VAIKAMS FILHARMONIJOJE ATSIVĖRĖ INSTRUMENTŲ PASAULIS

Pirmą kartą organizuojamoje „Vaikų muzikos dienoje“ Kauno filharmonija sulaukė išskirtinio mažųjų lankytojų dėmesio.

Storos Kauno filharmonijos sienos sulaikė šios įstaigos viduje sklindančius garsus, kuriuos muzikos išpuoselėta ausis vargiai būtų galėjusi pavadinti muzika, tačiau suteikta galimybė vaikams prisiliesti ir išbandyti kai kuriuos instrumentus ne vienam uždegė norą neapsiriboti pirmaisiais prisilietimais.

Renginio metu jaunieji muzikos gerbėjai galėjo susipažinti su įvairiausiais muzikos instrumentais ir juos išbandyti: skambinti koncertiniu fortepijonu, mušti būgnus, griežti smuiku ar violončele, groti pučiamaisiais instrumentais.

Į pagrindinės filharmonijos salės sceną nusidriekė eilė mušamųjų instrumentų gerbėjų. „Pradžioje leidome visus, tačiau nesugebėjome niekaip sukontroliuoti visų norinčių išbandyti šiuos instrumentus“, - prisipažino į grupeles mažuosius muzikos gerbėjus ėmę skirstyti filharmonijos darbuotojai.

Scenoje išrikiuotais gongu, timpanais, ksilofonu, mušamųjų instrumentų komplektu vaikai džiaugėsi taip aistringai, kad jau po pirmosios renginio valandos ėmė lūžti medinės lazdelės.

Mušamųjų instrumentų pristatymui diriguojantis A.Kačianausko muzikos mokyklos ir J.Naujalio gimnazijos dėstytojas Aldas Danėlius leido vaikams džiaugtis į valias. „Tegul tik groja ir ateina pas mane mokytis“, - šypsojosi muzikantas.

Tolėliau nuo mušamųjų griausmo pasislėpę protarpiais pasigirsdavo smuikelio garsai. J.Naujalio gimnazijos mokinukės Olivija ir Emilija drąsiai siūlė mažiesiems čiupti instrumentus.

Mergaitės, savo mažomis rankytėmis suėmusios negrabiai smičių laikančią kito vaiko rankelę, mėgino išgauti smuiko skleidžiamą garsą lyg tai būtų padaręs tas pirmą kartą trapų instrumentą palietęs mažylis.

Kai kurie tyli ir tik daro tai, ką sakome ir rodome. Drąsesni klausia, kas čia, kaip reikia daryti.

„Kai kurie tyli ir tik daro tai, ką sakome ir rodome. Drąsesni klausia, kas čia, kaip reikia daryti“, - užtikrintai dėstė mokinukės ir tikino, kad išmokti griežti smuiku yra vieni niekai. „Na tik pradžioje kiek sunkoka“, - pasitaisė mergaitės, taisydamos „Kauno dienos“ žurnalistės klaidas pirmoje pažintyje su smuikeliu.

Įvairių rūšių fleitos, violončelė, fortepijonas, aplipę mažais smalsuoliais, rodės, neatlaikys susidomėjimo.

„Tikiuosi instrumentas dar tarnaus“, - šypsojosi Lina Krėpštaitė, mėgindama įtikinti vaikus, kad net ir dešimt mažų rankyčių gali išgauti melodiją.

„Jie nori tiesiog atsisėsti ir liesti. Atrodo, mokyklose juk yra galimybės susipažinti su pianinu, bet visi lyg pirmą kartą pamatę“, - stebėjosi, o tuo pačiu ir džiaugėsi, muzikantė.

Prisilietus prie tikro instrumento pasijusti tikru muzikantu – štai kur buvo didžioji nenorinčių atsitraukti nuo baltų ir juodų klavišų paslaptis.

„Pagrojau“, - nuo jaudulio krūtinėje sulaikytą orą iškvėpė 5-erių Martynas ir, nė žodžio neprataręs apie patirtus įspūdžius, oriai nužingsniavo filharmonijos koridoriumi.