TEISMAS PANAIKINO AREŠTĄ DAKTARŲ NAMUI KAUNO RAJONE

Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą už sunkius nusikaltimus iki gyvos galvos įkalinto Henriko Daktaro žmonos vardu registruotam namui.

Pasibaigus baudžiamosios bylos procesui, H. Daktaras turi sumokėti per 100 tūkst. eurų, šią sumą sudaro nukentėjusiems priteisti ieškiniai ir turto konfiskavimas. Priteistas sumas jau išieško antstoliai.

Lietuvo Aukščiausiojo Teismo kolegija paskelbė, kad turto, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, vertė yra iš esmės didesnė, nei reikalinga priteistos žalos atlyginimui ir turto konfiskavimui iš H. Daktaro užtikrinti.

Teismas konstatavo, kad gyvenamajam namui, šeimos būstui, ir automobiliams laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti panaikintas dėl proporcingumo principo.

Teismas paskelbė, kad panaikintas apribojimas Kauno rajone, Užliedžių kaime esančiam beveik 634 kvadratinių metrų ploto gyvenamajam namui.

Taip pat panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Ramutės Daktarienės vardu registruotam 2006 metų laidos automobiliui „Lexus“ ir 2001 metų laidos automobiliui „Volkswagen Multivan“.

Kiti apribojimai Daktarų turtui palikti galioti, taip pat ir dešimčiai žemės sklypų, registruotiems R. Daktarienės vardu. Šie sklypai yra Kauno rajone, Užliedžių kaime. Jų kiekvieno vertė, pasak R. Daktarienės, apie 20 tūkst. eurų.

R. Daktarienė teisme bandė įrodyti, kad dalis brangaus turto priklauso jai asmeniškai, buvo padovanotas ir dovanotas, todėl negali būti areštuota – dar 1995 metais sutuoktiniai pasidalijo turtą. Pagal pasidalijo sutartį, namas ir sklypas, ant kurio jis stovi, atiteko R. Daktarienei. Tačiau teismas nustatė, kad sutuoktinės vardu registruotas turtas, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, yra pripažintinas nuteistojo ir jo sutuoktinės bendrąja jungtine nuosavybe.

Teismai yra konstatavo, kad prieš kelis dešimtmečius sudaryta Daktarų turto pasidalijo sutartis yra formali ir neatspindi tikrųjų šalių ketinimų, sutartimi norėta išvengti H. Daktarui gresiančių sankcijų dėl jo padarytų nusikaltimų.

Po posėdžio ji žurnalistams sakė, kad namą tikriausiai parduos ir išvažiuos iš Lietuvos. Moteris teigia, kad ji dideliame name gyvena tik su viena dukra, jį brangu išlaikyti. H. Daktarienė pasakojo, kad anksčiau namo domėjosi Rusijos pilietis iš Maskvos. Tačiau teisėsaugai uždėjus areštą, susidomėjimas namu atslūgo.

„Yra kaip yra, bet galėjo būti ir geriau. Minčių yra visokių, reikės pagalvoti. Greičiausiai tai parduodu ir šaunu kur į šiltus kraštus. Visi važiuoja iš Lietuvos, mes irgi važiuosim – ką, mes blogesni?“, – po posėdžio žurnalistams sakė R. Daktarienė, pridūrusi, kad ir išvykdama vyro vis tiek nepaliktų ir lankytų kalėjime. Ji sakė, kad didelį ir seną, namą su mediniais langais apšildo malkomis, dujomis šildytis per brangu.

„Tegu – paims, sumokėsim, atiduosim, kad tik mus paliktų ramybėje“,– apie galimą sklypų netekimą padengiant jos vyro byloje nukentėjusiems priteistus žalos atlyginimus kalbėjo R. Daktarienė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pritaikytas siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų ieškinius H. Daktaro byloje. Pavyzdžiui, tėvo per nužudymą netekusiai dukrai teismas yra priteisęs 43,4 tūkst. eurų neturtinės žalos, kurią turi atlyginti H. Daktaras ir dar keturi nuteistieji.

Iš H. Daktaro ir dar kelių nuteistųjų baudžiamojoje byloje žalos atlyginimas priteistas ne tik fiziniams, bet ir nuo nusikaltimų nukentėjusiems bendrovės. Vienai bendrovei priteista atlyginti 43,4 tūkst. eurų žalos.

Be to, Policijos departamentui yra priteista H. Daktaro 5,5 tūkst. eurų ekstradicijos iš Bulgarijos išlaidos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas pradėtas taikyti 2009 metais, teisėsaugai ėmus aktyviai tirti H. Daktaro ir jo bendrų nusikaltimus. Teismas konstatavo, kad siektiems tikslams tokį ilgą laikyta priemonė buvo proporcinga ir asmenų teisių nepažeidė

.„Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad šioje byloje procesinės prievartos priemonės taikymo, kaip ir proceso šioje byloje, trukmę iš esmės lėmė objektyvūs veiksniai: kaltinamųjų ir jų padarytų nusikalstamų veikų skaičius, didelė bylos apimtis ir sudėtingumas. Todėl pripažinta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas nėra per griežta procesinė prievartos priemonė ir yra proporcinga ja siekiamiems tikslams, kurie nebūtų pasiekti kitomis (švelnesnėmis) procesinėmis priemonėmis. Pabrėžta, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo sąlygos ir pagrindai nebuvo ir nėra išnykę“, – paskelbė teismas.

2015 metų birželį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad H. Daktarą išteisina dėl verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo, tačiau dėl kitų nusikaltimų palieka galioti Klaipėdos apygardos teismo jam skirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Vėliau tokią pat bausmę paliko galioti Aukščiausiasis Teismas. Jis savo nutartyje konstatavo, kad H. Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma.

Pernai vasarą teismuose buvo svarstomas klausimas dėl Lukiškėse kalinamo H. Daktaro perkėlimo į pataisos namus. Prašymą atmetęs teismas pastebėjo, kad antstolių vykdymos bylos patvirtina, kad vyras nenori savanoriškai atlyginti žalos nukentėjusiesiems.