Zoologijos sodas gali prarasti ES pinigus? | kl.lt

ZOOLOGIJOS SODAS GALI PRARASTI ES PINIGUS?

Teismas sustabdė jau trečią Lietuvos zoologijos sodo skelbtą konkursą, tad neaišku, ar realūs rekonstrukcijos darbai  prasidės. Jei ir toliau neįvyks viešieji pirkimai, kyla rizika prarasti beveik 11,6 mln. ES skirtos paramos.

Krito šešėlis

Žadėta Kaune įsikūrusio Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija niekaip neprasideda. Visas procesas strigo jau pirmame etape, nes nepavyksta surasti rangovų. Pirmąjį viešųjų pirkimų konkursą teko nutraukti, nes jame dalyvavo vos viena bendrovė, pasiūliusi naujus voljerus ir edukacijos centrą pastatyti už 26 mln. eurų, nors buvo numatyta skirti beveik 11,6 mln. eurų.

Nesėkmingas buvo ir antrasis konkursas – Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pateikė pastabų dėl konkurso sąlygų. Trečią kartą konkursas pateko į teisėjų akiratį. Šiuo metu nagrinėjami du ieškiniai. Konkurse dalyvavusios bendrovės įsitikinusios, kad viešieji pirkimai vykdomi neskaidriai, todėl savo poziciją gina teisme. Pradėjo sklisti kalbos, kad Zoologijos sodas protegavo kelias bendroves. Kol galutinio verdikto nepateikė teisėjai, Zoologijos sodo rekonstrukcijos viešųjų pirkimų konkursas pristabdytas. Ar neliks Zoologijos sodo gyvūnai be naujų voljerų?

"Ši situacija kelia nerimą, nes per metus laiko nieko nėra padaryta, darbai nepajudėjo. Pirminiame projekte jie norėjo atlikti rekonstrukciją už daugiau kaip 40 mln. eurų, bet tai prasilenkia su realybe. Keista, nes kažkokiu būdu jau yra išleista 0,5 mln. eurų, tačiau gyvūnai ir toliau kenčia, darbuotojų atlyginimai minimalūs, ir tai mūsų netenkina", – "Kauno dienai" kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

"Mus iš VPT pasiekė signalai, kad viešieji pirkimai gali būti vykdomi neskaidriai. Natūralu, kad kyla abejonių, ar tikrai bus panaudoti ES skirti pinigai. Tada traukinys nuvažiuos ir liks viskas, kaip buvę. Zoologijos sodo vadovas aiškino, kad pirkimai neįvyksta, nes taip sukrenta aplinkybės, tačiau čia juk nėra nesėkmės dalykas. Reikia konsultuotis su VPT, kaip parengti sąlygas, kad jos nebūtų skirtos vienai ar kitai organizacijai, tada nebus ir tokių situacijų", – tęsė pašnekovas.

Procesas įstrigo

Anot Seimo nario, ES pinigai Zoologijos sodui labai reikalingi, nes voljerai seniai nerekonstruoti, gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis. Tačiau kai ne vienas konkursas neįvyko, kyla rizika dėl kompetencijos stokos prarasti europinį finansavimą.

"Komitetas paprašė, kad Zoologijos sodo vadovybė ir Aplinkos ministerija atsiųstų mums šių ir ateinančių metų veiklos planą, ką jie planuoja padaryti ir kaip išspręsti susidariusią situaciją. Žinoma, mes neperimsime koordinuoti jų veiklos, tačiau mums rūpi, ką jie suplanavę padaryti, kad lėšos būtų panaudotos ir prasidėtų sodo atnaujinimo procesas, užtikrinantis gyvūnų gerovę", – kalbėjo K.Mažeika.

Jis pabrėžė, kad europiniai pinigai turi būti panaudoti iki 2023 m. Tačiau rekonstrukcijos darbai negali būti vykdomi labai greitai – turi vykti dalimis, perkeliant gyvūnus į laikinus voljerus. Tad neaišku, ar pavyks viską laiku padaryti, jei ir toliau procesas bus vilkinamas.

Kažkokiu būdu jau yra išleista 0,5 mln. eurų, tačiau gyvūnai ir toliau kenčia, darbuotojų atlyginimai minimalūs, ir tai mūsų netenkina.

"Atrodo, kad to laiko yra, bet realiai viskas išsitęsia. Jeigu pirkimas neįvyksta per metus, vis apskundžiamas ar nutraukiamas, kyla klausimas, jei, jau žengiant pirmuosius žingsnius, taip klumpama, kas bus toliau, kai reikės sudėtingus projektus įgyvendinti? Todėl ir norime detalaus veiklos plano, kaip bus organizuojamas konkursas, įgyvendinami darbai, kaip bus reaguojama į teismo spendimus ir pan.", – apie aiškumo trūkumą kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Gina sodą

Aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas Martynas Norbutas laikėsi kitos pozicijos ir jokių šešėlių Lietuvos zoologijos sodo viešuosiuose konkursuose neįžvelgė. Esą reikia sumažinti skundų teismuose tikimybę, todėl gerai, kad konkursai nevykdomi tol, kol yra palikta klaidų.

"Komitete buvo šnekama apie dabartinę sodo padėtį, su kokiais iššūkiais susiduriama. Visiškai neteisinga manyti, kad konkursai nutraukti dėl to, jog buvo skirti laimėti konkrečioms įmonėms. Jie nutraukti būtent dėl to, kad būtų patikslintos sąlygos. Mūsų tikslas – sumažinti galimas rizikas dėl teismų. Džiaugiamės, kad VPT tikrina ir dabartinio pirkimo sąlygas. Tai gerai, nes pirkimas yra labai didelės apimties", – kalbėjo aplinkos apsaugos viceministras.

Anot M.Norbuto, dabar teismas dėl ekonominio naudingumo nagrinėja du ginčus. Jis tikino, kad tokio masto pirkimai visada atsiduria teisme, nes rangovai skundžia dėl įvairių priežasčių ir siekia patys laimėti konkursą.

"Be abejonės, niekas negali prognozuoti, ar kitos sąlygos nebus apskųstos. Pagal kitų projektų praktiką matome, kad teisminiai ginčai gali trukti iki metų. Rizika prarasti europinius pinigus yra ir ji vertinama, nes tuomet kiltų klausimas, kokia sodo ateitis yra apskritai, bet dabar mes dedame visas pastangas sudaryti sąlygas, kad ginčų būtų kuo mažiau. Reikėtų paklausti ir skundžiančiųjų: ar jie skundžia visus viešuosius pirkimus, ar turi savo interesų, ir kokia jų atsakomybė", – sakė M.Norbutas.

Atsilieka nuo grafiko

Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas taip pat laikėsi pozicijos, kad rekonstrukcijos projektą vilkina ne pats sodas, o tie, kurie skundžia viešųjų pirkimų konkursus.

"Vienas konkursas jau yra įvykęs, o šis didysis (11,6 mln. vertės – red. past.) jau tris kartus rengiamas. Dabartinė fazė – du ieškiniai, tačiau nuo balandžio 4 d. teismas atšaukė laikinąsias apsaugos priemones, tad konkursas toliau tęsiamas. Vis dėlto, kol teismas nesibaigė, nenorėčiau plačiau komentuoti kodėl buvome apskųsti, bet rangos bendrovės skundėsi dėl vertinimo tvarkos, konkurso sąlygų", – kalbėjo A.Didžiokas.

A.Didžiokas/ Elijaus Kniežausko nuotr.

Anot jo, rekonstrukcija niekaip neprasideda dėl didelio chaoso ir nesusikalbėjimo su rangovais.

"Gyvename teisinėje valstybėje, yra konkurencija, visi nori laimėti, todėl ir duoda į teismus. Kita vertus, mes finansavimą gavome 2017 m., tačiau ministerija žada sumą didinti 6 mln. eurų, tad ir čia yra neaiškumų, nes kol kas ši suma nėra saugi, nėra garantijų, kad mums bus suteikta. Be to, keitėsi Viešųjų pirkimų įstatymas, tad reikia pagal naujas taisykles parengti viską, nes dabar kažkur vis prasilenkiame. Būna taip, kad mes norime vieno, rangovai pradeda aiškinti, ko mums reikėtų, tad visus teisinius dalykus dabar ir aiškinamės", – apie kylančias problemas kalbėjo Lietuvos zoologijos sodo direktorius.

Jis pripažino, kad, pagal finansavimo grafikus, viskas vėluoja, ne viską pavyksta planuoti, nes ir dabartiniu atveju, jei teismo sprendimas bus nepalankus Zoologijos sodui, konkursas vėl bus nutrauktas ir teks skelbti naują.

"Tikiuosi, kad 2019 m. pavyks pradėti rekonstrukciją", – pridūrė A.Didžiokas.

Pagal rekonstrukcijos projektą, numatyta atnaujinti ar naujai įrengti penkis objektus. Zoologijos sodo direktorius sakė, kad jei būtų nuspręsta papildomai skirti 6 mln. eurų, projekte numatyti penki objektai galėtų būti geriau pastatyti, tačiau daugiau jų statyti nenumatoma.

ES investicijų ir ekonominių priemonių departamento direktorius Inesis Kiškis "Kauno dienai" sakė, kad Zoologijos sodas yra tarsi įkaitas, nes dėl rangovų skundų negali toliau vykdyti rekonstrukcijos planų.

"Kol kas vykdomi pirkimai ir nėra sprendimo nebeskirti pinigų. Bandome projektą įgyvendinti, nes gyvūnai kenčia. Teismai – tarsi peiliai, kuriais naudojasi potencialūs rangovai ir bet kokia kaina stengiasi laimėti konkursus. Tokiais atvejais projekto įgyvendintojai patampa įkaitais", – sakė I.Kiškis.

"Jei matysime, kad konkursai nevyksta ir Zoologijos sodas niekaip negali nusipirkti rangos darbų paslaugų, o artėja laikas, kai pinigai nustoja galioti ir projekto nebeįmanoma įvykdyti, tada ministras galės priimti sprendimą šio projekto nebefinansuoti ir pinigus skirs kitiems projektams. Tačiau kol kas tikrai stengiamės iš paskutiniųjų, kad projektas būtų įgyvendintas", – pabrėžė pašnekovas.

Jis tikino, kad papildomi 6 mln. eurų galėtų būti skirti, tačiau vis tiek pirmiausia reikia įvykdyti viešuosius pirkimus.

VPT specialistai sakė, kad tarnyba šiuo metu dar atlieka konkurso vertinimą. Jį turėtų baigti artimiausiu metu, tuomet bus pateiktos išvados. Iki to laiko tarnyba oficialiai komentuoti negali. Be to, dar nėra pasibaigę teisminiai procesai.


Gyvūnams ir lankytojams

"Kauno diena" yra skelbusi apie rekonstrukcijos planus. Pagal juos, viena iš permainų, kad beždžionės bus perkeltos į naują vietą. Jų vietoje maždaug už 3 mln. eurų planuojama įrengti edukacijų centrą, kuris padės lankytojams geriau susipažinti su Zoologijos sodo gyventojais. Šiuo metu mažas kambariukas įvairiems užsiėmimams ir pamokėlėms įrengtas terariume. Dabar planuojama po vienu stogu įkurdinti ir informacijos centrą. Jame turėtų veikti ir muziejus. Projekte numatyta šį pastatą įrengti pačiame Zoologijos sodo viduryje. Šiuo metu netoli šios vietos yra snieginių leopardų voljeras.

Projekte numatyta, kad labai svarbu įgyvendinti gyvūnų gerovės  programą. Numatyta šiek tiek į kitą vietą iškelti snieginius leopardus, tigrus. "Daugumą voljerų keisime ir moderniai įrengsime. Vietos dauguma gyvūnų nepakeis, bet jų nameliai bus jaukesni, prasiplės jų teritorija", – anksčiau yra sakęs A.Didžiokas.

Jo teigimu, didžiausias iššūkis – sutvarkyti terariumų, akvariumų ir paukščių zoną. Šiuo metu pastatas, kuriame laikomi egzotiniai ropliai, žuvys ar sparnuočiai, apima 800 kv. m, po rekonstrukcijos plotas išsiplės iki 3 tūkst. kv. m. Šis pastatas bus griaunamas ir jo vietoje iškils naujas. "Čia – daugiausia gyventojų, todėl didinti erdves būtina. Iš 2 tūkst. sodo gyvūnų net pusė jų gyvena terariume", – pridūrė Zoologijos sodo vadovas.

Paskutinis objektas, būtinas gyvūnų gerovei užtikrinti, – nauja veterinarijos gydykla. Dabar gyvūnėliai gydomi ankštame pastate, kurio sienos jau svyra žemyn šlaitu. Netoli administracinių pastatų atsiras modernios laboratorijos, kuriose bus gelbėjama sodo augintinių gyvybė.

Kai kuriems Zoologijos sodo gyvūnams teks tenkintis ta pačia turima erdve, nes rekonstrukcija palies ne visus juos. Nei pirminiuose projektuose, nei dabartiniame neminimas sodo apatinėje dalyje įkurtas paukštynas, plėšrieji paukščiai. Rekonstrukcijos faktiškai nesulauks ir stumbrynas.

Projekto sumanytojai tikėjosi padaryti labai išvaizdų kalną ožkoms – sutvirtinti šlaitus, atvežti riedulių, tačiau didelių investicijų kalnų ožkos nesulauks. Bus atliktas tik kosmetinis remontas – pagražintos tvoros ir nakvynės pastatėliai, tačiau nieko daugiau šiems gyvūnams rekonstrukcijos metu įrengti neplanuojama.

GALERIJA

  • Skundas: Zoologijos sodo konkursas atsidūrė teisme.
  • Nuomonė: A.Didžiokas įsitikinęs, kad rangovai turi teisę skųsti konkurso sąlygas.
  • Būtinybė: svarbu atnaujinti voljerus ir užtikrinti gyvūnų gerovę.
Rašyti komentarą
Komentarai (18)

kauniete

Butu Vilniuje tai jau seniai butu rekonstruotas,o Kaunui amzinai viskas per krauja ateina

????

Kas prie Neries stato gyvenamuosius namus? Kodėl prireikė prie pat Santakos statyti tiltą už 30 mln į Marvelę? Kodėl miesto aikštė išnuomojama už 10 eurų? Greitai galėsime klausti - kur planuojamas iškeldinti Zoologijos sodas? Kas statys namus tame sklype? Atsakymo nelaukit......

kas

dirbs jei liko tik /politine mafija/ ir seimas su valdanciaisiais neskaitant pensininku ir bomzu su 1 kitu /pabegeliu/ kurie ir toliau bega kur geriau ukrainieciai ir tie pamate kokie musu /svogeriai/ gobsus ........
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS