KLAIPĖDIEČIŲ „KARMEN“ IR DŽIUGINO, IR PRAVIRKDĖ

Penktadienio vakarą į Palangą važiavo nenutrūkstamas automobilių srautas. Po kelių valandų lygiai tokia pat mašinų rikiuotė traukė į Klaipėdos pusę. Galima pagrįstai įtarti, kad didžioji dauguma šiais automobiliai važiavusių žmonių pabuvojo Palangos koncertų salėje, kur žiūrėjo choreografės Aušros Krasauskaitės šokio spektaklį „Karmen“ pagal D. Bizė-R.Ščedrino „Karmen siuitą“.

Pagrindinį vaidmenį spektaklyje atliko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėja Beata Molytė-Kulikauskienė. Jau vien šis faktas turėjo pritraukti daugybę šios šokėjos gerbėjų.

Tai buvo kitokia „Karmen“, be plačių sijonų, prabangių kostiumų.

Pilka, juoda balta su vos keliais lašais raudonos – ši spalva iš koncertų salės galinių eilių buvo vos įžiūrima, nes raudonavo tik pagrindinės veikėjos lūpos ir nagai.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių nepraleidžiantys žiūrovai šokėjų rūbuose atpažino tą pačią stilistiką, kuri naudota pernai šiame teatre pastatytoje operoje „Jolanta“.

Tarp žiūrovų buvo daug meno pasaulio žmonių, nemaža jų dalis išmano apie baletą ir gali profesionaliai vertinti naująją „Karmen“.

Kiti, įsigiję bilietus maloniai praleisti vakarą klausant klasikinės muzikos ir mėgaujantis baleto plastika, liko nesupratę choreografės sumanymo.

Po pirmosios spektaklio dalies svarstę, ko jame daugiau – šokio ar žygiavimo, antrosios dalies metu daugelis pakeitė nuomonę.

Nuskambėjus paskutiniams garsams, ovacijos ilgai netilo, žmonės neskubėjo iš salės, buvo pagauti bendros nuotaikos.

Kas ją sukūrė, kiekvienas suprato savaip.

Didžiajai daugumai neišdildomą įspūdį paliko dramatiškas Karmen personažas, kitiems – virš šokėjų pakeltas orkestras, treti gyrė šokėjų grupę, kuri, nepaisant sinchroniškumo judesiuose trūkumo, sugebėjo palaikyti veiksmo įtampą ir neužgožti pagrindinių veikėjų siunčiamos minties.

Mažai kas suprato, kodėl baleto veiksme dalyvavo dirigentas Modestas Pitrėnas, bet jo įsiterpimas į veiksmą buvo netikėtas. Maestro santūriai, bet itin išraiškingai parodė, kad viskas, kas vyksta scenoje tėra jo vaizduotės ir emocijų vaisius.

„Nieko neišmanau apie tokį aukštą meną, bet man labai patiko. Net nepajutau, kaip įtampa išaugo iki aukščiausio taško ir kodėl finalinėje scenoje kažkur gerklėje susikaupė gumulas. Jaučiausi kaip vaikystėje, kai nuskriausta negalėdavau pravirkti“, – įspūdžiais dalijosi viena žiūrovių.

Profesionalai dar tars žodį apie naująją klaipėdiečių „Karmen“, o žiūrovai žinią apie šį spektaklį paskleis nepaisant kritikų atsiliepimų. Panašu, kad dar ne kartą salė bus pilnutėlė.