Ar Kaunui nepristigs specialistų? | kl.lt

AR KAUNUI NEPRISTIGS SPECIALISTŲ?

  • 3

Didžiulėms gamybos įmonėms kaip "Hella", "Continental" ir "Hollister" nusprendus investuoti Kaune, kalbama ne tik apie didžiulį proveržį regione ir visoje Lietuvoje. Pasak valdžios ir verslo atstovų, siekiant, kad investicijos duotų norimų rezultatų ir šalies ekonomika sėkmingai augtų, būtina įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrinti reikalingų specialistų kiekį.

Žmogiškieji ištekliai

Kauno vicemero Simono Kairio ir "Investuok Lietuvoje" investicinės aplinkos ekspertės Birutės Noreikaitės teigimu, investuotojai, planuodami savo plėtrą ir rinkdamiesi konkrečią vietą, pirmiausia atkreipia dėmesį į žmogiškuosius išteklius. Apie tai, kaip atliepti pasaulinių investuotojų poreikius ir užtikrinti reikiamų specialistų kiekį, pašnekovai diskutavo "Žinių radijo" laidoje "Verslo pulsas".

"Kalba dažniausiai sukasi ne apie mokesčius ar kitus dalykus, bet apie tai, kokių priemonių imamės, kad kuo daugiau jaunų žmonių studijuotų Kauno aukštosiose mokyklose, o baigus mokslus mieste jiems būtų patogu gyventi ir nereikėtų išvažiuoti", – sakė S.Kairys.

Pasak B.Noreikaitės, planuojant plėtrą, žmogiškieji ištekliai yra viena svarbiausių sričių, kurią investuotojai turi įvertinti. "Jie važiuoja ne tik į susitikimus su valdžios atstovais, bet stengiasi pažinti universitetus, išsiaiškinti, kokias vertybes ir kompetencijas jie ugdo", – pastebėjo ji.

Tokiu būdu galime ruošti ne vadovėlinius specialistus, o tokius, kurie greitai ir kokybiškai įsilietų į darbo rinką.

Geras pavyzdys

B.Noreikaitės teigimu, antrus metus drauge su investuotojais vykdant studijų programų peržiūrą akivaizdu, kad, be atitinkamų žinių ir įgūdžių, ieškoma tokių specialistų, kurie turėtų ir tokių minkštųjų savybių kaip gebėjimas dirbti daugiakultūrėje aplinkoje, užsienio kalbų mokėjimas ir pan.

"Kaunas yra gerasis pavyzdys todėl, kad čia atsiranda tam tikrų klasterių, kai skirtingos institucijos nekonkuruoja tarpusavyje, bet telkia išteklius ir rengia skirtingo lygio specialistus. Pavyzdžiui, aukštosios mokyklos rengia aviacijos inžinierius, o profesinės – aviacijos mechanikus", – teigė B.Noreikaitė.

Pasak Kauno vicemero, vien dėl tokių įmonių, kaip "Hella" ir "Continental", atėjimo reikės apie 3 tūkst. naujų darbuotojų. Tai  didžiuliai skaičiai, o darbas reikalauja aukštos kvalifikacijos, todėl inžinerijos, IT mokslai šioms ateinančioms įmonėms labai svarbūs. Vis dėlto, pasak S.Kairio, būtina išlaikyti mokymo kokybę ir galvoti ne tik apie kiekybinius rodiklius.

B.Noreikaitė išskyrė tris sąlygas tam, kad nebūtų reikiamos kvalifikacijos specialistų stokos: pakankamas finansavimas aktualioms studijų kryptims, profesinis mokymas ir perkvalifikavimo sistema.

Pasak jos, apie pastarąją dažnai galvojama tik bedarbių kontekste, tačiau metų pabaigoje priimtos užimtumo įstatymo pataisos leis dirbantiesiems įgyti naują kvalifikaciją. Tai sudarys galimybes savo karjera ar uždarbiu nepatenkintiems darbuotojams įgyti naujų kompetencijų.

"Taip galime rinktis sritis, kurios šiuo metu yra aktualios darbo rinkoje, tarp jų ir tas, kurių reikia patiems investuotojams", – pabrėžė "Investuok Lietuvoje" ekspertė.

Raktas į sėkmę

Pasak S.Kairio, žvelgdami į nedarbo lygį Kaune investuotojai mato, kad jis yra gana žemas, tad ir darbo rinka yra įsitempusi.

"Kiekvienas investuotojas, atvažiavęs į Kauną, pirmiausia galvoja apie Kauno technologijos universitetą. Mums svarbu, kad universitetas gebėtų užtikrinti visus specialistų ruošimo poreikius. Miestas gali prikurti įvairiausių strategijų, bet be universiteto pagalbos tikslai nebus pasiekti, tad bendradarbiauti – itin svarbu", – neabejoja Kauno vicemeras.

Jo pastebėjimu, aukštosios mokyklos yra neišvengiami partneriai ne tik kalbant apie investuotojų pritraukimą, bet ir Kauno miesto gyventojų skaičiaus didinimą.

Verslo indėlis

S.Kairio teigimu, ateinantys investuotojai duoda labai aiškius signalus, ko jiems reikia, todėl svarbu ir šiandienos aukštojo mokslo reformos kontekste užtikrinti, kad šie signalai neliktų nepastebėti.

B Noreikaitė pabrėžė, kad būtų netikslinga daryti priešpriešą tarp užsienio investuotojų ir Lietuvos verslo, nes visų lūkesčiai yra orientuoti būtent į kokybę.

 

"Kompanijos reikalauja ne tik jiems vieniems reikalingų kompetencijų, o tam tikrų tarptautinių standartų, kurie galioja visame pasaulyje", – sakė "Investuok Lietuvoje" atstovė.

Jos teigimu, svarbu pastebėti tai, kad didžiulės kompanijos gali prisidėti prie kokybės užtikrinimo universitete, tik reikia mokėti tuo pasinaudoti – įtraukti verslo atstovus į paskaitas, sudaryti sąlygas tarptautinėms praktikoms, pasitelkti realius pavyzdžius ir pan.

"Taip galime ruošti ne vadovėlinius specialistus, o tokius, kurie greitai ir kokybiškai įsilietų į darbo rinką", – apibendrino B.Noreikaitė.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Inžinierius

Tiesa... užsieniečiams moka tą patį ar net daugiau nei lietuviams. Nori mokėti inžinieriams 600 e. Po to sako, specialistų nėra...

Jule

Ktu studijuoji o poto darbo niekur negauni mat patirties reik, 500e ir tu paciu nenori moketi tai geriau 9 kl pabaigti ir spec mokytis

Figelis

Rusų ukrainietiškais pasais atsiveš Grybauskaitė.Priversti emigruoti lietuviai paliko tėvynę,galės artimiausi kaimynai užimti jų vietas.Kaimynams,babajams galės subines laižyti,toks valdančio lietuvio charakterio bruožas.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS