Šaukiasi pagalbos: renovuojamas namas čiurliams tapo pražūtingais spąstais | kl.lt

ŠAUKIASI PAGALBOS: RENOVUOJAMAS NAMAS ČIURLIAMS TAPO PRAŽŪTINGAIS SPĄSTAIS

Kauniečiai sunerimo dėl vasaros pranašų – čiurlių – likimo. Prasidėjusi daugiabučio namo renovacija uždarė kelią suaugusiems paukščiams patekti pas tik ką išsiperėjusius vaikus. Jaunikliai be maisto ilgai neišgyvens.

Negali patekti

Kaunietis Vilius Paškevičius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vaizdo įrašu, kaip čiurliai negali patekti pas savo vaikus. Tai padaryti jiems trukdo vos prieš kelias dienas prasidėjusi P.Lukšio g. 2-ojo namo renovacija. Uždengus ventiliacijos angas tinklu, suaugę čiurliai negali patekti pas savo jauniklius.

„Suaugę čiurliai jau antrą dieną skraido aplink negalėdami patekti į savo lizdus, kur jų neseniai išsiritę vaikai gyvena paskutines savo dienas. Įstatymai draudžiantys sunaikinti laukinę fauną – yra, institucijos, kurios turi tuo rūpintis – yra, bet niekas nesuveikė“, – prie įrašo pažymėjo jis.

O ką į tai aplinkos apsaugos ministras? Jam ką – nusispjauti? Čia Europa milijonų neskiria, tad nėra ką dalytis?

V.Paškevičius prieš maždaug kelias savaites buvo pasidalijęs dar vienu įrašu, kuriuo parodė, kaip minėtas daugiabutis tapęs namais ne tik žmonėms, bet ir išskirtiniams vasaros paukščiams – čiurliams. Tąkart kaunietis pažymėjo, kad iki renovacijos pradžios dar liko kelios savaitės ir paukščiai dar turi gražaus laiko. Deja, dabar sparnuočiai priversti blaškytis, o mažieji jaunikliai pasmerkti mirti. Žūstantys jaunikliai sukėlė didelę kauniečiųreakciją.

„O ką į tai aplinkos apsaugos ministras? Jam ką – nusispjauti? Čia Europa milijonų neskiria, tad nėra ką dalytis?“, – aštraus žodžio negailėjo Julija.

„Negana to, kad tie stikliniai monstrai kenkia paukščiams, dar ir taip juos reikia naikinti“, – komentavo kita feisbuko vartotoja Regina.

Įstatymų nėra

Lietuvos ornitologų draugijos narė Birutė Stukė tikino, kad su V.Paškevičiumi jau kuris laikas bandė atkreipti institucijų dėmesį į žūstančius čiurlius, tačiau čia įstatymai bejėgiai. Jie nenumato, jog renovacijos darbus reikėtų pradėti tada, kol dar čiurliai nesugrįžo iš šiltųjų kraštų.

„Suaugę paukščiai turbūt ne tik skraido, bet ir viduje uždaryti. Įstatymai ir tos visos įstaigos nenaudingos“, – pridūrė B.Stukė.

Kad apginti čiurlių nuo renovacijos nėra teisinių galimybių patvirtino ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) specialistai. „Kauno dienai“ aplinkosaugininkai patvirtino, kad už renovaciją yra atsakinga savivaldybė bei darbus atliekančios bendrovės. Yra du būdai išsaugoti čiurlius. Norint, kad dabar nežūtų jaunikliai, reikia stabdyti renovaciją, atverti angas, kad paukščiai galėtų išskristi. Siekiant, kad ši problema nepasikartotų, būtina nurodyti aiškias taisykles. Reikia, kad pavasarį, kol dar nėra parskridę čiurliai, arba rudenį, kai jie jau išskridę, uždaryti ventiliavimo angas. Tokiu atveju vasarą laisvai galima atlikti renovaciją.

„Pakeisti situaciją gali savivaldybės administracija, atsakinga už namų renovaciją. Reikia į projekto derinimą įdėti sąlygas, kad negalima pradėti renovacijos paukščių perėjimo metu, kai jie būna sunešę lizdus. Juk renovacija neprasideda kitą dieną. Yra iš anksto derinami projektai, todėl būtų galima kai kuriuos paruošiamuosius darbus atlikti kiek anksčiau“, – komentavo Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos institucijos viršininkas Tomas Barkauskas.

Daugiabutis – ne gamta

Jis tikino, kad čiurliai įprastai deda kiaušinius birželio pirmosiomis dienomis. Jei būna drėgni orai, perėjimas gali užsitęsti. Jaunikliai išsirita po maždaug 18-20 dienų, o po maždaug 40 dienų palieka lizdą. Dabar yra būtent toks metas, kai jaunikliai jau išsiritę, tačiau dar iš lizdų neišskrido, todėl yra didelė rizika, kad mažieji paukščiai žus, jei tėvai dėl renovacijos nebegali patekti į susuktus lizdus. Deja, aplinkosaugininkai sustabdyti prasidėjusių darbų negali.

„Čiurlių perėjimo vieta daugiabučiuose nėra natūrali ir gamtinė vieta. Mes negalime traktuoti kaip padarytos žalos gamtai, nes namas yra techninis įrenginys, o ne gamta, tad negalime taikyti kažkokių sankcijų“, – sakė T.Barkauskas.

Pasak ornitologų,  šie paukščiai migruodami grįžta perėti  tik į  tą pačią vietą, labai dažnai poilsio ir perėjimo  vieta būna daugiabutis namas. Daugiabučius namus čiurliai pasirenka,  kaip jiems tinkančią perėti buveinę.

Privalo palikti angas

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai aiškino, kad vadovaujantis LR Laukinės gyvūnijos įstatymu, namo renovaciją įmonė atliekanti privalo palikti atviras angas Juodųjų čiurlių perimvietėms išsaugoti,  kol pasibaigs šių paukščių perėjimo sezonas.

LR Laukinės gyvūnijos įstatymas reglamentuoja, kad planuojant, projektuojant ir statant (rekonstruojant, plečiant) gyvenamąsias vietoves, ūkinės veiklos objektus, tobulinant esamas ir diegiant naujas technologijas, jei tai turi poveikio laukinių gyvūnų gyvenamajai aplinkai, veisimosi sąlygoms ar migracijos keliams, privalo būti numatomos ir įgyvendinamos priemonės laukinių gyvūnų gyvenamajai aplinkai, veisimosi sąlygoms ir migracijos keliams išsaugoti.

Lizdų nerado

„Kauno diena“ susisiekė su P.Lukšio g. 2 namą renovuojančios bendrovės atstovais ir pasidomėjo, ką ketinama daryti, kad čiurliai būtų išsaugoti. Už statybos techninę priežiūrą atsakingas Juozas Lingevičius sakė, kad iš ornitologų skambučio dėl čiurlių sulaukė maždaug prieš savaitę, tačiau tąkart apžiūrėjus angas, paukščių lizdų darbininkai nerado.

„Dabar darbininkai neranda, kad kas išskristų. Ten, kur dabar daro fasadą, pabarškino tas skylutes, bet nieko nebuvo. Kai persikelsim į kitą pusę, vėl pažiūrėsim. Tačiau jei lizdus atrasime greičiau, reikės kalbėtis su gyventojais, ką daryti, ar pristabdyti darbus“, – komentavo darbų vykdytojas.

Gerasis pavyzdys

Kaune yra ir gerųjų pavyzdžių, kuomet gyventojai paliko vietos ir čiurliams. K.Škirpos g. 6-asis namas – vienas pirmųjų renovuotų daugiabučių namų Kaune. Čia ir dar keliuose kaimyniniuose daugiabučiuose po renovacijos liko neuždarytos angos ir taip palikta galimybė čia sugrįžti vasaros paukščiams. Tačiau tokios idėjos autorius pripažino, kad teko pereiti kryžiaus kelius tam, kad projektas būtų pakeistas.

„Aš esu užsaugęs Kaune ir visada suvokiau giluminės įvairovės svarbą žmogui. Jis negali žemėje vienas gyventi, jei neturi biologinių draugų. Mūsų mieste yra didelė laimė, kad mus lydi įvairūs paukščiai. Vienas iš tų paukščių – juodieji čiurliai. Vilniuje jų nėra tiek daug, kaip pas mus, nes Kaune yra daug sovietinių namų, kuriuose yra įstatytos ventiliacijos angos, kurios primena čiurliams uolas. Jie juk negyvena medžiuose. Čiurlys – unikalus paukštis, kuriam svarbiausia įskristi į olą. Tad kai prasidėjo renovacija, supratau, kad jie liks be namų. Buvo nemigo naktų, kaip juos išsaugoti“, – nuo ko prasidėjo idėja išsaugoti čiurliams angas pasakojo medikas Vilius Pilvinis.

Jis „Kauno dienai“ pasakojo, kad čiurlių išsaugojimo žygį pradėjo nuo darbininkų. Šie prisipažino, kad patiems širdis skauda, kai reikia uždaryti angose mažus paukščiukus, tačiau jie negali daryti kitaip, nei nurodyta projekte. Tada teko kreiptis į K.Škirpos g.6 namą renovavusį darbų vykdytoją. Jis sakė tą patį, kad projekto negali koreguoti, nes jau patvirtintas valstybinis finansavimas.

Tačiau V. Pilvinis nenuleido rankų. Kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei gamtininką Salamoną Paltanavičių. Kartu su juo ieškojo būdų, kaip palikti atviras ventiliacijos angas. Kauno medikas pasakojo, kad sugalvojo, jog būtų galima įdėti plastikinius vamzdelius, tačiau tokius pakeitimus turėjo palaiminti statybų inspektoriai. Jiems įrodžius, kad tai smulkus projekto pakeitimas, kuris nedaro esminių korekcijų, liko įtikinti namo gyventojus.

„Kaip dabar atsimenu tą jaudulį, ilgai ruošiausi kalbai. Per susirinkimą gal kokia 20 min kalbėjau apie gamtos įvairovę ir tai, kad name gyvename ne tik mes, bet ir čiurliai. Po kalbos buvau visas susijaudinęs ir mačiau, kad ir kiti gyventojai taip pat susijaudino. Gal tik pora žmonių sakė, kad jiems paukščiai trukdo, tačiau čiurliai nėra iš tų paukščių, kurie labai terštų ar kitaip trukdytų žmogui, tad dauguma gyventojų pritarė, jog reikia išsaugoti angas. Pakoregavus projektą parašėme, kad reikia ventiliacijos stogui, nors iš tikrųjų žinojome, kad paliekame namus čiurliams“, – prisiminė V.Pilvinis.

Gražiausia akimirka

Įgyvendinus projektą beliko laukti pavasario, kuomet į Kauną sugrįžta čiurliai. V.Pilvinis pripažino, kad šio laiko laukė su nerimu, nes nežinojo, ar renovavus namą, paukščiai sugrįš, tačiau juos pamačius užplūdo didelio džiaugsmo banga.

„Vos tik išgirdęs pirmuosius krykštavimus, bėgau į lauką ir žiūrėjau, ar čiurliai grįžta į renovuotas angas. Kai pamačiau, kad paukščiams patiko mūsų idėja, netvėriau džiaugsmu. Žinote, gyvenime esu turėjęs daug gražių akimirkų, tačiau kai čiurliai sugrįžo, buvo viena laimingiausių akimirkų mano gyvenime ir netyčiomis išsprūdo, kad namo grįžo mano čiurliai“, – prisiminimais pasidalijo kaunietis.

Renovavus minėtą namą V.Pilvinis siekė, kad ir kiti daugiabučiai pasektų jų pavyzdžiu ir paliktų vietos čiurliams. Jis pasakojo, kad ėjo per kaimyninių namų gyventojus, kalbėjo apie gamtos įvairovę.

„Atrodžiau taip, lyg išmaldos prašyčiau. Ėjau pas gyventojus, beldžiau į duris, o jie į mane keistai žiūrėjo, nesuprato, ko aš noriu, jei gyvenu kitame name. Buvo visokių nuomonių. Džiaugiuosi, kad pavyko prikalbinti dar kelių namų gyventojus, kurie taip pat po renovacijos neužvėrė angų ir paliko namus čiurliams. Tačiau kai kurie nepaklausė. Prie mūsų yra keli devynaukščiai namai. Viename angas uždarė ir viskas, tas namas nebegyvas. Šalia dar yra nerenovuotas, tad girdisi čiurlių krykštavimas“, – sakė kaunietis.

Jis viliasi, kad renovuojant kitus Kauno daugiabučius architektai paieškos įvairių sprendimo būtų, kaip išsaugoti namus vasaros paukščiams, kurie mieste ir taip neilgai užsibūna. Tuoj po Žolinių visas čiurlių būrys išskrenda. „Tada žinai, kad jau atėjo ruduo“, – pridūrė V.Pilvinis.

Gairės: čiurliai, renovuojamas namas, paukščiai, renovacija, skaitytojo naujiena
Rašyti komentarą
Komentarai (10)

Lietuvoje

priimtinas tik vienas įstatymas,griauti ir naikinti viską,kas yra griaunama ir naikinama.

amen

daugiabutis- ne gamta

Renovacijos netektų nutraukti

Čiurliai - vieni anksčiausiai išskrendančių paukščių. Rugpjūčio 15 jų jau pas mus nebus. Tai iš esmės reikia tik leisti jiems išperėti ir kiek daugiau nei mėnesį nedengti namo viršaus, kur tos angos ir jų lizdai yra. Per tą laiką didžiuliame daugiabutyje galima padaryti daugybę kitų renovacijos darbų. Jei kas matėt renovaciją iš arti - tai tų darbų tikrai yra, ir apie mėnesį neiti iki pat viršaus tikrai įmanoma. O tie, kurie čia kliedit apie paukščių žalą ir kad teršia - tai nieko nežinot apie čiurlius. Kalniečiuose šie paukšteliai praktiškai išgaudė uodus, kurių anksčiau į butus priskrisdavo debesys. Juk didžiausia uodų perykla - Kalniečių tvenkinys, o ir šiaip rajone dirvožemis drėgnas, daug požeminių šaltinių. Prieš 10 - 15 metų vasarą dėl uodų naktį būdavo neįmanoma langų atsidaryti. Bet įsikūrė čiurliai, ir visame rajone smarkiai sumažėjo uodų. Taip kad tas mažas paukštelis žmogui smarkiai naudingas, o jį išgelbėti šitaip nesunku...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS