Kad jūsų keturkojų akių neužtemdytų ligos | kl.lt

KAD JŪSŲ KETURKOJŲ AKIŲ NEUŽTEMDYTŲ LIGOS

Kauno pakraštyje, Ringauduose, dirbančio veterinarijos gydytojo oftalmologo Evaldo Diržinausko klinika niekada nestokoja keturkojų pacientų. Pastaraisiais metais čia itin pagausėjo mažų šunų veislių atstovų, atvežtų dėl įvairiausių akių ligų ir dėl to trinkančio ar net prarandamo regėjimo.

Gajūs stereotipai

Ką mes žinome apie savo keturkojų augintinių akis, regėjimą? Nedaug, nes vis dar gajūs mitai, kad, pavyzdžiui, šuo skiria tik juodą ir baltą spalvas, kad jie prastai mato, kad šunų regėjimo laukas toks pat kaip žmogaus, kad šunų akims negresia glaukoma, vėžys ir kt. Tačiau realybė yra kita.

JAV atliktų tyrimų rezultatai byloja, kad šunys mato spalvas, nors jos skiriasi nuo žmogaus matomų spalvų – šių keturkojų regėjimas panašus į žmonių, sergančių daltonizmu, kai neskiriamos, pavyzdžiui, žalia ir raudona spalvos. Šunys nėra trumparegiai, bet jie turi vienodai gerai matyti judantį daiktą tamsoje ir šviesoje, tai yra būdinga grobuonims. Šunys geriau mato judantį objektą nei stovintį. Šuo neaiškiai mato 30–35 cm atstumu nuo jo esantį daiktą. Skiriasi žmogaus ir šuns regėjo laukas: žmogaus jis yra apvalus, o šuns – ovalus, lyg ištemptas į šonus ir dėl šios priežasties gerokai didesnis nei žmogaus. Šuns regėjimo lauko dydis priklauso nuo jo kaukolės formos ir akių išsidėstymo: plačiasnukių ir trumpanosių šunų regėjimo laukas yra ribotas, o, tarkim, siaurasnukių ir ilganosių medžioklinių šunų – platus.

Kuris pojūtis svarbesnis?

Dažnas galvojame, kad šunims svarbesnė uoslė nei regėjimas. Tačiau užmirštama klausa. Kuris iš tų pojūčių svarbesnis, priklauso nuo veislės: jei šuns ausys stačios, jam svarbiausia klausa, jei nuleistos – uoslė. Tokiu atveju regėjimas lieka antroje, o kartais net ir trečioje vietoje (šunys net neatpažįsta savęs veidrodyje). Ir tai nieko keista – jie daugiausia informacijos gauna iš klausos ir uoslės.

Nepaisant tokios šunų pojūčių hierarchijos, akys yra labai reikalingos keturkojui augintiniui ir reikalauja mūsų dėmesio, pastabumo, kad nepražiopsotume tiek paprastos, tiek klastingos, atimančios regėjimą, ligos. Apie tai ir kalbėjomės su žinomu Lietuvoje veterinarijos gydytoju oftalmologu E.Diržinausku.

Mažųjų veislių problema

Pasak specialisto, pastaraisiais metais, kai tapo populiarios mažų šunų veislės, jų atstovai tapo dažni oftalmologų pacientai. "Nors grifonai, Vakarų Škotijos baltieji bei Jorkšyro terjerai, čichuachua, rusų žaisliukai, mopsai, cvergpinčeriai labai skiriasi savo išvaizda, tačiau visi jie serga panašiomis ligomis. Aš, kaip veterinarijos gydytojas oftalmologas, kalbėsiu tik apie akių ligas.

Yra tokių keturkojų augintinių šeimininkų, kurie galvoja, kad ašarotos šunelio akys, šlapi nuo ašarų ar kitokios spalvos išskyrų ratilai po akimis ar jų takeliai abipus nosies – paprasčiausias akių uždegimas, gydomas įprastais tokiais atvejais lašais. Tačiau anksčiau minėti požymiai gali reikšti ir rimtesnes nei konjunktyvitas ligas", – įsitikinęs E.Diržinauskas.

Grožio įtaka akims

Pasak gydytojo, nustačius, kad akių paraudimas ir niežėjimas nėra kokios nors rimtos akių ligos išdava, tokius negalavimus galima gydyti paprasčiausiais akių lašais, esant lengvesnei negalavimų formai, galėtų pakakti ir dirbtinIų ašarų, lašinamų į akis kelis kartus per dieną. Tačiau iš pažiūros menki akių negalavimai, kaip dar kartą pabrėžė veterinarijos gydytojas, kartais gali signalizuoti apie rimtas akių ligas.

"Grynaveisliai maži šunys kenčia nuo akių ligų todėl, kad, kuriant šias veisles, buvo siekiama plauko, ausų, snukučio, nosies, akių grožio, negalvojant apie tai, kokią įtaką tas dirbtinai sukurtas grožis turės keturkojo mažylio sveikatai, o šiuo konkrečiu atveju – akims", – sakė pašnekovas.

Ką reiškia užmerkta akis?

Nedelsiant į gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus, kad šuo vaikšto užmerkęs vieną akį, nes tai byloja apie akies skausmą. O štai nustatyti jo priežastį – specialisto užduotis. Tokia užmerkta akis paprastai būna traiškanota, tekanti. Tai nuolat dirginamos ragenos padarinys.

"Rageną gali dirginti įdrėskimai joje, netaisyklingai išaugusios blakstienos, svetimkūniai, dažnas šunelio maudymas, kai į jo akis patenka erzinančių medžiagų ir pan.", – aiškino E.Diržinauskas ir pabrėžė, kad šunims būdingos tokios pačios akių ligos kaip ir žmonėms. Todėl katarakta, glaukoma ar vėžys – ne toks jau retas reiškinys veterinarijos gydytojo oftalmologo praktikoje.

Gydo kataraktą

Pasak specialisto, kataraktą (įsisenėjusios ligos požymiai – drumstas akies lęšiukas, pakitusi iki pieno baltumo arba melsvai pilka akių spalva) gali sukelti negydytas akies uždegimas, atsiradęs dėl traumos, cukrinis diabetas arba tiesiog senatvė.

"Katarakta šiais laikais šunims nebepavojinga, nes ji jau gydoma. Štai ir mes jau turime modernų aparatą lęšiukui pakeisti. Tik gaila, kad šunys neturi ligonių kasų – šios operacijos, kurios metu per trijų milimetrų pjūvį akyje įdedamas naujas lęšiukas, niekas nekompensuoja, – palingavo galva pašnekovas. – Tačiau galima kompensuoti gyvūnui dalį regėjimo, vien išėmus iš akies balzganu tapusį lęšį. Tokiu atveju, t. y. nekeičiant jo nauju, šuo pradeda matyti 1–2 m atstumu esančius daiktus."

Pažabojo glaukomą

Už gydytojo kabineto durų lūkuriavo net iš Vilkaviškio atvežtas ketverių metų vokiečių jagterjeras Hermis. Jis buvo labai neramus ir, būdamas ant šeimininkės rankų, galvelę laikė pakreipęs į dešinę pusę. Mat kairioji jo akytė buvo balzgana. Pasirodo, šeimininkė per vėlai kreipėsi į veterinarijos gydytoją oftalmologą dėl besidrumsčiančios šunelio akies, ir glaukoma pradangino vienos akies regėjimą.

Tad Hermio šeimininkė apsidžiaugė, kai, pamatavęs išlikusios ir čia gydomos akelės akispūdį, E.Diržinauskas ištarė: "Labai gerai. Ir toliau lašinkite tuo pačius lašiukus į akį. Atvažiuokite po dviejų mėnesių pasikonsultuoti."

Sučiumpa regėjimo vagį

Kaip galėjo toks jaunas šunelis kaip Hermis susirgti glaukoma? Juk tai yra vyresnio amžiaus šunų liga. "Nebūtinai, – paprieštaravo gydytojas. – Hermio atvejis retas, bet pasitaikantis – atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ši jo akių liga yra paveldėta genetiškai.

Glaukomą, šią regėjimo vagilę, galima sučiupti už rankos, bet to, ką ji jau pavogė, – dalį ar visą regėjimą ji niekada neatiduos. Laiku pastebėjus beprasidedančią ligą, lengviau ją sustabdyti, o kai kurias – ir išgydyti. Negydoma glaukoma gali sukelti kitas pavojingas ligas. Maža to, 90 proc. keturkojų pacientų, sergančių glaukoma, apanka vien todėl, kad jų šeimininkai netikrino profilaktiškai jų sveikatos", – įspėjo E.Diržinauskas.

Katarakta – už parankės su vėžiu

Anot pašnekovo, sunegalavus gyvūnui, reikia bėgti ne į vaistinę, o į gydyklą, nes vaistininkas gali tik spėlioti, nematydamas gyvūno, kokio vaisto jam reikia. Ir, žinoma, negali nustatyti negalavimo priežasties, kuri gali būti labai rimtas susirgimas.

Beveik visi į kliniką atvežti pacientai negalėjo pasigirti, kad jų akių ligos buvo pastebėtos pačiu laiku. Štai ištyrus iš provincijos atvežto šunelio balzganos spalvos akį, paaiškėjo, kad pirminė to priežastis ne katarakta, o rainelės vėžys. Tai jis sudrumstė lęšiuką ir grasino visiškai sunaikinti ne tik regėjimą, bet ir patį gyvūną. Todėl šiam pacientui buvo paskirta skubi operacija, kurios tikslas – pašalinti rainelės auglį kartu su akimi, kad šuniukas liktų ateityje gyvas ir sveikas. Nors ir su viena akimi.

Kolegos vertina patirtį

Būna ir šypseną keliančių "akių ligų". Štai, pavyzdžiui, atvežė šunelį baisiai aplipusiomis iš pirmo žvilgsnio traiškanomis akimis. Tačiau E.Diržinauskas, vos užmetęs akį į šunelį, pasakė: "Vežkite pas odos ligų gydytoją." O štai katino istorija visai nejuokinga – gyvūnas buvo atvežtas dėl kažkokių nesuprantamų pokyčių akyje, bet jų priežastis glūdėjo... ausyje. Pasirodo, ausyje didėjęs pūlinys įnervavo trečio voko judesius reguliuojantį raumenį, ir vokas pakilo akyje. Išoperavus pūlinį, trečias vokas pradingo nuo akies obuolio.

Na, gal pakaks apie ligas.... Vien Kaune yra apie 80 gyvūnų klinikų ir gydyklų. Tik nedaugelis jų specializuojasi konkrečioje ligų srityje, todėl net 70 proc. E.Diržinausko klinikos keturkojų pacientų yra atsiųsti kolegų, kurie, aptikę pavojingą akių ligą arba negalėdami nustatyti pokyčių akyje priežasties, siunčia tokius keturkojus pacientus tikram šios srities specialistui, tokiu būdu išgelbėdami keturkojus nelaimėlius nuo gyvenimo tamsoje ar prieblandoje.

Geros sveikatos ABC

Baigiantis pokalbiui, E.Diržinauskas pažėrė keletą patarimų keturkojų augintinių šeimininkams: "Akis – vandeningas organas, kuriam patinka drėgmė, todėl retsykiais (kartą per mėnesį) reikėtų sulašinti į akis dirbtinių ašarų. Nevedžiokite mažų šunų po aukšta žole apaugusius laukus, nes tai pavojinga gyvūnų akims. Nemėtykime, būdami gamtoje, šunims pagalių – lakstydami su jais, jie patiria įvairių traumų. Neduokime šunims graužti kaulų – jų atplaišos sukelia daug pavojų virškinimo traktui.

Būtinai kartą per metus tikrinkite pas veterinarijos gydytojus savo veislinių augintinių sveikatą. Neveislinių šunų sveikatą pakaks tikrinti kartą per trejus metus. Tokie sveikatos patikrinimai apsaugos jūsų keturkojus augintinius nuo rimtų ligų ir jų komplikacijų", – įsitikinęs E.Diržinauskas.

GALERIJA

  • Kad jūsų keturkojų akių neužtemdytų ligos
  • Kad jūsų keturkojų akių neužtemdytų ligos
  • Kad jūsų keturkojų akių neužtemdytų ligos
  • Kad jūsų keturkojų akių neužtemdytų ligos
  • Kad jūsų keturkojų akių neužtemdytų ligos
  • Kad jūsų keturkojų akių neužtemdytų ligos
  • Kad jūsų keturkojų akių neužtemdytų ligos
Elijaus Kniežausko ir asmeninio archyvo nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

NIJOLĖ DUBRAUSKIENĖ

mūsų katytei velka kaip plėvele abi akis. lašinom vaistukus su antibiotikais , bet mažai tepadėjo.

Janina

Turiu šarpeju jo akites velka balta pleve be operacijos ar yra kokios priemones

SUSIJUSIOS NAUJIENOS