ŠACHMATAI IŠMOKĖ PRALAIMĖTI, TAČIAU KAUNIETĖ RENKASI PERGALES

Pradžioje stumdžiusi šachmatus tik todėl, kad to nori mama, dabar Barbora Mačiulaitytė be jų neįsivaizduoja savo gyvenimo. Geriausias kaunietės rezultatas – keturioliktas Europoje. Tiesa, ties šiais skaičiais jaunoji šachmatininkė nežada sustoti.

Nedėjo daug vilčių

Vis daugiau pasaulio šalių šachmatus išbando kaip mokomąją pradinių klasių moksleivių priemonę. Ne išimtis ir Lietuva. Vienose mokyklose šachmatai privalomas, kartą per savaitę dėstomas dalykas, kitose – pasirenkamoji popamokinė veikla. Ji įtraukė ir septynmetę Barborą.

"Šachmatais šiek tiek žaidė mano mama, vėliau ir brolis, todėl kai mokykloje pamačiau su juo dirbusį trenerį Raimondą Bilinską, pagalvojau, kad būtų gerai į būrelį užrašyti ir Barborą", – pažinties su darželiu-mokykla "Rūtelė" ir šachmatais pradžią prisiminė dabar jau keturiolikmetės Kauno Jėzuitų gimnazijos moksleivės mama Sigita Mačiulaitienė.

Kartu su pirmoke atlikęs kelis testus, būsimasis treneris tąkart mamai rėžė be užuolankų – nors pagrindinius ėjimus Barbora žino, tačiau žaidžia silpnai. Nepaisant to, mergaitę užrašė į pažengusiųjų grupę. Didelių vilčių moteris į dukrą nedėjo. Tenorėjo, kad ji turėtų smegenis lavinančią popamokinę veiklą. Tuo metu vyras Ričardas išvis buvo prieš šachmatus – mylimiausiąją matė muzikos mokykloje. Pradžioje į užsiėmimus ėjusi tik todėl, kad to norėjo mama, ilgai truksiančiu savo ir šachmatų romanu netikėjo ir pati septynmetė.

"Maždaug po dviejų trijų mėnesių koridoriuje vėl sutikau šachmatų trenerį, o jis man nuostabos kupinomis akimis sako: nepatikėsite, bet jūsų Barbora aplošia beveik visus mano antramečius", – S.Mačiulaitienė tąkart negalėjo patikėti tuo, ką girdi.

Įtraukė ir nepaleido

Kai įsilieti į savo šeimą Barborą pakvietė Kauno sporto mokyklos šachmatininkai, moteris suprato, kad tai rimta. Tada lūžis įvyko ir pačios sportininkės galvoje – mokyklos duris ji jau varstė ne artimiausiųjų varoma, o savo noru.

"Svajoju, kad šachmatai visada būtų mano gyvenime", – žaliaakė už ausies užsikišo šviesių plaukų sruogą, alkūnėmis pasirėmė į stalą ir prisiminė savo pirmąjį rimtą išbandymą – Pasaulio jaunių šachmatų čempionatą 2013-aisiais.

Bilietą į jį merginai užtikrino antroji vieta Lietuvos jaunučių šachmatų čempionate. S.Mačiulaitienė šyptelėjo – prieš vykstant į Al Ainą, miestą Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) rytuose, kardinaliai pasikeitė ir Barboros tėčio požiūris į dukros užsiėmimą – nuo tos akimirkos mergaitė turėjo šimtaprocentinį abiejų tėvų palaikymą.

"Kaip klostėsi įvykiai JAE?", – mama su dukra susižvalgė, o iš judviejų lūpų netruko pasigirsti du skirtingi, vienas kitą papildantys pasakojimai. Barbora ramiu balsu dėliojo prisiminimus apie baltais drabužiais ir tokios pat spalvos galvos apdangalu pasipuošusį varžybų teisėją, kurio drąsiai paprašė pagalbos ieškant jai priskirto stalelio grupėje mergaitėms iki dešimties metų. Jos mama pasakojo, kaip jautėsi tą akimirką, kai palydėjusi dukrą prie didžiulės arenos durų iš kito panašios išvaizdos vyro išgirdo draudimą eiti vidun.

"Just players" (iš angl. k. "tik žaidėjams"), tepasakė , o įėjimą užkirto ranka", – S.Mačiulaitienės atminty iki šiol išliko tos dienos vaizdas – milžiniškoje salėje tarp šimtų stalų tolstančios mažosios dukrelės siluetas.

Tu gali pripažinti, kad buvai silpnesnis už varžovą, kad buvai ne toks greitas kaip jis, bet pripažinti, kad buvai kvailesnis – labai nemalonu.

Išmokė planuoti laiką

Tais pačiais metais Barbora dalyvavo dar viename – Europos jaunių čempionate Juodkalnijoje. Kiek jų būta per visus likusius metus, mergina neskaičiavo, pasiekimais nesigyrė, tik Barboros mama prasitarė, kad aukščiausia dukros vieta – 14 Europoje iš maždaug 100 jos amžiaus grupėje savo šalis atstovavusių dalyvių.

"Praleidau tik vienus metus, kai stojau į Kauno Jėzuitų gimnaziją", – už tai, kad pavyko tapti vienos stipriausių šaly akademinės bendruomenės nare, Barbora vėlgi dėkojo šachmatams.

Jie ją esą išmokė susikoncentruoti, išlikti ramiai kritinėse situacijose, o svarbiausia – planuoti laiką ir numatyti ėjimus į priekį. Todėl, kai likus penkiolikai minučių iki egzamino pabaigos dauguma moksleivių nervingai dirsčiojo į laikrodį ir skaičiavo neatliktas užduotis, Barbora kėdėje spinduliavo pavydėtina ramybe, o likusį laiką matavo savais matais – per 15 min., jaunosios sportininkės teigimu, galima sužaisti greitųjų šachmatų partiją.

"Taip, šachmatai Barborą išmokė susikoncentruoti, racionaliai dėlioti laiką ir... pralaimėti. Kaskart eidama į partiją ji jau žino, kad abi žaidėjos neišeis laimingos, todėl ruošiasi vienam iš trijų scenarijų: pergalei, pralaimėjimui arba lygiosioms", – dukrai antrino mama.

Tiesa, patirtis atėjo su laiku. Būta momentų, kai mergaitei sunkiai sekėsi valdyti savo emocijas, todėl nepasisekus partijai ji tiesiog apsiverkdavo prie šachmatų lentos. Buvo akimirkų, kai besiruošdama kovai, imdavo drebėti kaip epušės lapas.

"Buvo ir taip, kad, pamačiusi dėl nesėkmės besikremtantį varžovą, visiškai laimėjusi siūlydavau lygiąsias. Puikiai pamenu ir berniuką  gipsuota ranka, kuriam norėjau pasiduoti dėl jo traumos. Tiesa, tai buvo senokai – pirmaisiais žaidimo metais", – pasakojo B.Mačiulaitytė.

Pokalbiai su sporto psichologe jaunąją šachmatininkę reabilitavo. Ji suprato, kad ašaros – nepagarba sėdinčiam kitapus lentos, o gipsas – ne priežastis dovanoti pergalę.

Proto mankšta namuose

Ilgųjų ar trumpųjų nuotolių bėgikas savo įgūdžius lavina stadione, plaukikas – baseine, o šachmatininkai? Barbora nusijuokė – šios sporto šakos atstovai nėra reiklūs aplinkai ir aprangai. Medinę lentą imituojantį silikoninį kilimėlį jie gali tiesti ir kieme ant suolo, ir parke šalia sūpynių, šachmatus stumdyti apsirengę laisvalaikio drabužiais ar klasikiniu kostiumėliu.

"Kai kartu su kitais lietuviais važiuojame į Pasaulio ar Europos čempionatus apsirengiame vienodais marškinėliais ar kepuraitėmis, pasipuošiame atitinkamais tautiniais akcentais", – mobiliojo telefono nuotraukų galeriją naršė mergina. Nuotraukoje, kurią netrukus išvydome, ji buvo pasipuošusi baltais marškinėliais ir trispalve apyranke ant riešo.

"Domina treniruotės?", – prie ankstesniojo klausimo sugrąžino pašnekovė.

Bent kelis kartus per savaitę Barbora mina Sporto mokyklos slenkstį, kur žinių semiasi iš Tarptautinės šachmatų federacijos FIDE meistro, šachmatų trenerio Laimučio Šolio. Negana to, papildomai dirba su tarptautiniu meistru, Lietuvos šachmatininku Tomu Laurušu.

"Namuose sprendžiu uždavinius, analizuoju didmeistrių žaidimus, o prieš kiekvieną turnyrą ieškau informacijos apie savo priešininką ir galvoju, ką ir kaip reiks žaisti. Vienas treneris Vaidas Sakalauskas yra pasakęs: šachmatai būtų stalo žaidimas, o ne sportas, jei nebūtų pasiruošimo prieš partiją", – pastaroji, anot B.Mačiulaitytės, trunka apie tris penkias valandas.

Panašiai laiko iš sportininko atima ir pasiruošimas. Beje, jei išsireiškimas "sporto šaka" šiame tekste jums kelia šypseną, skaitykite toliau. Šachmatus, kaip sporto šaką yra pripažinęs Tarptautinis Olimpinis komitetas (TOK). Nuo 1999-ųjų birželio Tarptautinę šachmatų federaciją FIDE pripažino ir Tarptautinė Sporto Federacija. FIDE laikosi TOK taisyklių, taip pat dopingo patikros reikalavimų, deja, tikimybė, kad šachmatai būtų įtraukti į Olimpinių žaidynių programą, maža.

Pasitaiko sukčiavimų

Ten kur sportas, ten skandalai? Iš dalies taip. Tiesa, savo emocijas šachmatininkai reiškia kur kas santūriau, nei tarkim, štangą iškėlę sunkiasvoriai ar priešininką kovos ringe paguldę imtynininkai. Būna, kad apimti emocijų, intelektualiojo sporto atstovai ranka nušluoja šachmatus nuo stalo ar trinkteli per lentą.

"Ar pasitaiko sukčiavimų? Šiaip šachmatai labai teisingas sportas, ne taip, kaip meninė gimnastika ar čiuožimas ant ledo, kur pasitaiko daug subjektyvaus vertinimo. Šachmatai kaip ir šuolis į aukštį – peršokai kartelę – yra rezultatas", – B.Mačiulaitytė neslėpė, pasitaiko šachmatininkų, kurie vardan geresnės vietos reitingų lentelėje imasi nešvarių veiksmų.

Nors kai kurių čempionatų metų dalyviai tikrinami metalo detektoriais, yra buvę atvejų, kai apsukriausiesiems pavyko vidun įsinešti mobiliuosius telefonus. Jie juk griežtai draudžiami, kaip ir kiti elektroniniai prietaisai. Antai paskutinio Europos čempionato, vykusio Rygoje, kuriame dalyvavo Barbora metu, dėl nesąžiningo elgesio "sudegė" keturiolikmetis iš Austrijos. Varžybų teisėjams sukėlė įtarimą per dažnas paauglio ėjimas į tualetą. Patikrinę patalpas čempionato organizatoriai jose aptiko mobilųjį telefoną.

"Žaidėjas dar bandė gintis, kad ne jo telefonas, tačiau perbraukus ekraną jame pasirodė paauglio nuotrauka", – už klastą, B.Mačiulaitytės žiniomis, buvo anuliuoti visi šio turnyro žaidėjo rezultatai, svarstytas artimiausių varžybų diskvalifikavimo klausimas.

Nerado sėkmės recepto

Barboros tikslas šachmatų aukštumose atsidurti savo proto pastangomis, todėl jai sunkiai suvokiamas sportininkų noras geriausiojo vardo siekti apgavystėmis ar kitais nešvariais būdais.

"Tarkim, būna žaidėjų, kurie priešininką bando išmušti iš vėžių mušdami koją į žemę ar traškindami saldainio popierėlį. Žinoma, tokiu atveju galima kviesti teisėjus ir sakyti, kad kitas sportininkas tau trukdo susikaupti", – pasakojo jaunoji žaidėja.

Nors tokių priemonių ji niekada nebandė, su malonumu stebi sutriuškinto varžovo veidą. Taip, su malonumu. Beje, to ji išmoko per ilgą laiką.

"Treneris Donatas Vaznonis yra pasakęs, kas šachmatai – vienas negailestingiausių sportų. Kodėl? Tu gali pripažinti, kad buvai silpnesnis už varžovą, kad buvai ne toks greitas kaip jis, bet pripažinti, kad buvai kvailesnis – labai nemalonu", – paklausta ar per septynerius metus atrado savo sėkmės receptą, Barbora akimirkai susimąstė. Veikiausiai, ne. Prieš kiekvieną partiją ji tiesiog stengiasi atsipalaiduoti ir negalvoti apie tai, kas bus. Lygiai taip pat paauglė elgiasi ir po varžybų – mintyse nubraukia viską, kas įvyko ir ko nepakeisi.

"Beje, jei jau klausiate apie sėkmės receptą, pastebėjau, kad atsipalaidavimas man tikrai padeda. Tarkime, šiemet į čempionatą vykau tiesiai iš šokių stovyklos ir sužaidžiau tikrai visai neblogai. Geriau nei paskutinį kartą, kai stipriai ruošiausi", – jaunoji šachmatininkė savo pavyzdžiu darsyk įrodė, kokios beribės žmogaus galimybės, kai jis nori.