Aktyvios pakaunės bendruomenės: svarbiausia – suburti žmones | kl.lt

AKTYVIOS PAKAUNĖS BENDRUOMENĖS: SVARBIAUSIA – SUBURTI ŽMONES

"Svarbiausia – suburti žmones. Kai į talką ateina vaikas iš socialiai remtinos šeimos ir klausia, kuo galiu padėti, supranti, kad bendruomenė yra jėga", – sako Panevėžiuko kaimo bendruomenės atstovai. Aktyvios bendruomenės po truputį keičia pakaunės veidą.

Gyventojai tapo sąmoningesni

Panevėžiuko kaimo bendruomenės taryba ir pirmininkas pasikeitė prieš beveik metus. Per tą laiką ne tik smarkiai išaugo bendruomenės narių skaičius: nuo šešių iki 100. Atrodo, kad pasikeitė ir vietos gyventojų mąstymas. "Panevėžiuke nėra taip, kaip Babtuose, kur daugelis gyventojų dirba vienoje įstaigoje, ir pagal tai tam kraštui galėtum uždėti tam tikrą etiketę. Nemažai mūsų gyventojų dirba tame pačiame Sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose, tačiau nemažai važinėja ir į Kauną. Norėtume kurti ir bendruomeninį verslą, tačiau kol kas nesugalvojame kokį. Juo labiau  kad Panevėžiuko mokykloje-daugiafunkciame centre (čia įsikūrusi ir bendruomenė) yra patalpų, kurias galima būtų panaudoti. Kol kas reikia išgryninti idėjas. Svarbiausia, kad Panevėžiukas pabudo norėti, kad gyventojai nori bendradarbiauti. O juk didžiausia problema, kai žmogus nieko nenori", – pastebėjo Panevėžiuko kaimo bendruomenės pirmininkas Vytautas Juozapavičius.

Vyras džiaugėsi, kad vietos gyventojai tapo sąmoningesni, labiau rūpinasi bendra aplinka. Į bendruomenės veiklą jis įsitraukė kartu su žmona Egle. Panevėžiuke tapo įprasta bendruomenės veikloje dalyvauti šeimomis: bendruomenės veiklą finansiškai remia, savo jėgomis prisideda vietos ūkininkai Romas ir Laimutė Mačioniai, Juozas ir Genutė Staliūnai, Indrė ir Almantas Šepučiai bei kiti. Panevėžiuko kaimo bendruomenės tarybos narės Eglės Juozapavičienės žodžiais, jie padėjo iš gamtos stichijos atkovoti pliažą prie Nevėžio: "Ilgą laiką jis buvo pamirštas ir labai apleistas. Be ūkininko A.Šepučio pagalbos kažin, kaip viskas ten dabar atrodytų, nors dirbo apie 50 žmonių, kurie valė brūzgynus, rinko ir nešė šiukšles ir panašiai. Sutvarkėme ir Jonines šventėme tenai. Gyventojai tą pliažą atrado iš naujo: vasarą ten visada buvo žmonių."

Per mažiau kaip metus bendruomenė parengė keturis projektus. Vienas jų – savaitę trukusi sporto stovykla vasarą – pradžiugino vietos jaunimą, vaikus. Jie susipažino su įvairiomis sporto šakomis, kurias pristatė profesionalūs sportininkai.

Keturios Babtų seniūnijos bendruomenės – Babtų, Pagynės, Panevėžiuko ir Sitkūnų – bendradarbiauja teikiant paraiškas finansinei paramai gauti. "Esame sutarę nesiskaldyti, nerašyti keturių atskirų projektų – rašome vieną. Jei pernai rašė Babtai, šiemet rašom mes, kitais metais – kiti, ir draugiškai sprendžiame, ko visoms bendruomenėms reikia. Nes didesnę pinigų sumą padalijus į mažas, beveik nieko nelieka. Be to, kas iš to, kad visos bendruomenės nusipirks po keletą kėdžių renginiams, gal geriau nusipirkti vieną komplektą kėdžių ir juo dalytis. Taip mes rašome bendrus projektus ir dalijamės", – pasakojo V.Juozapavičius.

Pradinukai mokosi vietoje

Panevėžiukas – vos 5 km nuo Babtų, tačiau Panevėžiuko gyventojai netapatina savęs su Babtais – jaučiasi atskira bendruomene. "Mus skiria autostrada ir Nevėžis, o vienija ta pati seniūnija. Labai svarbu, kad susivienytų ir žmonės. Anksčiau atrodė, kad Panevėžiukas seniūnijoje yra pamirštas. Yra Babtai, o kiti miesteliai, kaimai tarsi neegzistuoja. Tačiau dabar, kai bendruomenė vienija 100 narių iš Panevėžiuko arba aplinkinių kaimų, kurie yra šioje Nevėžio pusėje, atrodo, kad jokio susiskaldymo nėra, – V.Juozapavičius pabrėžė, kad Panevėžiuko ir Babtų bendruomenės bendradarbiauja. – Mūsų bendruomenės suvienijo ir seniūniją: pernai nuėjome į Obuolines Babtuose, jie atėjo į Senjorų šventę pas mus. Šiemet pirmą kartą Panevėžiuke šventėme Jonines su senosiomis tradicijomis: Joninių vartais, vandeniu ir ugnimi, žoliavimu. Tokią šventę mums padėjo surengti Stabaunyčiaus gyventojai, kurie paprastai Jonines pagal senąsias tradicijas švenčia."

Svarbiausia, kad Panevėžiukas pabudo norėti, kad gyventojai nori bendradarbiauti. O juk didžiausia problema, kai žmogus nieko nenori.

Pašnekovas prisiminė, kad Stabaunyčiaus atstovai pamokė Panevėžiuko gyventojus tradicijų, o šie virė sriubą, kuria paprastai paperka švenčių dalyvius.

Bene svarbiausia šiemet švente Panevėžiuko gyventojams tapo Vasario 16-oji. "Žmonės kartais mėgsta pasijuokti iš visokių eitynių, bet kartais reikia maršo, bendros rikiuotės ir ėjimo kartu per miestelį. Vasario 16-osios eitynėse dalyvavo ne tik Panevėžiuko – visos seniūnijos gyventojai. Po šv.Mišių iš bažnyčios žmonės su trispalviais balionais žygiavo iki mokyklos-daugiafunkcio centro. Čia surengėme minėjimą, paleidome balionus su svajonėmis į dangų. Visi šventės dalyviai pasirašė svečių knygoje. Norėjome sukurti kažką išskirtinio – kad visi dalyviai padėtų parašus panašiai kaip Nepriklausomybės Akto signatarai. Vietos gyventojai su vaikais stovėjo eilėje, kad padėtų parašą šioje knygoje", – iškilminga proga pradėtą svečių knygą su parašais, kurių kai kurie suraityti vaikiška ranka, rodė E.Juozapavičienė. Moteris prisiminė pasiruošimą Kalėdoms, kai visa bendruomenė kūrė širdis Kalėdų eglutei. "Kiekviena šeima turėjo atnešti po papuoštą medinę širdį. Vienas tėtis atėjo jau pasibaigus laikui, kai šių papuošalų laukėme, ir taip prašė, kad ir jų širdį pakabintume. Sako: anūkai pasmerks, jei jų šeimos širdies nebus ant eglutės. Pakabinome", – pasak E.Juozapavičienės, taip ant eglutės atsirado 100 širdžių.

Kalėdoms buvo atnaujinta Panevėžiuko mokyklos-daugiafunkcio centro sporto salė, kuria gali naudotis visi vietos gyventojai. Pašnekovų žodžiais, sporto salė vakarais niekada nebūna tuščia. Buvęs ilgametis mokyklos kūno kultūros mokytojas Edmundas Jakas rūpinasi sporto renginiais, sportine ir kitokia veikla.

Prieš metus Panevėžiuko pagrindinė mokykla reorganizuota į mokyklą-daugiafunkcį centrą – miestelyje liko mokytis tik pradinukai. "Esame patenkinti, kad čia, vietoje, išliko pradinė mokykla. Kalbant apie gimnaziją, mes tikrai nesugebėtume konkuruoti su netoli esančia didele Babtų gimnazija. Tačiau mažam vaikui reikia mokyklos šalia namų. Svarbu, kad jis po pamokų galėtų saugiai pareiti pėsčias namo, kad jam nereikėtų laukti kažkada važiuojančio autobusiuko", – įsitikinęs V.Juozapavičius.

Panevėžiuko mokyklos-daugiafunkcio centro laikinoji direktorė Neringa Trepkutė pabrėžė, kad po tuo pačiu daugiafunkcio centro stogu veikia ne tik biblioteka, bet ir vaikų darželis, ir priešmokyklinė klasė: "Taip atsiranda tęstinumas: vaikas iš darželio, po priešmokyklinės grupės ateina į pradinę mokyklą. Jam saugu, įprasta – jis ateina į gerai pažįstamą pastatą. Minimalius reikalavimus mokykla atitinka. Be to, labai patogu vaikams: nereikia važiuoti, ir psichologinis komfortas yra – jie visi čia savi."

Šiuo metu Panevėžiuke mokosi 31 pradinukas, vienuolika priešmokyklinukų, darželį lanko septyniolika mažylių. "Sporto salė suremontuota, klasių kabinetai naujai išdažyti. Dabar mums labiausiai reikia vaikų, kad galėtume išsaugoti mokyklą. Kadangi tai viena, tai kita naujakurių šeima apylinkėse įsikuria, po truputį auga ir priešmokyklinukų, ir darželinukų skaičius, tikimės, kad mokykla išliks", – vylėsi N.Trepkutė.

Šiuo metu mokykloje-daugiafunkciame centre remontuojamos kelios patalpos – į čia dar iki Naujųjų metų turėtų persikelti Panevėžiuko medicinos punktas.

Siekia geresnės infrastruktūros

Kita aktyvi bendruomenė veikia Giraitėje. Vykstant itin sparčiai vietovės urbanizacijai, čia visiškai nebeliko visuomeninės paskirties teritorijų. Žalioji zona – Liepų alėja – pavasarį pradėta kurti taip pat privačioje žemėje – nekilnojamojo turto vystytojams priklausančiame gyvenamųjų namų kvartale palei Topolių gatvę. Per pavasarinę akciją "Darom" Giraitės bendruomenės suburti gyventojai sodino liepas, žengdami pirmą simbolinį žingsnį žaliųjų erdvių kūrimo Giraitės link.

Giraitės bendruomenės pirmininkas Aurimas Bagdanavičius svarbiausiu darbu vadina infrastruktūros gerinimą: "Iki šiol Giraitėje nei gatvių normalių turėjome, nei šaligatvių. Gatvės siauros, šaligatvių nėra. Mes stengiamės pagerinti infrastruktūrą. Bendradarbiaujant su savivaldybe, šis tas pavyksta. Neturime Giraitėje bendros erdvės, kuria galėtų naudotis visi gyventojai – visur aplink privatūs sklypai. Todėl dabar reikalaujame, kad planuojant naujus gyvenamuosius kvartalus, būtų palikta ir vietos žaliosioms zonoms. Ieškome rėmėjų, kurie mums padėtų įrengti šaligatvius, tačiau kol kas sunkiai sekasi, nes potencialūs rėmėjai iš to nemato jokios naudos."

Giraitės bendruomenės atstovai kartais mina takus ir į Kauno miesto savivaldybę. "Juk Giraitę nuo miesto skiria tik riboženklis. O per Giraitę daug kas važiuoja į miestą, ypač dabar, kai įvažiavimas į Giraitę iš autostrados Kaunas–Klaipėda pusės yra labai komplikuotas. Dabar, kai netoli IX forto statomas naujas prekybos centras, nuo keturių bendruomenių (Giraitės, Trešnių, Romainių, Užliedžių) esame pateikę raštą Kauno miesto savivaldybei, kad būtų sprendžiamos transporto problemos, kurias naujas prekybos centras dar padidins", – užsiminė pašnekovas.

A.Bagdanavičius apgailestavo: nors nemažai Giraitės gyventojų linkę prisidėti prie bendros veiklos, vis dėlto yra tokių, kurie nori, kad bendrą gėrį kurtų kiti.

Planuoja įrengti paplūdimį

Panašiai kaip Giraitėje, Neveronių bendruomenės lyderiai įsitikinę, kad svarbiausia yra gerinti vietos infrastruktūrą. "Mes norime gyventi gražiau. Neveronys buvo stipriai apleisti. Inicijuojame talkas – per metus surengiame jas dvi tris. Taip sutvarkėme vieną Neveronių tvenkinio pusę: išpjovėme krūmus, nendrynus, išnešėme šiukšles, – pasakojo trečius metus Neveronių bendruomenės centrui vadovaujanti Oksana Šukaitienė. – Žemė aplink tvenkinį yra ne mūsų – viena įmonė ją nuomojosi iš valstybės, jokios veiklos ten nevykdė, viskas buvo apleista. Mes inicijavome raštus savivaldybei – siekėme, kad visa ši teritorija būtų atiduota bendruomenės reikmėms. Kauno rajono savivaldybės taryba tam pritarė."

Vasarą sutvarkytoje tvenkinio pusėje bendruomenės centro iniciatyva įrengtas lieptelis. Kita tvenkinio pakrantės pusė turėtų būti sutvarkyta tada, kai baigsis Neveronių Krašto gatvės remontas. "Kol ši gatvė remontuojama, tvenkinio pakrantėje stovi kelių technika. Kol kas dar nežinome, ar pakrantę galėsime sutvarkyti ir ten įrengti paplūdimį kitais, ar tik 2020 m. Jį norėsime ir apželdinti, įrengti ten pavyzdinę vietą, nes Neveronyse iki šiol, galima sakyti, nėra kur šeimoms susiburti", – pasak O.Šukaitienės, jei šiam projektui nebus gautas finansavimas, paplūdimį neveroniškiai įrengs savo pajėgomis.


Šarūnas Šukevičius

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

Džiaugiamės, kad Kauno rajono bendruomenės ne tik organizuoja renginius, rašo projektus, juos įgyvendina, bet ir kartu su savivaldybe dalyvauja sprendžiant vietos gyventojų problemas.

Anksčiau pakaunės bendruomenės paraiškų įvairiems projektams įgyvendinti pateikdavo tikrai nemažai – po keliasdešimt per metus. Po to bendruomeninis judėjimas buvo kiek nuslopęs, dėl to prieš pusmetį nusprendėme įdarbinti bendruomenės veiklos administratorius. Kiekvienas toks administratorius dirba su kelių seniūnijų bendruomenėmis. Jie padeda bendruomenėms susitvarkyti įvairius biurokratinius reikalus: parengti projektus, pateikti buhalterines ataskaitas.

Nors praėjo nedaug laiko, matyti, kad pradėjus dirbti šiems administratoriams bendruomenių veikla suaktyvėjo.

GALERIJA

  • Aktyvios pakaunės bendruomenės: svarbiausia – suburti žmones
  • Iniciatyva: aktyvūs vietos gyventojai Giraitėje pasodino Liepų alėją.
  • Pajėgos: Neveronių bendruomenė ir tvarkosi, ir švenčia kartu.
  • Pradžia: Vasario 16-osios eitynės per Panevėžiuką prasidėjo prie architektūros paminklo – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios.
  • Perspektyva: N.Trepkutė viliasi, kad pradinė mokykla Panevėžiuke išliks.
  • Investicija: Panevėžiuko mokyklos-daugiafunkcio centro sporto salė suremontuota Kauno rajono savivaldybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis.
  • Aktyvios pakaunės bendruomenės: svarbiausia – suburti žmones
  • Aktyvios pakaunės bendruomenės: svarbiausia – suburti žmones
Vilmanto Raupelio, Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (7)

MAMA

Nebukit naivus..."aktyviste "Egle Juozapaviciene kiek yra apgavusi zmoniu, negrazinus isiskolinimu...visa gyvenima nedirba jokio normalaus darbo tik ziurinti kaip kur prisitrinti, kaip ka apgauti...sugebejo nuvaryti ir garsaus krepsininko Chomiciaus krepsinio mokykla i bankrota ir nesumokejusi kruvai darbuotoju atlyginimu..." aktyviste " -tai matyt iauge i krauja,o jus naivuoliai tikite kad tai doras zmogus????

Anonimas

Puiki Neveronių bendruomenė!

Do re mi fa

Tik laiko klausimas, kada nukris kaukes sioms sypsenoms. Projekteli parase, kad savus peraugusius vaikus ,,lavintu" uzimtumu policininkiene.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS