Į PA­JŪ­RĮ – TAR­SI Į ANT­RUS NA­MUS

Dau­ge­lis su­tik­tų, kad tik­riems kau­nie­čiams pa­grin­di­nis Lie­tu­vos ku­ror­tas – Pa­lan­ga – ke­lia ypa­tin­gų sen­ti­men­tų. Daž­nas čia su­grįž­ta ne tik va­sa­ro­mis, bet ir šal­tuo­ju me­tų laiku. Tarp Pa­lan­gos my­lė­to­jų – ir gar­sus ša­lies ar­chi­tek­tas kau­nie­tis Gin­tau­tas Nat­ke­vi­čius, ku­ris reikš­min­gai pri­si­dė­jo prie vie­no įspū­din­giau­sių ku­ror­to pro­jek­tų „Al­kos aparta­men­tai“ įgy­ven­di­ni­mo.

Vi­sa pa­sta­to kon­cep­ci­ja kur­ta taip, kad leis­tų jo gyventojams su­de­rin­ti pri­va­tu­mą ir gy­ve­ni­mą ku­ror­to centre.

Ren­ka­si pri­va­čius būs­tus

Pa­lan­go­je va­sa­ro­ti mėgs­tan­tys lie­tu­viai jau spė­jo įver­tin­ti pa­čio­je ku­ror­to šir­dy­je – J.Simp­so­no ir S.Dau­kan­to gat­vių san­kry­žo­je iš­ki­lu­sius mo­der­nius apar­ta­men­tus.

Praei­vių akį trau­kian­čio ke­tu­rių aukš­tų pa­sta­to su mansarda ar­chi­tek­tū­rą kū­rė dau­ge­liui pui­kiai ži­no­mas Kau­no oro uos­to, daugybės vers­lo cent­rų ir gy­ve­na­mų­jų na­mų pro­jek­tų au­to­rius, Kauno technologi­jos uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas G.Nat­ke­vi­čius.

Apie sa­vo as­me­ni­nę erd­vę pa­jū­ry­je sva­jo­ja daž­nas kau­nie­tis, to­dėl pro­jek­tu „Alkos apar­ta­men­tai“ bu­vo sie­kia­ma su­de­rin­ti na­mų jau­ku­mą ir ato­sto­gų nuotaikas.

Kaip pa­sa­ko­jo G.Nat­ke­vi­čius, poil­siui ir kas­die­niam gy­ve­ni­mui skir­ti būs­tai tampa vis pa­na­šes­ni.

„Kad ir kur žmo­gus ­va­žiuo­tų il­sė­tis, į Pa­lan­gą ar už­sie­nį, ten nu­vy­kęs jis no­ri bent šiek tiek at­ras­ti na­mų ati­tik­me­nį. Tai yra pa­grin­di­nis da­ly­kas, to­dėl poil­sio na­mai ar vieš­bu­čiai, pa­si­telk­da­mi spal­vas ir tam tik­ras de­ta­les, sten­gia­si su­kur­ti na­mų ap­lin­ką. Ne išim­tis ir „Al­kos apar­ta­men­tai“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Ke­liau­da­mas po sve­čias ša­lis ar­chi­tek­tas pa­ste­bė­jo dar ga­na nau­ją ten­den­ci­ją – vis dau­giau poil­siau­to­jų ap­si­sto­ja ne vieš­bu­čių kam­ba­riuo­se, o bu­tuo­se su nedi­de­le vir­tu­ve, sve­tai­ne, mie­ga­muo­ju, rū­bi­ne. To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad ri­bos, kaip tu­ri at­ro­dy­ti gy­ve­na­mie­ji na­mai ir poil­si­niai būs­tai, po tru­pu­tį nyks­ta.

Ir ra­my­bė, ir pra­mo­gos

Pro­jek­tuo­da­mi ato­kvė­piui skir­tą pa­sta­tą, daug dė­me­sio ar­chi­tek­tai tei­kė bendrojo nau­do­ji­mo pa­tal­poms, jų es­te­ti­niam vaiz­dui. „Al­kos apar­ta­men­tuo­se“ įreng­tas erd­vus ves­ti­biu­lis, pro vit­ri­ni­nius lan­gus ga­li­ma ma­ty­ti di­de­lį vi­di­nį kiemą su me­di­nė­mis te­ra­so­mis. Be to, vit­ri­ni­niai lan­gai su­tei­kia erd­vėms daugiau švie­sos.

G.Nat­ke­vi­čiaus ma­ny­mu, funk­cio­na­lios, švie­sios, ža­lu­mos ap­sup­tos erd­vės idea­liai pri­tai­ky­tos ra­miam poil­siui, o esant po­rei­kiui – ir įvai­rioms pra­mo­goms, ku­rios ato­sto­gau­to­jams la­bai ar­ti na­mų. Vi­si po­pu­lia­riau­si ku­ror­to ob­jek­tai – Kon­cer­tų sa­lė, Bi­ru­tės par­kas, J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė, Pa­lan­gos til­tas, jū­ra – pa­sie­kia­mi pės­čio­mis vos per ke­lias mi­nu­tes.

Ir vis dėl­to čia gy­ve­nan­tie­ji ga­lės iš­nau­do­ti ne tik ku­ror­to cent­ro pri­va­lu­mus, bet ir mė­gau­tis tik­ru poil­siu. Apar­ta­men­tų komp­lek­sas sto­vi ra­mio­je J.Simp­so­no gat­ve­lė­je, ak­li­gat­vy­je, to­dėl au­to­mo­bi­lių srau­to jo­je nė­ra. Ši vie­ta pui­kiai tin­ka šur­mu­lio no­rin­tiems iš­veng­ti žmo­nėms. Vi­sa pa­sta­to kon­cep­ci­ja kur­ta taip, kad leis­tų jo gy­ven­to­jams su­de­rin­ti pri­va­tu­mą ir gy­ve­ni­mą ku­ror­to cent­re.

„Al­kos apar­ta­men­tuo­se“ itin jau­kiai jau­sis tie, ku­riems ko­ky­biš­kas poil­sis ir Palan­ga yra ko­ne si­no­ni­mai. Pats G.Nat­ke­vi­čius at­vi­ra­vo pa­mė­gęs šį ku­ror­tą dėl šil­tų vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mų – bū­da­mas ma­žas Pa­lan­go­je jis leis­da­vo va­sa­ras gi­mi­nai­čių so­dy­bo­je. Ir iki šiol, ke­liau­da­mas po sve­čias ša­lis, ar­chi­tek­tas mie­liau ren­ka­si mies­tų cent­rus ir šur­mu­lį.

Ne­teks su­kti gal­vos dėl mašinų

Šis pro­jek­tas ypa­tin­gas dar ir tuo, kad ar­chi­tek­tams te­ko ne­leng­va už­duo­tis spren­džiant au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės klau­si­mą. Ri­kiuo­ti ma­ši­nų po ato­kvė­pio ieš­kan­čių gy­ven­to­jų lan­gais ne­si­no­rė­jo, o įreng­ti po­že­mi­nę aikš­te­lę, iška­sant vie­ną aukš­tą po že­me, bū­tų bu­vę ga­na su­dė­tin­ga dėl ku­ror­to jū­ri­nio klima­to spe­ci­fi­kos.

„Pa­lan­ga šiek tiek ne­pa­to­gi tuo, kad jū­ros van­dens ly­gis šia­me mies­te yra la­bai aukš­tai. To­dėl ki­lo min­tis iš­kas­ti pu­sę aukš­to ir tiek pat nuo že­mės kils­te­lė­ti pirmą­jį gy­ve­na­mo­jo na­mo aukš­tą. Taip vie­nu ypu pa­sie­kė­me dvi per­ga­les, nes su­kū­rė­me dau­giau sau­gu­mo pir­mo­jo aukš­to apar­ta­men­tų sa­vi­nin­kams, o automo­bi­liai sta­to­mi še­šė­ly­je, ne­kais­ta sau­lė­je, ant jų ne­snin­ga ir ne­ly­ja“, – priva­lu­mų įžvel­gė G.Nat­ke­vi­čius.

Dauguma atos­to­gau­to­jų au­to­mo­bi­lių yra po sto­gu, tad nei pa­sta­rą­jį mė­ne­sį vargi­nę tro­pi­niai karš­čiai, nei ar­tė­jan­čios dar­ga­nos ne­sut­ruk­dys poil­sio: gyvento­jams ne­teks varg­ti va­lant nuo jų snie­gą ar į na­mus bėg­ti per lie­tų.

Apie pro­jek­tą

„Al­kos apar­ta­men­tuo­se“ įreng­tas 81 dvie­jų tri­jų kam­ba­rių būs­tas, ku­rių dy­dis – nuo 32 iki 79 kvad­ra­ti­nių met­rų. Vi­si jie tu­ri erd­vias įgi­lin­tas lo­dži­jas, tad kvėpuoti svei­ku pa­jū­rio oru ga­li­ma ne­ke­liant ko­jos iš na­mų. Pa­si­rū­pin­ta ir ki­tais ato­stogau­to­jų po­rei­kiais: da­ly­je apar­ta­men­tų įreng­ti kon­di­cio­nie­riai, šal­tuo­ju metų lai­ku juos šil­dys tau­pi re­gu­liuo­ja­mo­ji ko­lek­to­ri­nė šil­dy­mo sis­te­ma, suskubę gy­ven­to­jai ga­lės įsi­gy­ti ir vie­tą au­to­mo­bi­liui privačioje, šalia pastato esančioje aikš­te­lė­je.

Nes­tan­dar­ti­niai ar­chi­tek­tū­ri­niai spren­di­mai, gau­sy­bė ža­lu­mos, kokybiš­kai įreng­ti būs­tai su visa ap­dai­la ir, svar­biau­sia – idea­li vie­ta – pagrindiniai šių apar­ta­men­tų pri­va­lu­mai, vi­lio­jan­tys be­si­dai­ran­čius būs­to gražiau­sia­me Lie­tu­vos ku­ror­te.

No­rin­tie­ji poil­siau­ti ne­del­siant, jau da­bar ga­li įsi­gy­ti pa­ruoš­tus apar­ta­men­tus su bal­dais bei bui­ti­ne tech­ni­ka. „Al­kos apar­ta­men­tų“ pro­jek­to ren­gė­jai pa­si­rū­pi­no, jog įsi­kū­ri­mo rū­pes­čių poil­siau­to­jams ne­tek­tų pa­tir­ti.