„KAUNO TILTŲ“ VADOVAS: NERIMAUJAME DĖL LIETUVOS KELIŲ

Pastaruoju metu kelininkai viešojoje erdvėje linksniuojami ne pačiais palankiausiais jiems žodžiais – jie vis apkaltinami lėšų švaistymu tiesiant ar tvarkant kelius. Kaip į tai reaguoja Kaune įsikūrusi tarptautinė kompanija "Kauno tiltai"?

"Kelininkai tikrai ne blogiukai, – įsitikinęs bendrovės "Kauno tiltai" generalinis direktorius Aldas Rusevičius. – Blogai, kai kaltinimai yra bendro pobūdžio ir šešėlis krinta ant visų šio svarbaus sektoriaus darbuotojų. Mums labai svarbi reputacija, dirbame svarbiuose šalies ir Kauno objektuose, dalyvaujame socialiniuose projektuose."

A.Rusevičius savo karjerą pradėjo nuo paprasto kelius tiesiančio darbininko, todėl gerai žino visas šios profesijos subtilybes. Duodamas interviu jis pasakojo apie patirtį užsienyje, pasidalijo įžvalgomis apie bendrą kelininkų situaciją valstybėje. O pakalbį pradėjome nuo nemaloniausių dalykų.

– Iš valdžios atstovų po atlikto audito nuskambėjo rimti kaltinimai dėl prarastų milijonų, skirtų keliams projektuoti ir tiesti. Kokia jūsų nuomonė apie tai?

– Garsusis kelių kokybės auditas yra daugiau viešųjų ryšių akcija nei problemos sprendimo ieškojimas. Šiame sektoriuje, kaip ir kitur, matyt, reikia pertvarkų, naujovių, tačiau projektų įgyvendinimo kokybės ir kiti sutartiniai dalykai turėtų būti sprendžiami kaip numatyta sutartyse, taisyklėse, norminiuose dokumentuose. Tikriausiai nė vienas rangovas neatsisakys ištaisyti garantiniu laikotarpiu dėl jo kaltės išaiškėjusių defektų, kaip ir priklauso pagal sutartį. Bendriniai kaltinimai žiniasklaidos priemonėse ir patikrinimai, kuriuose nedalyvauja visos už kelio kokybę atsakingos šalys (projektuotojai, techniniai prižiūrėtojai, užsakovai, rangovai), yra neteisinis ir jokių teigiamų pokyčių neteikiantis kelias.

– Kaip dėl ankstesnių kaltinimų dėl asfalto sluoksnio ploninimo?

– Keliams tiesti galiojusi 10 proc. paklaida yra taikoma daugelyje valstybių, šie standartai buvo perimti iš civilizuotų šalių. Kelio pagrindas nėra lygus kaip stalas, o danga klojama mechanizuotu būdu, todėl neįmanoma užtikrinti idealiai vienodo sluoksnio storio.

Perdaryti jau atliktą darbą yra daug brangiau, nei bandyti sutaupyti kokybės sąskaita, todėl mes daug investuojame į kokybės kontrolę. Turime įsirengę savo akredituotą laboratoriją, kurioje tikriname medžiagų kokybę, taip pat įsigijome brangią mašiną, kuri peršvietusi asfalto dangą labai tiksliai nustato jos storį. Tokios mašinos yra tik dvi visoje šalyje.

Perdaryti jau atliktą darbą yra daug brangiau, nei bandyti sutaupyti kokybės sąskaita, todėl mes daug investuojame į kokybės kontrolę.

– Kokią matote situaciją kelių sektoriuje?

– Transporto infrastruktūros sektoriuje šiuo metu susiklosčiusi komplikuota situacija: nepakankamas, neefektyviai planuojamas ir pavėluotai skirstomas finansavimas, nutrūkęs dialogas su verslu lemia blogėjančią Lietuvos kelių tinklo būklę ir viso sektoriaus įmonių finansinę padėtį.

Mes, rangovai, tai labai jaučiame. Stoja ne vienas projektas, neatliekama rutininių darbų. Pavyzdžiui, magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda kasmet būdavo atnaujinama po 30 km dangos, nes kelio danga nusidėvi kas 8–10 metų, taip buvo stengiamasi išlaikyti dangos kokybę visame ruože. Dabar šie darbai nevyksta ir tai reiškia, kad ateityje reikės skubiai remontuoti vis ilgesnius ruožus. Tikimės, kad kitąmet pagaliau sulauksime ilgalaikio investicijų į infrastruktūrą planavimo. Jei šio plano bus laikomasi, visiems pavyks pasiekti geresnių rezultatų.

– "Kauno tiltai" darbuojasi ir kitose šalyse. Kokių skirtumų matėte svetur?

– Esu dirbęs Lenkijoje, Švedijoje, Latvijoje. Lenkijoje stengiamasi vienam rangovui patikėti kuo stambesnį objektą. Mūsų šalyje pirmenybė teikiama kitokiam būdui: didelis objektas suskaidomas, tikintis konkurse pritraukti daugiau mažesnių rangovų, kurie didesniuose projektuose nesugebėtų dalyvauti. Vargu, ar tai padeda taupyti, juk viename ruože kas kelis kilometrus dirba atskiri darbų vadovai, atvežama skirtingų įmonių technika, vykdomi atskiri medžiagų pirkimai. Be to, tokia sistema nenaudinga Lietuvos įmonėms dalyvaujant kitų šalių konkursuose. Štai Latvijoje nelaimėjome vieno didelio konkurso tik dėl to, kad ilgokai nebuvome stambaus objekto rangovu. Mus įveikė daug mažesnė latvių įmonė, nes prieš tai ji buvo dalyvavusi dideliame projekte. Švedijoje pastebimai juntamas daug didesnis pasitikėjimas rangovu, daug mažiau biurokratinių reikalų.

– Grįžkime į Lietuvą. Kokius svarbiausius darbus vykdote dabar?

– Rusnėje statome estakadą ir jaučiame didelį vietos palaikymą. Rusnės gyventojai geranoriškai nusiteikę dėl laikinų eismo apribojimų. Darbuotojai tiesiogiai jaučia, koks svarbus ir lauktas šis objektas rusniečiams.

Esame įgyvendinę Vilniaus vakarinio aplinkkelio, Jakų transporto mazgo, "Rail Baltica", "Via Baltica", taip pat vykdome geležinkelių, tiltų ir viadukų, uostų, energetikos projektus.

– Jūsų bendrovės specialistus galima išvysti ir dirbančius Kaune.

– Šiuo metu Kaune vykdome Ateities plento, Laisvės alėjos rekonstrukciją. Ilgai svarstėme, ar dalyvauti pastarosios gatvės konkurse, nes tai sudėtingas objektas – prireiks ir daug rankų darbo, dirbant reikia užtikrinti sąlygas veikti parduotuvėms, kavinėms. Tačiau negalėjome likti nuošalyje – esame Kauno įmonė ir jaučiame pareigą prisidėti prie šios gatvės atnaujinimo.

Kaune apskritai yra daug vietų, kuriomis "Kauno tiltai" gali didžiuotis: rekonstravome Kauno geležinkelio tunelį, pastatėme arba rekonstravome M.K.Čiurlionio, Panemunės, A.Meškinio, Varnių, P.Vileišio, Aleksoto tiltus, taip pat Vakarinį, Šiaurinį, Pietinį aplinkkelius, Sargėnų, "Megos" sankryžas ir daug miesto gatvių.

– Objektų gausa verčia turėti patikimą komandą. Kaip pavyksta suburti kolektyvą?

– Esame didžiausia įmonė Baltijos šalyse, bendrovėje dirba virš 800 darbuotojų. Visų amžiaus grupių pasiskirstymas yra proporcingas, todėl kolektyve susikūręs tinkamas mikroklimatas – savo energija įkvepia veržlus jaunimas, patirtimi dalijasi patyrę specialistai. Patenkame tarp 5 proc. Kauno įmonių, kuriose mokami didžiausi atlyginimai. Įmonėje yra nemažai dirbančių šeimų, net kartų. Labai skatiname ir palaikome lojalius darbuotojus, kurie įmonėje dirba ne vieną dešimtį metų.

– Daug įmonių jaučia specialistų stygių. Ar "Kauno tiltai" taip pat?

– Taip, pastaraisiais metais tenka pajusti, kad kelininko profesija, nors ir turi didelę paklausą rinkoje, nėra labai populiari. Stengdamiesi prisidėti prie specialybės populiarinimo, patys imamės iniciatyvos. Jau kelerius metus esame įkūrę "Akademiją@Kauno Tiltai". Šiuo projektu, vienijančiu verslą ir švietimo įstaigas, siekiame parodyti, kad inžineriniai mokslai – įdomus, kūrybiškas ir darbo vietą garantuojantis pasirinkimas Lietuvos jaunimui. Bendradarbiaujame su Kauno technikos kolegija, Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Kauno technologijos universitetais, dalyvaujame asociacijos "Santakos slėnis" veikloje. Praėjusiais metais parėmėme VGTU organizuojamą Lietuvos čempionatą "Makaronų tiltai", prisidėjome prie studentų pažintinės išvykos į kelių muziejų organizavimo, įgyvendinome Lietuvos moksleiviams skirtą renginį "Rinkis kelią ne takelį", kompiuterinių žaidimų platformoje organizavome inžinerinių statinių konkursą "Akademija@Kauno tiltai goes Minecraft".

– Nuo seno dalyvaujate ir socialiniuose projektuose. Ar šią tradiciją tęsiate?

– Nuosekliai remiame įvairias ne pelno visuomenines iniciatyvas. Parėmėme "Laisvės kario" paminklo atsiradimą Kaune, finansavome Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginį Varšuvoje, kur koncertavo Lietuvos simfoninis orkestras, o Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – Lenkijos simfoninio orkestro "Simfonia Varsovia" koncertą.

Patenkame tarp 5 proc. Kauno įmonių, kuriose mokami didžiausi atlyginimai. Įmonėje yra nemažai dirbančių šeimų, net kartų.

Dalyvaujame ir projektuose, kurie nėra skirti plačiai visuomenei. Parėmėme knygų apie poetą Tomą Venclovą, filosofą Leonidą Donskį išleidimą Lenkijoje, Valdovų rūmų organizuotą tarptautinę konferenciją ir knygą apie Radvilas ir jų indėlį į Lietuvos istoriją, Stepono Kairio, Jono Meko fondus, ekspoziciją ir konferenciją "Tautas jungianti istorija" apie LDK istoriją Karijotaičių pilyje, Podolės Kamenece Ukrainoje. Praėjusiais metais ne tik rėmėme, bet ir patys dalyvavome populiarindami inžinieriaus specialybę idėjų festivalyje "Laisvės piknikas".

– Jūsų paramos sulaukia ir Kauno bendruomenė?

– Kadangi įmonė įsikūrusi Palemone (Kaune), palaikome vietos bendruomenės iniciatyvas: teikėme paramą Palemono gimnazijos edukacinių erdvių kūrimo projektui įgyvendinti, prisidedame prie Palemono vietos bendruomenės renginių.

Daug metų rėmėme Kauno miesto šventes, keletą metų aktyviai prisidėjome prie krepšinio vystymo ir propagavimo Lietuvoje remdami "Žalgirio" krepšinio centrą. Deja, pasikeitus viso transporto infrastruktūros sektoriaus ir bendrovės situacijai, finansiškai prisidedame prie gerokai mažiau iniciatyvų, negalime paremti ir organizacijų tiek, kiek norėtume ir galėdavome anksčiau.