroje ir baigti knygą. Kol kas tiek (šypsosi).