„ŽALGIRIO“ ARENOJE – „GREGORIAN“ REPETICIJOS PRADEDANT KONCERTINĮ TURĄ

Tuščia ir tamsi „Žalgirio“ arena. Blankiai apšviestoje, dūmuose skendinčioje scenoje – aštuoni vyrai, vilkintys džinsais ir džemperiais, traukia giesmę grigališkojo choralo maniera.

Kiek vėliau įstoja instrumentalistai, kurie melodijai suteikia roko muzikai būdingą skambesį.

Fotografui prie akies priglaudus fotoaparatą, pasigirsta angliškas: „Ne ne ne, dabar prašom nefotografuoti. Po dviejų valandų pradėsime repeticiją su sceniniais rūbais, prašom fotografuoti tada.“

Netrukus paskelbiama pertrauka, grigališkojo choralo grupėje „Gregorian“ dainuojančių britų būrelis išsiskirsto, lieka tik trys: Lawrence White, Brendan Matthew ir Miles Horner.

Kaune jie – nuo pirmadienio vakaro. Antradienis, trečiadienis ir dalis ketvirtadienio skirti gyvai koncertuojančios grupės intensyvioms repeticijoms. Čia, Kaune, kelias savaites repetavę atskirai, susitiko iš Didžiosios Britanijos atskridusi vokalinė grupė su iš Vokietijos atvykusiais instrumentalistais: gitaristu, klavišininku, būdininku ir perkusininku. Kartu su jais atkeliavo techniniai scenos darbuotojai, virėjas – iš viso 25 žmonių grupė.

„Apžiūrėti miesto kol kas neturėjome laiko. Galbūt jo liks ketvirtadienį prieš koncertą. Lietuvoje esame koncertavę ne kartą. Niekada nepamiršiu vaizdo Vilniuje, kurį mačiau iš viešbučio 20 aukšto: visas miestas padengtas sniegu, apšviestas kylančios saulės. Tiesa, anąkart buvo labai šalta – nesinorėjo kišti nosies į lauką. Dabar šilčiau“, – šypsojosi L.White. Jis ir B.Mathew – grupės senbuviai.

L.White grupėje dainuoja jau 15 metų. „Po vieno iš pirmųjų pasirodymų su „Gregorian“, atsimenu, stovėjau su alaus skardine ir cigarete rankose. Prie manęs priėjo dvi moterys ir paprašė palaiminti. Nežinojau, ką joms pasakyti. Aš nuraudau, ir man neliko nieko kito kaip tik sprukti į autobusą, kuriuo mes buvom atvykę ir ten pasislėpti.“

Po vieno iš pirmųjų pasirodymų su „Gregorian“, atsimenu, stovėjau su alaus skardine ir cigarete rankose. Prie manęs priėjo dvi moterys ir paprašė palaiminti.

„Gregorian“ nariai pabrėžia: jie pristatomi kaip vienuolių choras turint omenyje muzikos atlikimo manierą, o ne gyvenimo būdą. „Tokiems vienuoliams kaip mes šaltas alus po koncerto – būtinas. Daugelis mūsų esame iš atlikimo meno srities. Pavyzdžiui, aš esu aktorius, Miles – iš muzikinio teatro, operos. Taigi, turime dainuojančių aktorių“, – sakė B.Mathew.

L.White patvirtina, kad daugelis grupės narių anksčiau dainavo bažnyčių choruose: „Aš su „Gregorian“ koncertuoju jau penkiolika metų, tačiau karts nuo karto giedu ir bažnyčios chore. Daugelis mūsų ir dabar Londone dainuoja profesionaliuose choruose – bažnyčiose, katedrose. Mes esame sukaupę nemažai šio žanro patirties. Daugelis mūsų susiformavo klasikinio dainavimo aplinkoje. Bažnytinė muzika, taip pat ir chorinė, yra viena iš klasikinės muzikos rūšių. Ji turi daugelio amžių tradicijas, kaip ir grigališkasis choralas, kurio maniera mes dainuojame.“

„Taip, ir ta per amžius besitęsianti tradicija suteikia įkvėpimo. Net tokiems kaip aš, kurie nėra atėję iš bažnytinės muzikos aplinkos, – pabrėžė B.Matthew. – Aš girdėjau istoriją, kad mūsų pirmasis prodiuseris Frank Peterson – žmogus, kuris sugalvojo „Gregorian“, tiesa tuo metu jis dar dirbo su „Enigma“ – sėdėjo kavinėje, kur skambėjo roko muzika. Ši muzika susimaišė su pro praviras bažnyčios duris sklidusia bažnyčios choro giesme.  F.Petersono didysis planas buvo sujungti šiuos stilius: rok, pop ir bažnytinio giedojimo tradiciją, ir pateikti tai publikai. Taip gimė „Gregorian“.“

Ir vis dėlto – kuri jų atliekamos muzikos dalis – grigališkasis choralas, metalas, rokas ar pop muzika – jiems patiems arčiau širdies? „Jei atvirai, tai grigališkoji muzikos dalis yra lėta, relaksuojanti, meditatyvi. Bet kai instrumentalistai jai suteikia metalo, roko, ar pop muzikos skambesį – tai visus pažadina, lengvai sukrečia. Ir keliose „Holy Chants“ dainose taip yra: per pusę dainos įstoja instrumentailstai ir visus lengvai supurto“, – pasakojo L.White.

„Kartais mes atliekame mūsų pačių, „Gregorian“, sukurtus muzikos kūrinius, ir tai taip pat yra labai jaudinantis dalykas. Kaip, pavyzdžiui, „The Moment of Peace“ ar „World Without End“. Ir tai yra labai jaudinantis dalykas. Atliekant tokius gabalus, jauti, kad tai  ką mes dainuojame, yra tikrai mūsų kūrybinės šeimos“, – pasakojo B.Matthew.

„Vien grigališkąjį choralą dainuoti taip pat malonu. Tačiau kai tu esi scenoje, norisi jausti ir skleisti tą energiją, kurios choralui suteikia roko muzika“, – prisipažino L.White.

„Man kaip naujam nariui malonu matyti, su kokia muzikinių stilių įvairove mes dirbame ir ką mes atliekame. Tai yra tarsi grupės kokybės ženklas: „Gregorian“ sugeba išgauti tokį garsą, kuris tiktų ir bažnyčiai ar katedrai“, – įsitikinęs M.Horner. Jis dėlto jis pabrėžė: grupės išskirtinis ženklas – kuriamas „miksas“ iš bažnytinio giedojimo tradicijos ir šių laikų muzikinių stilių.

Kuo tai, ką mes išgirsime šiame ture, skiriasi nuo ankstesnių „Gregorian“? „Šįkart mes siūlome lyg ir tradicinį Kalėdų šou su trupučiu rokenrolo. Be to, šis pasirodymas vizualiai yra aukšto lygio, – vienas per kitą aiškino vokalistai. – Koncerto pradžia yra labai dvasinga, su religinėmis, krikščioniškomis užuominomis, su labai ramiais, taikiais momentais, tarsi kviečiančiais ramiai švęsti Kalėdas. Tada mes pereiname į kitą muzikinio spektro pusę – prie energingų ritmų, roko melodijų“, – pasakojo M.Horner.

Lietuvoje „Gregorian“ pradeda turą po Europą „Holy Chants Tour“. Po koncertų Kaune, Palangoje ir Vilniuje, keliaus į Lenkiją, Vokietiją, Ukrainą, Čekiją, Vengriją, Šveicariją.