Kaip kauniečiai pasirengė šalčio atakai? | kl.lt

KAIP KAUNIEČIAI PASIRENGĖ ŠALČIO ATAKAI?

Pastarosiomis dienomis užpuolus šalčiams, miestiečiai pasirengė amuniciją – nuo prekystalių šluoja šiltas kelnes, imbiero šaknis ir raugintus kopūstus. Specialistai per šalčius kviečia pasirūpinti automobiliais, prieglaudų darbuotojai – benamiais keturkojais.

Kenčia automobiliai

Naujų metų pradžiai nepagailėjus sniego, šaltis kėsinasi ir į termometro stulpelius.

Išgirdusios prognozes mamos rausė spintas, vyrai su nerimu laukė to lemtingo ryto, kai šalčio surakintas automobilis atsisakys vežti iš taško A į tašką B. Ko gero, pirmiausia šalčio išbandymai teko automobiliams. Ne tiems, kurie naktis leidžia šiltuose garažuose, o stovintiems lauke.

Spustelėjus šaltukui, anot specialistų, pasipila elektros instaliacijos gedimų ir automobilių aušinimo sistemos sutrikimų, dėl kurių variklis gali perkaisti arba sugesti. Netrūksta ir atvejų, kai užšąla retai naudojamas rankinis stabdys, o automobilio akumuliatorius paprasčiausiai išsikrauna.

Kaip paruošti automobilį žiemai? Patikrinti akumuliatoriaus amžių, o baką sklidinai pripildyti žemą temperatūrą atlaikančių degalų. Tai itin aktualu dyzeliniams automobiliams, mat į pastaruosius šaltis dažniau kėsinasi nei į benzininius.

"Dar vienas mažas patarimas – medžiaginius kilimėlius pakeiskite į guminius", – dalijosi vieno Kauno autoserviso padalinio vadovas Tautvydas Andriulionis.

Medžiaginiai kilimėliai, anot jo, kaupia drėgmę, kuri, esant neigiamai temperatūrai, virsta ledu. Su guminiais kilimėliais čiuožyklos automobilyje išvengsite – nuo pastarųjų sniegą, atitirpusį nuo batų, nesunkiai nupurtysite.

Spustelėjus šalčiui, jei tik įmanoma, venkite trumpų kelionių. Paleisdami variklį, šildydami saloną, langus ar įjungę šviesas, jūs sunaudojate labai daug automobilio energijos, kurią reikia atkurti. Dažnai važiuojant trumpus atstumus to padaryti neišeina, todėl automobilio variklio gali nepavykti paleisti, kai to reikia.

"Tada nepadės ir kaimynas", – šyptelėjo T.Andriulionis.

Darbai nenutrūksta

Oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio ir žemiau, į mokyklą gali nevykti pradinukai ir penktų klasių mokiniai.

Jeigu oro temperatūra yra 25 laipsniai žemiau nulio, į mokyklą gali neiti ir kitų klasių moksleiviai. Apribojimai dėl šalčio negalioja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, mat į darželius vaikus pristato tėvai. Todėl, kai šalta, jie privalo pasirūpinti saugiu vaikų atvykimu į vietą.

Ar apribojimai taikomi ir dirbantiems lauke? Valstybinė darbo inspekcija įspėja, kad, esant pūgai, stipriam vėjui, sniegui, apledėjimui, blogam matomumui ir sudėtingoms oro sąlygoms, keliančioms grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti. Esant žemesnei nei 10 laipsnių temperatūrai, lauke arba nešildomose patalpose dirbantiems žmonėms privalu suteikti specialias pertraukas. Ne rečiau kaip kas pusantros valandos ir ne trumpesnes nei 10 min. Papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi kolektyvinėse sutartyse ir darbo tvarkos taisyklėse.

Darbo patalpų tinkama oro temperatūra nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo fizines pastangas atlikti darbą. Kuo lengvesnis fizinis darbas, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra.

Palyginti su vasaros sezonu, šiuo metų laiku kelis kartus išauga imbiero, citrusinių vaisių, ypač citrinų, įvairių arbatų ir natūralaus medaus paklausa.

Geriau didesni drabužiai

Spaudžiant šalčiui itin svarbu tinkama apranga, todėl nesuklys tos mamos, kurios savo atžaloms parinks puse ar net visu dydžiu didesnius drabužius ir avalynę.

Ta pati taisyklė galioja ir suaugusiesiems – papildoma vieta tarp apatinių marškinėlių ir storo vilnonio megztinio, suteiks daugiau šilumos nei kūną aptempiantys drabužiai. Prieš eidami į lauką venkite alkoholio, mat šis pagreitina organizmo atšalimą. Susilaikykite ir nuo cigarečių – nikotinas trikdo kraujo apytaką.

Šiurpulys ir drebulys – pirmieji ženklai, kad kūnas praranda šilumą ir gali sušalti. Tokiu atveju būtina nedelsiant eiti į šiltas patalpas. Sušalusiajam reikia duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Kofeinas ypač gerai praplečia kraujagysles, todėl organizmas greičiau sušyla. Atsitikus nelaimei, pasak Kauno klinikų medikų, būtina žinoti, kaip pažinti nušalimą. Nušalusi vieta esą praranda jautrumą, pabąla, oda atrodo neįprastai kieta, jaučiamas sąstingis. Sušalusias galūnes patariama merkti į šiltą, bet ne karštą vandenį, glausti jas prie kūno, tarkim, pažasties. Pažeistų vietų jokiu būdu negalima tepti riebiais tepalais, trinti sniegu, glausti prie šildytuvų, džiovintuvų ar radiatorių.

"Nevalia vaikščioti nušalusiomis pėdomis, per jėgą judinant nušalusias galūnes. Sušalę audiniai yra ne tokie atsparūs mechaniniam poveikiui kaip normalios temperatūros elastingi audiniai. Negalima pilti alkoholio ant nušalusios srities, nes pro mikroįtrūkimus į audinius prasiskverbęs etanolis gali sukelti jų nekrozę. Negalima šildyti stipriai nušalusių vietų, jei nėra galimybės palaikyti tinkamą temperatūrą. Pakartotinis atšilusių audinių nušalimas juos negrįžtamai pažeis, todėl pradėti šildyti derėtų tik žinant, kad galėsite palaikyti šilumą iki kol atvyks pagalba", – apie neatleistinas klaidas, kurios gali brangiai atsieiti, kalbėjo Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos rezidentas Paulius Karumnas.

Jei sušalusi galūnė neatgauna jautrumo, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.

Imbieras ir citrina

Beje, ar žinojote, kad einant į lauką puikiai šildo imbieras. Ne tik kaip gėrimas. Intensyviu skoniu ir gydomosiomis savybėmis pasižyminčią šaknį smulkiai supjaustę ir įsibėrę į papildomas kojines ir pirštines, gausite dvigubą apsaugą nuo šalčio.

Jei jau prakalbome apie imbierą, verta pastebėti, kad eteriniais aliejais papildytas šakniastiebis šaltuoju metų laiku yra viena populiariausių prekių parduotuvėse. Šalia jo krepšeliuose rikiuojasi indeliai medaus, citrinos ir česnakai.

"Žiemą lietuviai susirūpina imuniteto stiprinimu ir šiltesniais drabužiais, tai rodo mūsų prekybos tinklo klientų apsipirkimo įpročiai. Palyginti su vasaros sezonu, šiuo metų laiku kelis kartus išauga imbiero, citrusinių vaisių, ypač citrinų, įvairių arbatų ir natūralaus medaus paklausa. Daugiau perkama tiek imbiero šaknų, tiek džiovinto imbiero. Šie metai ne išimtis – minėtų produktų pardavimas išaugo vos prasidėjus šalčiams", – apie miestiečių pirkimo įpročius, kuriuos tradiciškai koreguoja metų laikai ir išaugęs sergamumas gripu, kalbėjo "Maximos" komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Žiemą pirkėjai esą dažniau taikosi į ne tik į sezonui būdingas daržoves, bet ir į antioksidantais papildytus raugintus gaminius ar sultis.

"Žiemą pirkėjų krepšeliuose dažniau atsiduria šiam metų laikui būdingos sezoninės lietuviškos daržovės – kopūstai, morkos, svogūnai, bulvės, burokėliai. Pastebime, kad atšalus orams pirkėjai dažniau renkasi citrusinius vaisius, pavyzdžiui, mandarinus, apelsinus, citrinas, greipfrutus, kurie padeda kompensuoti vitaminų trūkumą organizme ir sustiprinti imunitetą", – pasakojo "Palink" viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Išgraibstė šiltas kelnes

Išgirdę sinoptikų prognozes apie artėjančius šalčius, gyventojai suskubo pildyti ne tik vitaminų atsargas šaldytuvuose. Nuo pakabų dingo šilti viršutiniai drabužiai, pirštinės, šalikai ir kepurės.

Tuo įsitikinome patys – trečiadienio popietę užsukę į kelias didžiųjų prekybos tinklų parduotuves, taip ir neradome vaikiškų slidininko kelnių.

"Matote viską, kas liko", – paklausta, ar neatsirastų šiltų neperšlampamų kelnių 128 cm ūgio mergaitei, pečiais truktelėjo salės konsultantė.

Vaikiškų drabužių skyriuje neradome ir šalikų. Keli pasimetę kybojo tik prie moteriškų odinių pirštinių ir megztų kepurių.

"Iš tiesų dar praėjusią savaitę išgirdę prognozes apie ateinantį šaltuką gyventojai ėmė aktyviau pirkti ligų profilaktikai ar jau susirgus įprastai naudojamas citrinas, imbiero šaknis, česnakus ir dažniau, nei paprastai, ruošti namie ar darbe sveikuoliškus gėrimus, kuriuos dar įprasta pagardinti ir medumi. Šių produktų pardavimo pagyvėjimą matome ir šią savaitę, kaip ir kepurių, šalikų, pirštinių ar žieminių drabužių", – apie sezoninių prekių paklausą kalbėjo "Rimi Lietuva" viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė.

Prekybininkai pastebėjo, kad žieminių drabužių, pirštinių, šalikų ir kepurių šiuo metų laiku nuperkama maždaug 40–50 proc. daugiau nei įprastai.

Krentant temperatūrai smarkiai šoktelėjo ir automobilių langų valymo skysčio, neužšąlančio iki 21 ar net 25 laipsnių šalčio, grandiklių ir šluotelių sniegui valyti, akumuliatoriaus laidų pardavimas.

"Iškritus sniego, šiuo metu daugiau parduodame ir rogučių bei čiuožyklų", – skaičiavo G.Buivydienė.

Ragina atverti duris

Šaltis baisus ir keturkojams, ypač benamiams, todėl bent šaltuoju metų laiku gyvūnų prieglaudų darbuotojai miestiečius ragina būti supratingesnius – pamačius gatvėje besiblaškančius beglobius šunelius ar kates, nepulti skambinti į prieglaudas, o įsileisti juos į savo namus, kol atslūgs šalčiai, arba įrengti laikinus namelius lauke, jei nesinori atplėšti užkalto rūsio lango.

"Globojame apie 250 šunelių. Mūsų galimybės ribotos. Čia juk ne batai, kuriuos sudėtume į dėžutę", – kalbėjo Všį "Penktos kojos" direktorė Agnė Volockytė.

Šiuo metu privačioje benamių gyvūnų prieglaudoje būdose, lauke, gyvena vos keli šuneliai. Nukritus oro temperatūrai jie šeriami dažniau nei likusieji, o į lėkštes keliauja riebesnis, daugiau maistinės vertės turintis ėdalas. Būdos šiltinamos šienu. Likę globotiniai gyvena uždarose patalpose – 400 kv. m pastate.

"Gyvenančius patalpose į lauką vedame rečiau, nes čia šildomos grindys, o lauke šalta. Bijome, kad globotiniai nesusirgtų plaučių uždegimu", – kalbėjo A.Volockytė.

Linksmakalnyje, Kauno rajone, esantis "Penktos kojos" pastatas šildomas granulėmis. Priklausomai nuo oro temperatūros, per dieną darbuotojai sunaudoja apie dešimt maišelių kuro.

"Granules perkame dideliais maišais, tačiau jei geros širdies žmonės atneštų po maišelį, būtume labai dėkingi", – į miestiečių širdis beldėsi A.Volockytė.

GALERIJA

  • Kaip kauniečiai pasirengė šalčio atakai?
  • Kaip kauniečiai pasirengė šalčio atakai?
  • Kaip kauniečiai pasirengė šalčio atakai?
  • Kaip kauniečiai pasirengė šalčio atakai?
  • Tautvydas Andriulionis
Rašyti komentarą
Komentarai (8)

...

Chm: "Kaip kauniečiai pasirengė šalčio atakai?" - antraštėj apie kauniečius, o tekste apie šunis: tai pagal jus Kaunas - šunų miestas?..

Gyventojui

Gal verčiau paviešinti kaip dabartinė Penktos kojos savininkė susidorojo su padoriu šios įstaigos įkūrėju?

Ačiū Šarūnei

Och kokia talentinga rašytoja atsirado Lietuvoje. Begalinis ačiū Šarūnei Kutinskaitei-Būdavienėi. Šitiek metų pragyventa nežinant kas yra žiema, o dabar jau pagaliau visi susigaudysime ir kas yra penkiakojė Agnė Volockytė, ir, kad nuo sniego peršlapusias kelnes reikia išsidžiovinti, ir kad baką sklidinai pripildyti žemą temperatūrą atlaikančių degalų. O kokia dar svarbi informacija apie vitaminų naudą, citrinas ir medų. Jūs nuostabi, Šarūne. Maniau, kad tik paauglė gali sukurti tokius pamfletus, bet klydau. Pasirodo ir ištekėjusi moteris gali honorarą prisidurti prie atlyginimo. Nesvarbu, kad ir už rašliavą šiek tiek žeminančią laikraščio reputaciją.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS