Prie apskrito stalo jauni ir labiau patyrę kandidatai svarsto apie Kauno ateitį | kl.lt

PRIE APSKRITO STALO JAUNI IR LABIAU PATYRĘ KANDIDATAI SVARSTO APIE KAUNO ATEITĮ

Vytautas Labanauskas: Jūs daug metų dirbate Kaunui – kokia pastarųjų metų sėkmės paslaptis?

Antanina Medviedėvienė: Kaunas palaipsniui tampa realia nacionalinės lietuvių valstybės širdimi. Niekas iš Kauno neatims tarpukario istorijos, unikalios tuometinės kultūros ir šalies tarpukario politinio elito darbų. Istorinį paveldą galima ir būtina pritaikyti XXI amžiaus aplinkybėms. Matome, kad Kaunas pagaliau atranda savo vietą – nebando išradinėti dviračio, bet puikiai išnaudoja savo geografinę padėtį, savo stipriąsias puses, nebando vaikytis madingų, tačiau dažnai jokios naudos neduodančių naujovių.

V. Labanauskas: Aš kaip jaunas, optimistiškai į ateitį žvelgiantis žmogus manau, kad, Kaunas tikrai turi kaupti patirtį ir stiprinti pasirinktas bei regionui perspektyviausias verslo šakas. Jau dabar būtent Kaunas yra tapęs gamybos ir logistikos verslų sostine – šią rolę dar labiau sustiprins už kelių metų pradėsianti veikti „Rail Baltica“ geležinkelių linija. Tačiau transportas – tik viena iš sričių, kurioje Kaunas yra ir gali būti nepralenkiamas. Aišku, aš negaliu nepasidžiaugti mūsų Kauno „Žalgirio“ sėkmės istorija. Ji yra likimo dovana ir kartu ženklas, kaip dėti pastangas kuriant ir viso mūsų miesto ateitį.

A. Medviedevienė: Taip, unikali geografinė padėtis ir ne tik „Žalgirio“ pasiekimai lemia išskirtines galimybes vystyti miesto sporto infrastruktūrą, išnaudoti jau turimas galimybes – „Žalgirio areną“, rekonstruojamą Dariaus ir Girėno sporto kompleksą, Kauno marias ir kitus Lietuvoje konkurentų neturinčius objektus. Kai kurie iš jų jau dabar yra virtę ir neatsiejama pramogų pasaulio dalimi – Kaunas, o ne Vilnius dėl savo geografinės padėties bei talpesnės arenos užėmė vietą net Europos ir pasaulinio garso atlikėjų maršrutuose. Tačiau tai – tik pradžia, kurią tikrai galima ir būtina tęsti.

Kaip ilgus metus dirbusi švietimo sektoriuje manau, jog esama aukštojo mokslo infrastruktūra bendra apimtimi viršija Vilniaus aukštųjų mokyklų potencialą – mūsų universitetai ir kolegijos jau dabar žinomi technologinių, medicinos, žemės ūkio ir humanitarinių mokslų srityse. Kartu natūralūs mūsų puikios gamtos objektai – Kauno marios, Neris, Nemunas ir jų santaka – turi tapti realia, o ne deklaratyvia rekreacijos zona.

V. Labanauskas: Taip, sportas ir pramogos – svarbu, tačiau negalima sustoti. Reikia galvoti ir apie transporto infrastruktūros atnaujinimą. Manau, susisiekimas Kauno mieste turi būti iš esmės perplanuotas ir parengtas visiškai naujas ilgalaikis plėtros planas, kuriame pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas ne grandioziniams (dažnai – nacionaliniams) objektams, o labai konkrečių problemų sprendimui – efektyviam ir patogiam viešajam transportui, kokybiškai ir prižiūrimai infrastruktūrai, naujų miesto plėtros centrų įjungimui į bendrą sistemą.

A. Medviedevienė: Taip, ir Kauno miestui, ir, dar svarbiau, daugeliui miestiečių pagaliau jau laikas keisti požiūrį į aplinką ir jos tausojimą. Ekologinių Kauno marių problemos, kurias pastebi visi svečiai – tik ledkalnio viršūnė. Atliekų tvarkymo sistemos projektuotojų klaidos, savivaldybės kontroliuojamų komunalinių paslaugų įmonių veikla – visa tai pradėta tvarkyti, tačiau reikalauja nuolatinio profesionalaus dėmesio, o ne „gaisrų gesinimo“ taktikos.

Kaip jau nemažą gyvenimo kelią nuėjusi miestietė noriu atskirai pabrėžti, kad miestas turi daugiau dėmesio skirti infrastruktūros pritaikymui senjorams. Pavyzdžiui, tikrai galima rasti daugiau būdų, kad į miesto gyvenimą būtų įtraukiama vis daugiau senjorų, neįgalių asmenų. Jų patirtys, žinios ir, svarbiausia, noras būti kartu, dirbti bendruomenės labui turi būti skatinamas tiek savivaldoje, tiek seniūnijose, bendruomenėse. Tam būtini ne tik formalūs specialūs laipteliai į viešąsias įstaigas – daug svarbiau, jog tie „laipteliai“ taptų nuolatine kiekvieno miesto tarnautojo darbo dalimi ir misija.

Atskirai norėčiau paminėti ir Kauną – kultūros ir meno traukos centrą. Puikūs kultūros srities profesionalai jau dabar garsina miestą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau savivaldybė privalo lyderiams užtikrinti sąlygas neatitrūkti nuo savo profesijos kolegų kitose valstybėse, remti tarptautinius mainus, skatinti kultūros ir meno darbuotojus ieškoti geriausių pavyzdžių ir dalintis savo patirtimi ne tik ir ne tiek šalies, o ir tarptautiniu mastu. Į visą šį procesą būtina įtraukti kuo daugiau miestiečių.

V. Labanauskas: Manau, Kaunas turi nebijoti tapti ambicingu XXI amžiaus miestu. Mes turime paveldėję puikią vietą pasaulyje, verslo, mokslo ir kultūros bei pramogų infrastruktūrą, nuostabius žmones – tai sprogus puikių galimybių kokteilis. Atverdami duris, priimdami naujoves ir puoselėdami savo šimtmečių tradicijas galime kurti miestą, kuris bus pasididžiavimo šaltinis ir puikių žmonių traukos centras.


Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1668852.

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

piemenys,

aukštai iškėlę snargliuotas nosis, spraudžiasi į valdžią..

Jaunas Bebras

Nebegerk :D

Mldc

Gal Osrs pakapojam?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS