Kaunas prasmirs Europos šiukšlėmis? | kl.lt

KAUNAS PRASMIRS EUROPOS ŠIUKŠLĖMIS?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

"Lietuvos energijai" ir "Fortum Heat Lietuva" skubant Kaune pastatyti šiukšles deginančią jėgainę, ima aiškėti, kad jai šios žaliavos ateityje pritrūks. Tai patvirtino ir aplinkos ministras.

Puokštė nuodų

Strateginė Rusijos bendrovės "Rosatom" partnerė Suomijos kapitalo bendrovė "Fortum" koją į Lietuvą įkėlė tik prieš keletą metų. 2010 m. Klaipėdai paskelbus konkursą atliekų deginimo paslaugoms, nugalėtojais tapo suomiai ir po teismų maratono 2012 m. ėmė rengtis kogeneracinės elektrinės statybai.

2012 m. pabaigoje suomių žvilgsnis nukrypo ir į Kauną, laisvąją ekonominę zoną – bendrovei "Sweko Lietuva" buvo užsakyta atlikti bendrovės "Fortum Heat Lietuva" ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir parengti ataskaitą. Projektinis ardyninės pakuros pajėgumas – 320 tūkst. t (100 MW) ir 272 tūkst. t (85 MW) kuro per metus. Čia planuojama per metus sudeginti iki 200 tūkst. t komunalinių ir kitokių atliekų. Teigiama, kad dėl to kauniečiams turėtų atpigti šiluma, kasmet esą sutaupant maždaug iki 3 mln. eurų.

PAV ataskaitoje pažymima, kad už tariamai pigesnę šilumą kauniečiai gaus ir savotišką priedą – elektrinė per metus į aplinką išmes apie 611 t teršalų, arba maždaug po 2 t kasdien.

"Vertinant foninę taršą, nustatyta didžiausia azoto dioksido metų koncentracija sudarė 97 proc., 1 valandos – 88 proc. ribinės vertės. Kietųjų dalelių (KD10) metų koncentracija sudarė 73 proc., 24 valandų – 84 proc. ribinės vertės", – PAV ataskaitoje konstatuojama, kad azoto dioksido ir kietųjų dalelių tarša balansuos ties leistina riba.

Toliau PAV ataskaitoje dar gražiau: "Pagrindiniai kūrenamų biokuru ir išrūšiuotomis komunalinėmis atliekomis kogeneracinių elektrinių visuomenės sveikatos rizikos veiksniai yra aplinkos oro tarša gamybiniais ir autotransporto teršalais: metanu, anglies dvideginiu, anglies viendeginiu, angliavandeniliais, druskos ir fluoro rūgštimis, amoniaku, azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis, sieros oksidais, dioksinais ir furanais, sunkiaisiais metalais; dulkių ir kvapų emisijos; gamybinis ir autotransporto triukšmas bei psichoemocinis poveikis."

Tiesa, dėl "psichoemocinio poveikio" elektrinės ekspertai aplinkinius ramina, kad maksimali taršos ir nepatogumų zona per 35 elektrinės veiklos metus bus tik "iki 450 m".

Dega kepurė?

Kauniečiams protestuojant prieš šią elektrinę, jos projektas ėmė strigti. Tam nemažai įtakos turėjo ir Europos Komisijos (EK) paskaičiavimai, kad trijų – Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune, kaip planuojama, kogeneracinių elektrinių Lietuvai per daug, nes nepakaks žaliavos. Tad buvo nepritarta Lietuvos prašymui Kauno elektrinės statybai skirti ES milijonus.

Maždaug prieš metus į suomių šilumininkų žaidimą įsitraukė "Lietuvos energija", tapusi 2015 m. įsteigtos bendrovės "Kauno kogeneracinė jėgainė" 51 proc. akcijų turėtoja. Praėjusiųjų metų spalio pradžioje tuometis premjeras Algirdas Butkevičius pasirašė nutarimą, kuriuo Kauno elektrinė pripažįstama valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu.

"Kauno dienos" kalbintas A.Butkevičius prisipažino mažai galintis pasakyti apie Kauno elektrinės statybos peripetijas, nes projektu labiausiai domėjosi jo buvęs ir dabartinis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas energetikos klausimais Tomas Gerasimavičius bei buvęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas energetikos klausimais Nerijus Rasburskis. Pastarasis nuo 2015 m. dirba "Lietuvos energijoje", atsakingas už kogeneracines elektrines.

A.Butkevičiui kilo vienintelis klausimas: kodėl Vyriausybė pritarė Kauno elektrinės statybai ir ją pripažino valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu, jei EK aiškiai pasakė, kad ši elektrinė Lietuvai yra perteklinė, nes nepakaks buitinių atliekų?

"Ne, Europos Komisija neprieštaravo finansavimui. Kiek aš žinau, jei ji nebus finansuojama, ji nebus ir statoma", – pokalbio pradžioje A.Butkevičius buvo įsitikinęs, kad Kauno elektrinė "jau finansuojama".

Iš "Kauno dienos" sužinojęs, kad elektrinė ne tik nefinansuojama – atvirkščiai, "Lietuvos energija" susitarė su banku dėl 120 mln. eurų paskolos, vyksta parengiamieji elektrinės statybos darbai, A.Butkevičius kalbėjo kitaip: "T.Gerasimavičius šį klausimą kuruoja Vyriausybėje, Energetikos ministerija visa tai siūlė. Buvo paskaičiavimai. Interesai ten dideli."

Pašnekovo teigimu, informacijos, kad komunalinių atliekų neužteks Kauno elektrinei, jis neturėjo. "Buvo sudaryta komisija, dirbo specialistai, buvęs Prezidentės patarėjas. Ir ne man patarinėjo – jie priiminėjo sprendimus", – A.Butkevičius atviravo, kad pagrindinis veikiantis asmuo šioje istorijoje buvo ne jis, o patarėjai.

Patikslinus, ar tikrai kalbama ir apie buvusį Prezidentės patarėją N.Rasburskį, A.Butkevičius pakartojo: "Taip, taip, kuris dabar "Lietuvos energijoje", savarankiškai priima tuos sprendimus… Ir kuris atsakingas už kogeneracines jėgaines."

Birželio pradžioje dienraščiui išspausdinus publikaciją "Energetikos padangėje – korupcijos šešėlis?", kurioje teigiama, kad vienas iš asmenų, susijusių su "Fortum", ir yra N.Rasburskis, pastarasis įsižeidė ir prašė paneigti informaciją, neva žeminančią jo garbę ir orumą.

"Kauno diena" "Lietuvos energijai" nusiuntė pokalbio su A.Butkevičiumi išklotinę, prašydama ją pakomentuoti bendrovės generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno ir paties N.Rasburskio. Atsakymo raštu redakcija negavo, o žodžiu atstovė Ernesta Dapkienė teigė atsakymo nelaukti, nes "prašyme nėra klausimo".

Faktą dėl N.Rasburskio dalyvavimo "Fortum" istorijoje redakcijai patvirtino ir buvę ministrai Jaroslavas Neverovičius bei Kęstutis Trečiokas. Pastarasis, beje, teigė manantis, kad dėl Kauno elektrinės J.Neverovičius ir buvo atstatydintas.

Už deginimą primokame

Statant Klaipėdos kogeneracinę elektrinę buvo teigiama, kad komunalinių atliekų uostamiesčio regione bus sočiai. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (RATC) su "Fortum" 2012 m. pabaigoje pasirašė atliekų pirkimo–pardavimo sutartį dešimčiai metų. Pagal ją iš Klaipėdos RATC į elektrinę deginti gabenamos komunalinės atliekos, už kurias centras įsipareigoja per dešimtmetį sumokėti ne mažiau kaip 17 mln. eurų.

Istorija parodė, kad gražios kalbos apie degintinų komunalinių atliekų kalnus Klaipėdos regione tebuvo arba oro burbulas, arba gerai suplanuota reklaminė akcija. Mat Klaipėdos "Fortum" su Šiaulių RATC sutarė, kad 2017–2020 m. iš centro gaus komunalines atliekas, už kurias centras sumokės iki 2 mln. eurų. Į Klaipėdą keliauja ir degintinos komunalinės atliekos iš Kauno RATC – kelių nuo 2015 m. pabaigos sudarytų sutarčių vertė apie 2 mln. eurų. Atliekos į Klaipėdą keliauja ir iš Alytaus RATC. Pastarosios vadovas Algirdas Reipas, paklaustas, kiek centrai bendrovei "Fortum" moka už toną atliekų, buvo diplomatiškas: "Na, nelygu kieno transportu vežti. Nuo 35 iki 50 eurų už toną."

Beje, praėjusiais metais Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo padidino gyventojams komunalinių atliekų surinkimo įkainius.

Žaliavų stigs

RATC asociacijos teigimu, praėjusiais metais panaudota 278 tūkst. t komunalinių atliekų energijai gauti. Kauno RATC panaudota vos 52 tūkst. t, Šiaulių RATC – vos 820 t. Klaipėdos RATC – net 106 tūkst. tonų. Žinant, kad praėjusiais metais pašalinta į sąvartynus 394,4 tūkst. t komunalinių atliekų, dalis kurių tikrai tiko deginti, tenka tik pritarti EK išvadai, kad trečios elektrinės Kaune Lietuvai nereikia.

Remiantis žiedinės ekonomikos veiksmų planu, 2020 m. Lietuvoje turi būti sukompostuota 0,48 mln. t atliekų, tačiau 0,2 mln. t iš jų liks deginti. Iš perdirbtinų 0,3 mln. tonų atliekų deginti liks apie 80 tūkst. t, dar apie 0,3 mln. t bus atliekos, kurios išrūšiuotos tinka tik deginti. Tokius skaičius pateikia Aplinkos ministerija teigdama, kad "po 2020 m. galėtų būti sudeginama apie 560 tūkst. t atliekų per metus, įskaičiuojant jau veikiančią "Fortum Klaipėdos" jėgainę".

"Lietuvos energija" prognozuoja, kad 2020 m. apie 0,54 mln. t tik deginti tinkamų komunalinių atliekų susidarys vien mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiuose, o 2030 m. – apie 0,83 mln. tonų netinkamų perdirbti atliekų, iš kurių pusė bus komunalinės kilmės, kita dalis – pramoninės kilmės. "Lietuvos energijos" teigimu, tai reiškia, kad planuojamų deginimo pajėgumų bus ne per daug, o pritrūks.

Kuo bus galima atliekas pakeisti? Kauno elektrinėje, pavyzdžiui, yra numatyta deginti vandenvalos įrenginiuose susikaupusį dumblą, galima naudoti biokurą – medieną, šiaudus.

Galima spėti, kad tokia informacija patarėjų buvo užliūliuotas ir buvęs premjeras A.Butkevičius.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, "Kauno dienos" paklaustas, ar trims elektrinėms pakaks komunalinių atliekų, buvo atviras: "Kai bus įgyvendinta žiedinė ekonomika, tai yra bus perdirbama iki 65 proc. komunalinių atliekų, kogeneracinėms elektrinėms atliekų trūks. Kuo bus galima atliekas pakeisti? Kauno elektrinėje, pavyzdžiui, yra numatyta deginti vandenvalos įrenginiuose susikaupusį dumblą, galima naudoti biokurą – medieną, šiaudus."

RATC asociacijos duomenimis, per 2016 m. šalyje susidarė 1,247 mln. t atliekų. Prognozuojama, kad ateityje jų kiekis nedidės. Taigi, įgyvendinus žiedinę ekonomiką, šalyje turėtų susidaryti ne daugiau 420 tūkst. t komunalinių atliekų. Visų trijų kogeneracinių elektrinių metinis pajėgumas – 555 tūkst. t buitinių atliekų per metus.

PAV ataskaitoje rašoma, kad Kauno elektrinėje per metus būtų galima sudeginti 240 tūkst. t komunalinių ir pramoninių atliekų bei nuotekų dumblo (išdžiovintų fekalijų).

Ministro teigimu, reikia nepamiršti, kad nemažai degintinos medžiagos susikaupia pramonėje. "Tai neteisingas požiūris, XX a. mąstymas. Pramonė šiandien orientuojasi į beatliekines technologijas. O jeigu ir lieka šiek tiek atliekų, jas pati ir sunaudoja", – dienraščiui sakė pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Šiukšles importuosime?

Vargu ar Lietuva yra ta šalis, kuri, pristigus degintinų komunalinių atliekų – o šiandienos statistika rodo, kad taip ir įvyks, pajėgi užtikrinti trijų kogeneracinių elektrinių darnų darbą. Medienos atliekų ir šiaudų tam neužteks. Tiesa, ministras K.Navickas dar prasitaria, kad galima panaudoti "sudžiovintą žolę iš saugomų teritorijų", kurią kasmet būtina šienauti.

"Ne paslaptis, kad šiandien siekiama įstatymu atverti šiukšlių eksportą, nes akivaizdu, kad degintinų komunalinių atliekų pritrūksime. Prisiminkime 2015 m. spalį, kai Klaipėdos"Fortum" neteisėtai importavo atliekas iš Airijos – iš Klaipėdos "Vakarų krovos" aikštelės buvo išgabenta 2,9 tūkst. t atliekų, kurios buvo sudegintos Klaipėdos elektrinėje. Ministerijai tada pavyko užkirsti kelią kitai atliekų partijai – Airijoje jau buvo kraunamas antras laivas", – dienraščiui kalbėjo buvęs aplinkos ministras K.Trečiokas.

Šiandien naujasis aplinkos ministras linkęs atsargiai rinkti žodžius dėl kogeneracinių elektrinių, tačiau nuogąstavimus dėl galimo atliekų importo vis dėlto jis yra išsakęs: "Jeigu mes pasistatome suplanuotus deginimo pajėgumus, ar neatsitiks, kad atliekas pradėsime importuoti, kaip yra daroma Vakarų Europoje arba toje pačioje Estijoje. Šito man visiškai nesinori. Mes turime susitvarkyti savo atliekas, bet jokiu būdu negalime atliekų importuoti – nesukurti įvežamų atliekų precedento, nesvarbu, kad jos turi energetinę vertę."

Tačiau ministrų, kaip ir Vyriausybės, pozicija dėl Kauno kogeneracinės elektrinės būtinumo keičiasi. Šių metų pavasarį "Lietuvos energijai" analogiškos bendrovės Estijoje, energijos gamybos įmonės "Eesti Energia" antrinė įmonė "Enefit" finansavo keleto Lietuvos žurnalistų išvyką į Estiją. Buvo aprodyta ne tik Iru šiukšlių deginimo elektrinė, bet ir pasigirta, kad apie 20 proc. šios žaliavos importuojama iš Britanijos, Airijos bei Suomijos. Kiek užsieniečiai estams moka už jiems nereikalingą ir pavojingą balastą, ekskursijos organizatoriai žurnalistams neatskleidė, tik prasitarė, kad arčiausiai esanti Suomija už toną atliekų sumoka 35–45 eurus. Iš viso per metus į Estiją importuojama apie 50 tūkst. t šiukšlių.

Vienoje šios kelionės žurnalistinėje ataskaitoje cituojamas Klaipėdos "Fortum" atstovas (galima spėti, kad lydėjęs žurnalistus į Estiją) Andrius Kasparavičius. Verslininkas teigia, kad Klaipėdos jėgainė pajėgi per metus sudeginti 250 tūkst. t komunalinių atliekų, o Lietuvoje komunalinių ir pramoninių atliekų per metus susikaupia apie 1,5 mln. t. Taigi peršama mintis, kad Lietuvai reikia tiek šiukšlių deginimo elektrinių, kad jose būtų galima sudeginti visas 1,5 mln. t atliekų.

"Fortum" atstovas išsiduoda, kad sako nevisišką tiesą – girdi, dabar Lietuvoje įstengiama surūšiuoti ir sudeginti maždaug 40 proc. visų atliekų. Vėl peršama mintis, kad sudeginti galima daugiau. Tačiau verslininkas pamiršta, kad, įgyvendinus žiedinę ekonomiką, degintinų atliekų turės būti ne daugiau 35 proc.

Prieš kelerius metus Aplinkos ministerija buvo gavusi "Fortum Heat Lietuva" generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos pasirašytus raštus, kuriais siūlyta neriboti atliekų vežimo tarp šalies regionų ir leisti atliekas įvežti į Lietuvą iš kitų valstybių. Žinant, kaip atkakliai užsieniečiai siekė įsitvirtinti Kaune, – o tai pavyko tik susikooperavus su valstybine bendrove "Lietuvos energija", kas galėtų paneigti, kad laikui bėgant nebus nupūstos dulkės nuo minėtų raštų ir atvertos durys šiukšlių importui?

GALERIJA

  • Kaunas prasmirs Europos šiukšlėmis?
  • Kaunas prasmirs Europos šiukšlėmis?
  • Kaunas prasmirs Europos šiukšlėmis?
Rašyti komentarą
Komentarai (61)

gras

tuscias uzsakomasis straipsnis ,,,si elektrine kaunui butina,kad nustotu mieste statyti mazas ir brangias ir labai tersiancias katilines

Pensininkas

Mums reikia estiškų algų, bet nereikia jų tvarkos su šiukšlėmis ?

Anonimas

nereikia mums tos siuksliu deginimo gamyklos oir taip oro nera kai pradeda kurent namus gyventojai.uzdust galima
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS