TARŠIOS ĮMONĖS NEGIRDI NEI GYVENTOJŲ, NEI SAVIVALDYBĖS PRAŠYMŲ

Ringaudų seniūnijos Noreikiškių kaimo gyventojams nerimą kelia dviejų kaimynystėje įsikūrusių įmonių veikla. Pasak gyventojų, iš baldų gamybos įmonės "Fornestas LT" nuolatos sklinda triukšmas ir oro tarša, naktimis ramybę trukdo "Tomi Tours" aikštelėje burzgiantys autobusai.

Pelenais nusėti kiemai

Šios įmonės įsikūrusios Šiltnamių gatvėje. Gyventojai baiminasi, kad čia, visai šalia gyvenamųjų namų, vos keletas metrų nuo Kamšos botaninio-zoologinio draustinio, suplanuotas ir sunkiasvorių automobilių servisas. Dėl įmonės "Fornestas LT" veiklos gyventojai yra ne kartą kreipęsi į įvairias institucijas. Juodus iš įmonės kamino kylančius dūmus, pelenais nusėtus artimiausius kiemus gyventojai fotografavo ir atitinkamoms institucijoms siuntė ne kartą.

"Įmonė "Fornestas LT" yra skaudulys kaimo viduryje. Mums daug kas sako: jūs čia kurdamiesi žinojote apie tos įmonės kaimynystę. Tačiau tai nereiškia, kad ta įmonė gali daryti, ką nori. Net jei ne mes šalia gyventume, o karvės ganytųsi – įmonė negali skleisti taršos. O dabar būna ir suodžių, ir juodų dūmų, ir nuolatinis triukšmas, yra buvę ir juodo sniego aplinkui. Mes į įmonės teritoriją šiukšlių nemetame, ir ji neturėtų teršti mūsų aplinkos", – sakė netoli "Fornestas LT" teritorijos gyvenantis Vykintas Liutkevičius.

"Tarša juntama nuolat, tik skirtingose vietose, nes veiksniai nepastovūs. Tai priklauso nuo to, kaip vyksta darbai pramoninėje zonoje, koks pučia vėjas ir panašiai. Paskutiniai fiksuoti vaizdai: juodi dūmai lapkritį, pelenai ant langų gruodį. Triukšmus ir kvapus persiųsti sudėtinga", – rašė anoniminį laišką redakcijai atsiuntę Noreikiškių gyventojai, nusivylę, pasak jų, atsakingų institucijų formaliu požiūriu.

V.Liutkevičiaus žodžiais, Šiltnamių gatvės gyventojų ramybę drumsčia ir bendrovės "Tomi Tours" autobusai. Šalia "Fornestas LT" ir gyvenamųjų namų įsikūrusi "Tomi Tours" autobusų stovėjimo aikštelė. "Autobusai čia kuriami, varikliai šildomi ir 5 val. ryto, garsiai parvažiuojama ir 2 val. nakties. Su tuo triukšmu esame priversti gyventi, tuo labiau kad įmonės teritorija prasideda vos 4 m nuo draustinio ribos", – pastebėjo noreikiškietis. Negana to, kad gyventojų ramybę rytą vakarą trikdo autobusų variklių gausmas, pasak V.Liutkevičiaus, "Tomi Tours" čia planuoja statyti autobusų ir sunkiasvorės technikos servisą. Prieš pusantrų metų vykęs poveikio visuomenės sveikatai vertinimas sulaukė audringos gyventojų reakcijos, tačiau, pašnekovo žodžiais, po to jokios verslininkų reakcijos nesulaukta. "Matyt, tyliai ruošiamasi tą projektą įgyvendinti", – svarstė V.Liutkevičius.

Nustatė didesnę taršą

Reaguojant į gyventojų skundus, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (Kauno RAAD) pernai ne kartą tyrė kietųjų dalelių kiekį "Fornestas LT" teritorijoje. Pasak Kauno RAAD Kauno agentūros vedėjos Jurgitos Sadauskaitės, pernai du kartus užfiksuotas iš įmonės katilo į aplinką patenkantis didesnis, nei leidžiama, kietųjų dalelių kiekis. "Tikrinant lapkričio mėnesį, nustatyta, kad kietųjų dalelių išmetimo norma iš taršos šaltinio viršyta 1,6 karto. Buvo apskaičiuota žala aplinkai, tiesa, suma juokinga – 18,09 euro, – pripažino J.Sadauskaitė. – Taip pat nuspręsta skirti baudas fiziniam ir juridiniam asmeniui. Fiziniam asmeniui – įmonės meistrui – skirta 85 eurų bauda. Kokio dydžio baudą skirti juridiniam asmeniui, spręs Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius." Tokiu atveju, kai tarša kietosiomis dalelėmis viršijama nuo pusantro iki trijų kartų, juridiniam asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 1 200 iki 2 300 eurų.

Taip pat reikalaujama, kad įmonė paruoštų veiksmų planą ir užtikrintų katilinės eksploatavimą neviršijant teršalų, išmetamų iš kurą deginančių įrenginių, normų. Naujausius galimos taršos kietosiomis dalelėmis tyrimus aplinkosaugininkai atliko sausį, tuomet tarša iš "Fornestas LT" nebuvo užfiksuota. J.Sadauskaitės teigimu, iš įmonės kamino kylantys juodi dūmai nebūtinai reiškia, kad viršijama leistina tarša.

Pasak savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo Dariaus Šlapiko, savivaldybė yra baudusi "Fornestas LT" už vieno pastato naudojimą ne pagal paskirtį, būta ir kitų nusižengimų: "Savivaldybė negali bausti už oro kokybės pažeidimus – tai daro RAAD. Mes galime tik vykdyti aplinkos kokybės stebėseną. Šiuo metu kaip tik planuojame teritoriją aplink "Fornestas LT" įtraukti į aplinkos stebėsenos programą, kad įsitikintume, ar ten tikrai yra tarša. Matuosime triukšmo lygį, oro kokybę."

Noreikiškiečių pasirašytą skundą dėl "Fornestas LT" ir "Tomi Tours" veiklos gavo ir Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Pasak skyriaus vedėjo Sergejaus Lemziakovo, šių įmonių veikla, nors ir draustinio pašonėje, yra legali. "Pramoninė zona čia buvo nuo seno, o gyventojai įsikūrė vėliau. Tačiau turi būti laikomasi nustatytų normų. Esame sutarę su gyventojais, kad pas juos tam tikromis valandomis bus atlikti matavimai. Taip pat pradėta administracinė teisena dėl triukšmo normų pažeidimo, surašyta užduotis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentui atlikti triukšmo matavimus. Lauksime matavimų rezultatų", – pašnekovo žodžiais, jei bus nustatytas pažeidimas, bus taikomos nuobaudos.

"Keldamiesi gyventi greta fabriko gyventojai tikėjo, kad atsakingos institucijos tinkamai suplanavo teritorijas, o fabrikantai nepažeidinėja teisės aktų. Tačiau pagyvenę greta, pamatę pelenais iš fabriko kamino nusėtus kiemus, prisiklausę visą parą nenutylančio fabriko triukšmo, gyventojai ėmė kreiptis į atsakingas institucijas, kurios pradėjo fiksuoti fabrikantų pažeidimus. Tai, kad fabrikantai galėjo pažeidinėti teisės aktus iki atsikeliant gyventojams, nereiškia, kad jie gali tai tęsti ir gyventojams atsikėlus. Privalu atsižvelgti į pasikeitusias aplinkybes – suformuotus namų kvartalus, pastatytą vaikų darželį ir pradinę mokyklą. Negalima ignoruoti ir Kamšos draustinio kaimynystės. Būtina nepamiršti ne tik apie būtinybę griežtai laikytis teisės aktų, bet ir elgtis socialiai atsakingai, t.y.  atsižvelgti į vietinės bendruomenės interesus", – rašoma laiške, kurį pasirašo Noreikiškių gyventojai.

Tikina ėmęsi priemonių

"Fornestas LT" direktorius Tadas Vaicekauskas tikino, kad jam vadovaujant įmonei per pastaruosius pustrečių metų padaryta labai daug siekiant, kad įmonė atitiktų aplinkosaugos reikalavimus.

"Visas reikalingas priemones esam įdiegę. Prieš pustrečių metų  mes pasistatėme naują modernų katilą su tokiomis valymo sistemomis, kurios atitinka naujausius aplinkosaugos reikalavimus. Kūrename tik ekologišku kuru, tai yra biokuru – mūsų gamybos procese susidarančiomis ąžuolo medienos pjuvenomis. Kitokių atliekų mūsų gamybos procese nesusidaro. O su medžio plokštėmis, kuriose gali būti klijų ar kitokių priemaišų, mes iš viso nedirbame – dirbame su medžio masyvu", – tikino "Fornestas LT" vadovas. Jo teigimu, įmonė ėmėsi ir triukšmo mažinimo priemonių: prie pagrindinių triukšmo šaltinių pastatė nuo garso apsaugančias sieneles ir gaubtuvus, o keletą įrenginių perkėlė giliau į kiemą, kad keltų mažiau triukšmo gyventojams.

Skundus dėl iš įmonės kamino kylančių juodų dūmų įmonės vadovas vadino gyventojų sukurtomis istorijomis. "Pastaruoju metu iš mūsų kamino veržiasi tik švarus baltas garas. Kalbant apie pajuodusį sniegą, jei toks sniegas ir buvo, jis pajuodo ne dėl mūsų kaltės. Neįmanoma, kad pro mūsų įdiegtas valymo sistemas prasiveržtų pelenai ar kiti teršalai, kurie paskui iškristų juodomis nuosėdomis", – tikino T.Vaicekauskas. Jis neatskleidė, ar ateityje čia plės gamybos apimtis, tačiau neslėpė, kad išsikraustyti iš Noreikiškių įmonė neketina.

Bendrovės "Tomi Tours" akcininkas Algis Brazionis patikino, kad, atsižvelgiant į gyventojų poreikius, įmonė atsisakė planų čia statyti sunkiasvorių automobilių servisą. "Mes seniai atsisakėme minčių Noreikiškėse statyti autoservisą. Ten liks tik aštuonių vietų autobusų stovėjimo aikštelė ir sandėliavimo, prekybos patalpos, biurai", – sakė A.Brazionis. Jo teigimu, autobusai nevažiuoja pro pat gyventojų langus. "Autobusus mes laikome vidiniame uždarame kieme, išvažiavimas iš jo yra gerokai toliau nuo gyvenamųjų namų. Be to, Šiltnamių gatvė su visu savo įvairiausio transporto srautu faktiškai yra tokiu pat atstumu nuo gyventojų kaip mūsų autobusai", – tvirtino akcininkas.

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Verslo ir gyventojų kaimynystė yra opi problema sparčiai augančiame Kauno rajone. Turime nemažai gražių pavyzdžių, kai ateinantis verslas stengiasi išgirsti vietos gyventojų lūkesčius, aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime ir prisideda prie jos gerovės kūrimo, švenčių, socialinių projektų.

Tokiomis vertybėmis rėmėsi buvęs Kauno oro uosto direktorius Bruno Kasparas. Sektinais pavyzdžiais galima laikyti "Garlitos" generalinį direktorių Juozą Martikaitį, "Baltijos polistireno" generalinį direktorių Kęstutį Dagilį, logistikos įmonės "Hoptransa" vadovus ir daugelį kitų verslininkų.

Dar vienas pavyzdys: prieš keletą metų Raudondvaryje prekybos centrą pastačiusi "Baltishes Haus" padovanojo vietos bendruomenei šiuolaikinį krepšinio ir teniso aikštyną.

Deja, neretai verslas ir gyventojai renkasi ne gerą kaimynystę, o karą. Ringaudų ir Akademijos seniūnijos auga itin sparčiai, todėl gyventojų nerimas dėl čia veikiančių įmonių yra suprantamas.

Savivaldybė neturi teisinio pagrindo tas įmones iškelti arba uždaryti. Tačiau verslininkai privalo laikytis įstatymuose nustatytų higienos ir triukšmo normų. Jei jos pažeidžiamos – savivaldybė visada bus gyventojų pusėje.

Mes įpareigojome Viešosios tvarkos ir Aplinkos skyrių vadovus atidžiai stebėti situaciją ir imtis visų reikiamų priemonių.

Verslininkai turėtų suprasti dėl urbanistinės plėtros pasikeitusią situaciją ir labiau įsiklausyti į gyventojų reikalavimus. Susėsti prie stalo ir paklausti: ką mes turėtume padaryti, kad visiems būtų geriau? Esu įsitikinęs, kad tik toks kelias duos daugiausia naudos abiem pusėms.

Tiria administracinius teisės pažeidimus

Per pusę metų Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius gavo 130 gyventojų skundų. Dažniausiai skundžiamasi dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų, remonto metu skleidžiamo triukšmo.

Skundų padaugėjo skyriui išvysčius savo veiklą. Pasak skyriaus vedėjo, buvusio Garliavos policijos nuovados viršininko Sergejaus Lemziakovo, vis dėlto daugiausia laiko užima ne skundų tyrimas, o darbas su neprižiūrimų sklypų savininkais.

– Kokie yra dažniausi viešosios tvarkos pažeidimai Kauno rajone?

– Mūsų darbas yra tirti administracinius teisės pažeidimus. Vienas dažniausių – savininkų neprižiūrimi žemės sklypai ir reklamos, įrengiamos be leidimų. Neprižiūrimų sklypų savininkai gali būti baudžiami iki 600 eurų bauda. Tačiau mes savivaldybėje laikomės tokios nuostatos: mažiau baudų – daugiau tvarkos. Iš pradžių įspėjame savininkus raštu, vėliau taikome įspėjimą kaip nuobaudą ir tik tuo atveju, jei savininkas vis tiek nesitvarko, skiriame baudą. Be to, daliai sklypų esame panaikinę lengvatinius žemės mokesčius. Buvo atvejis, kai žmogus, turėdamas lengvatą, mokėjo 300 eurų žemės mokesčių per metus, panaikinus lengvatą turės mokėti 25 tūkst. eurų.

Per pusę metų man vadovaujant skyriui, apleistų sklypų savininkams mes parengėme 68 administracinio nusižengimo protokolus. Dabar mes tuos sklypus stebime. Jei per metus laiko nuo protokolo surašymo savininkai jų nesutvarkys, skirsime pinigines baudas.

Didžioji dalis tų, kuriuos įspėjame, sklypus susitvarko. Problema yra su išvykusiaisiais gyventi į užsienį. Pasitaiko, kad žmogus pamiršta turįs žemės. Buvo atvejis, kai gyventojas sakė nežinojęs esąs žemės savininkas ir net neįtarė, kad jam priklausančiame sklype padarytas sąvartynas. Kai surašome įspėjimą, žmonės prisimena apie savo nuosavybę ir dažniausiai susitvarko.

– Mieste viena didžiausių problemų yra apleisti pastatai. Kiek su tuo susiduriama rajone?

– Nepasakyčiau, kad apleisti pastatai būtų masinis reiškinys Kauno rajone. Tokių pastatų savininkus taip pat įspėjame.

– Kalbant apie nusikaltimų skaičių, kurioje Kauno rajono seniūnijoje jų įvyksta daugiausia ir kur – mažiausiai?

– Tokios statistikos iš policijos mes negauname, tačiau bandysime tartis, kad ji mus pasiektų. Galiu kalbėti tik apie to laikotarpio, kol dirbau Garliavos policijos nuovadoje, nusikaltimus. Tuomet daugiausia problemų visoje savivaldybėje ir buvo Garliavoje, tačiau reikia atsižvelgti į gyventojų skaičių. Garliava – didžiausia seniūnija, pagal nusikaltimų skaičių, tenkantį gyventojų skaičiui, ji tikrai nebuvo rekordininkė. Šiaip Garliava – vienas saugiausių rajonų pagal nusikaltimų ir gyventojų skaičiaus santykį.

– Rajone padaugėjo skundų dėl viešosios tvarkos ir viešosios rimties pažeidimų. Dėl ko žmonės skundžiasi dažniausiai?

– Kas susiję su chuliganizmu, triukšmu vėlyvuoju paros metu, žmonės dėl to paprastai kreipiasi į policiją. Jei institucijų funkcijos dubliuojasi, įstatymas numato, kad ta institucija, kuri pirma gauna informaciją, ta ir atlieka tyrimą. Pavienių skundų sulaukiame dėl triukšmo atliekant remontą arba dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų. Skyriuje dirba šeši žmonės, šiuo metu turime du automobilius. Stengiamės užtikrinti viešąją tvarką, įgyvendinti nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programas, vykdyti viešosios tvarkos, aplinkos bei sanitarijos priežiūrą savivaldybės teritorijoje, atliekame ir kitus darbus.