ŽAISMINGOS BŪTYBĖS IŠ KNYGOS PUSLAPIŲ PERSIKELIA Į TEATRO SCENĄ

"Būna tai, ko nebūna" – šiuo posakiu vadovaujasi spektaklio "Būtybės" kūrybinė komanda. Muzikinis spektaklis kuriamas pagal Kotrynos Zylės "Didžiąją būtybių knygą", kurioje gyvenusios Gabija, Rūgutis, Perkūnas, Austėja ir kiti personažai jau šiandien pasirodys Nacionalinio Kauno dramos teatro Mažojoje salėje.

Kitu kampu

Knygos meno konkurse gražiausia 2016 m. knyga vaikams išrinkta "Didžioji būtybių knyga", inspiravo vaikams ir jaunimui kuriančią režisierę Eglę Kižaitę ir jauną dramaturgę Moniką Baranauskaitę teatro scenoje pristatyti šiuolaikiniams vaikams mažai žinomus lietuviškus mitinius padarus ir dievybes.

Knygos autorė aprašė ir atvaizdavo 26 dievybes bei mitologinius padarus, pasakodama ne tik apie jų senuosius įpročius, globojamas sritis bet ir perkeldama juos į šiuos laikus.

"Piešdama ir rašydama galvojau, kaip senąsias būtybes patraukliai ir suprantamai pristatyti vaikams. Pavyzdžiui, ugnies deivė Gabija, gyvenusi krosnyje, įsikurdino visų mūsų butuose sutinkamoje viryklėje, laumės skalbia skalbimo mašinomis, velnias darosi "asmenukę" svetimose vestuvėse", – sakė K.Zylė.

Toks netikėtas požiūrio kampas, anot jos, ir patraukė spektaklio kūrėjus. "Mūsų etninę kultūrą skleisti patrauklia ir pagaulia forma – nelengvas uždavinys. Esu neapsakomai laiminga matydama tokią smagią ir skoningą savo kūrinio ir – bendrąja prasme, tautosakos – interpretaciją. Tauta sekė senovėje, tauta seka ir dabar, tik vis naujais būdais. Svarbiausia – nesustoti pasakoti svarbius dalykus. Visai nesvarbu – knygomis ar spektakliais", – sakė rašytoja.

Jei kituose kraštuose tas pats Kaukas atsiranda iš grumsto, tai pas mus – iš bezdalo. Ir nieko čia nepagražinsi.

Žaismė ir autentika

Spektaklio režisierė E.Kižaitė taip pat akcentavo prasmę priminti savąsias būtybes. "Esame linkę dairytis anapus tvoros, užmiršdami, ką turime bei turėjo mūsų protėviai. Vaikai puikiai žino, kokių galių turi Žmogus Voras ir kiti animaciniai herojai, tačiau, kai jie sužino, ką sugeba Perkūnas, Gabija, atranda, kad tai labai įdomu ir verta dėmesio", – pastebėjo režisierė.

Ji džiaugėsi, kad K.Zylė atkreipė vaikų dėmesį į būtybes. "Aš ir pati atradau daug naujų dalykų – tai neišsemiamas lobynas. Kuriant šį spektaklį, vienas iš uždavinių buvo į valandą sutalpinti daug informacijos ir sukurti patrauklią siužetinę liniją, sugalvoti personažų charakterius, santykius", – apie kūrybos iššūkius pasakojo E.Kižaitė.

Lietuvių tautosaka, jos žodžiais, gąsdinanti, grubi, todėl kūrybinė komanda vengė ją modifikuoti, tačiau nesinorėjo ir prarasti žaismės – žaidimo su Gabija, Perkūnu ir kitomis dievybėmis.

"Siužete nepabijojome pasirinkti Giltinės personažo ir paliesti mirties temą. Vaikai anksti susiduria su praradimais, juk miršta kačiukas, šuniukas, žiurkėnas. Manau, kad vaikas turi su tuo susipažinti ir pripažinti, kad ne viskas yra amžina, kad gyvybė yra laikina. Ir mūsų istorijoje dvi mergaitės nori sugauti Giltinę, kad ši nieko daugiau nepasiimtų. Spektaklyje aprėpiame tiek, kiek vaikai pajėgūs suprasti apie konkrečias dievybes ir padarus. Galbūt kažkam užsifiksuos spalvos, ryškūs personažai, o kitiems – mintis", – pasakojo režisierė.

Tikroji prigimtis

Dramaturgė M.Baranauskaitė, kurdama modernią pasaką mažiesiems žiūrovams, stengėsi nieko nepagražinti ir nesupaprastinti.

"Man atrodo, kad vaikai geba greičiau "pagauti" netikrumą ar melą nei suaugusieji. Man patinka, kad mūsų mitologija nėra nugludinta. Čia viskas tikra – kituose kraštuose tas pats Kaukas atsiranda iš grumsto, pas mus – iš bezdalo. Ir nieko čia nepagražinsi. Belieka priimti, kad tai yra natūralūs dalykai. Keista, bet rašydama pjesę daugiausiai galvojau, kad skiriu ją nepelnytai primirštoms mūsų būtybėms. Labai norėjau Gabiją, Perkūną, Giltinę, Rūgutį ir kitus personažus pavaizduoti nežemiškus, bet tuo pačiu prijaukinti – šiek tiek komiškai, buitiškai parodyti, kad jie gyvena savo gyvenimą, turi savo rūpesčių ar džiaugsmų", – teigė dramaturgė.

Veidai ir vardai

Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė dailininkė Justė Kondratė. "Būtybių" muzikos ir dainų autoriai – Arūnas W Blažys ir Pijus Narijauskas. Spektaklyje vaidmenis atlieka aktoriai Dominyka Budinavičiūtė, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė, Inga Mikutavičiūtė, Tomas Erbrėderis, Dominykas Vaitiekūnas ir Rokas Lažaunykas.

Gruodžio 8 d. spektaklio herojes Austėją ir Medą bus galima sutikti Vaikų ir jaunimo literatūros festivalio "Vaikų Kalėdų sala" renginyje, vykstančiame Vilniaus mokytojų namuose.

Spektaklis kuriamas kartu su "Vėjų teatru".

Muzikinės pasakos, skirtos žiūrovams nuo 5 m., premjera – gruodžio 1, 2 ir 8 d.