Kasdien mus supa labai daug tarsi savaime suprantamų dalykų. Atsimerkiu ir matau saulę, mamos šypseną, gėlės žiedą. Matau, kokia graži  žalia spalva pavasarį, kai akys būna pasiilgusios gamtos spalvų grožio. Akys mums suteikia daug vaizdžios informacijos ir grožio suvokimo galimybę.

Trečioje klasėje mokiniai jau puikiai pažįsta lietuvių kalbos abėcėlę, skaito tekstus. Bet pasaulio pažinimo pamokoje pradinukai yra supažindinami su kitokia abėcėle. Ši abėcėlė vadinama Brailio raštu. Jie sužino, kad šią abėcėlę naudoja skaito regėjimo negalią turintys žmonės.

Mums, Kauno "Ryto" pradinės mokyklos socialinei pedagogei ir bibliotekos vedėjai, kilo idėja – susisiekti su Kauno Prano Daunio ugdymo centro vadovais ir paprašyti, kad jie suteiktų galimybę mūsų mokyklos trečiokams geriau pažinti, kaip atrodo Brailio raštu parašytos knygos. Sužinoti, kaip vyksta pamokos ir kaip moksleiviams sekasi "matyti" pirštukais.

Mūsų pageidavimas pažinti kitaip matančiuosius pasaulį buvo maloniai priimtas. Susitikimo metu sužinojome, kad Pasaulinė baltosios lazdelės diena yra minima spalio 15 d. ir kad akluosius ši lazdelė moko vaikščioti. Ugdymo centro darbuotojai suteikė mūsų mokiniams galimybę pajausti, ką reiškia vaikščioti, skaityti, gyventi nematant.

Buvo vaikučių, kuriems užrišus raištį ant akių kilo baimės arba nesaugumo jausmas.Skaitėme reljefines (liečiamąsias) knygutes.

Nereginčiojo pasaulis yra gerokai lėtesnis. Tai, ko negali pamatyti, tenka pajausti palietus, suvokus ir mintyse vizualizavus savo tiriamą objektą. Čia sąvokos "skubėti", "veikti greitai" absoliučiai netinka. Susipažinus su mokytojais, kurie moko regėjimo negalią turinčius vaikus, prie pagarbos prisidėjo ir didžiulė nuostaba. Tam reikia ypatingo pedagoginio talento arba išskirtinio pašaukimo.

Nuostabą moksleiviams kėlė 3D efektą sukuriantys akiniai, silpnaregiams skaityti pritaikyti didinamieji stiklai ir kitos pagalbinės priemonės. Užsidėję specialius akinius mokiniai realiai patyrė, kaip mato silpnaregis žmogus. Kitokios, specialiems poreikiams pritaikytos klasės, kruopščiai ir apgalvotai įrengtos atskiros ugdymo erdvės – viskas mums buvo nauja ir netikėta.

Didžiulį susidomėjimą mūsų mokyklos moksleiviams sukėlė P.Daunio ugdymo centro kompiuterių klasė. Stebėjome, kaip specialiomis programomis bet kurį tekstą ar paveikslėlį galima atspausdinti iškiliuoju raštu. Nuščiuvę klausėmės, kaip spausdintuvas garsiai badė tekstą.

Susižavėję klausėmės, kaip sklandžiai Brailio raštu parašytą tekstą skaitė regėjimo negalią turintis moksleivis Simas. Čiupinėjome Brailio rašto abėcėlę, sudarytą iš pagaliukų, sukaišiotų į mažą lentutę. Bandėme užrašyti Brailio raštu savo vardą.

Už išplėstas suvokimo ribas, bendradarbiavimą ugdant mokinių pagarbą, atjautą ir toleranciją nuoširdžiai dėkojame P.Daunio ugdymo centro direktorei Raimondai Juknevičienei, direktorės pavaduotojoms Lolitai Andriuškevičienei ir Gritai Strankauskienei, mokytojoms Laimai Borusevičiūtei, Saulei Jankevičienei ir Linai Vitkuvienei.

Patirtis, įgyta ugdymo centre, supažindino mūsų mokyklos trečiokus su neregio gyvenimu, padėjo geriau suprasti regos neįgaliesiems iškylančius sunkumus, rūpesčius bei problemas ir kokią pagalbą gali suteikti matantis žmogus nematančiam.