Klaipėdos kariliono festivalio varpai šiemet skamba 100-mečio jubiliejų švenčiančiai Lietuvai. Birželio 24-ąją aukštai ir plačiai sklindantys varpų garsai – tarsi gyva istorijos tąsa kvies prisiminti ir ateities kartoms perduoti jos prasmę. Festivalio varpai kvies džiaugtis laisve!

Vienas iš trijų šalyje

Klaipėdos karilionas yra vienas iš trijų Lietuvoje esančių tokių muzikos instrumentų, tapęs miesto savitumo simboliu. Miesto centrinio pašto bokšte jis buvo sumontuotas 1987 m. ir skambėjo iki 2006-ųjų, kai buvo pakeistas nauju.

„Royal Eijsbauts“ varpų liejykloje Olandijoje pagamintą dabartinį instrumentą sudaro 48 varpai, kurių diapazonas – keturios oktavos. Bendras varpų svoris – 5 tonos, o su visomis konstrukcijomis jis siekia 10 tonų. Didžiausio ir sunkiausio varpo masė – 900 kilogramų.

Klaipėdos kariliono festivalis – tai keturi koncertai per vieną ilgiausią metų dieną. Varpų muzika girdėti visame senamiestyje, tačiau geriausia jos klausytis Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Koncertai transliuojami dideliame ekrane, tad visi klausytojai gali ne tik girdėti, bet ir matyti varpinėje grojančius atlikėjus.

Festivalį rengia Klaipėdos koncertų salė. Visą birželio mėnesį miesto centre galima susipažinti su Klaipėdos karilionui skirta paroda. Taip pat rengiamos ekskursijos į Klaipėdos centrinio pašto bokštą, jų metu visi norintieji gali iš arčiau pamatyti šį retą instrumentą.

Sekmadienį 12 val. festivalio pradžią paskelbs „Vidudienio varpai“. Pirmieji juos prakalbins klaipėdiečiai karilionininkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius. Juos pažįstame kaip ilgamečius Klaipėdos kariliono atlikėjus, kurie ištikimai tarnauja savo instrumentui, skleidžia jo muziką jau beveik tris dešimtmečius. Kasmet jie groja apie 50 koncertų. Klaipėdos kariliono koncertai vyksta kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį bei švenčių dienomis. K.Kačinskas ir S.Žilevičius patys rašo ir aranžuoja kūrinius karilionui. Kelios jų kompozicijos arba aranžuotės bus atliktos ir „Vidudienio varpų“ koncerte. Dar skambės M.K.Čiurlionio, B.Dvariono, G.Kuprevičiaus bei užsienio autorių F.Steijnso, G.Koko kūriniai.

Atvyks iš Ispanijos ir Belgijos

„Popietės varpai“ prabils 15 val. Koncertuos festivalio svečiai – pripažintas karilionu grojančių atlikėjų duetas Anna Maria Reverté ir Koenas van Assche (Ispanija, Belgija).

Barselonoje gimusi ir dabar šiame mieste gyvenanti A.M.Reverté kariliono atlikimo meną studijavo Olandijoje ir Danijoje. Atlikėja yra kelių tarptautinių kariliono konkursų laureatė, dalyvauja vertinimo komisijų darbe. Ji daug koncertuoja Europoje ir JAV. Talentinga atlikėja pritaikė karilionui per 400 kitų autorių kūrinių. A.M.Reverté yra Katalonijos vyriausybės rūmų karilionininkė. Svarbi jos interesų sritis – katalonų muzika ir jos sklaida.

K. van Assche dirba net keturių Belgijos miestų – Antverpeno, Lježo, Tiurnhauto ir Hėrentalso – karilionininku. Jis mokėsi Karališkojoje kariliono mokykloje Mechelene (Belgija), kuri laikoma seniausia ir didžiausia šio reto instrumento mokymo įstaiga pasaulyje. Jis taip pat laimėjo prizus tarptautiniuose kariliono konkursuose, nuolat koncertuoja Europoje bei JAV. Savo programose atlikėjas dažnai sujungia karilioną ir kitus instrumentus. Be to, K. van Assche yra kariliono grojimo metodikos autorius ir dirba pedagoginį darbą trijose Belgijos mokymo įstaigose.

Prieš kelerius metus A.M.Reverté ir K. van Assche pradėjo rengti koncertus, kuriuose groja unikaliu mobiliuoju karilionu „The Bronzen Piano“. Pasirodymai vyksta garsiojoje Barselonos Sagrada Familia bažnyčioje arba salėse, karilionui kartais akompanuoja styginių instrumentų orkestras.

Dueto koncerto programoje skambės A.Vivaldi, J.S.Bacho, L. van Beethoveno, F.Schuberto kūrinių aranžuotės ir originali belgų karilionininko G.D'hollanderio kompozicija.

Vakare pasirodys kauniečiai

„Vakaro varpai“ pasigirs 18 val. Šiame koncerte pasirodys kauniečiai – karilionininkas Julius Vilnonis ir Kauno bigbendas, kuriam diriguoja Liutauras Janušaitis. Programoje skambėsianti J.Vilnonio dviejų dalių kompozicija „Muzika penkiems“ gimė susitikus penkiems naujų tembrinių jungčių išsiilgusiems atlikėjams. Šiemet naujai aranžuota varpams ir bigbendui, ji įgis sodresnį pavidalą. „Viskas juda ir keičiasi“, anot žinomo karilionininko ir kūrinio autoriaus.

L.Janušaičio „Eos“ sukurta specialiai Kauno bigbendui ir karilionui. Aktyviai Lietuvoje ir užsienyje koncertuojantis džiazo muzikantas bei kūrėjas teigė, kad kūrinio pavadinime slypi žinutė apie graikų aušros deivę.

Jau 25 metus Kauno bigbendas yra svarbiausių šalies džiazo įvykių liudininkas, dalyvis ir kūrėjas. Net kelioms atlikėjų kartoms jis tapo gyva džiazo mokykla. Be šio kolektyvo sunkiai įsivaizduojamos kasmetės Lietuvos džiazo šventės. Kauno bigbendo atliekami kūriniai skamba tiek prestižinėse koncertų salėse, tiek tūkstantinėse arenose; su juo scenoje muzikuoja žinomi džiazo meistrai ir estrados dainininkai. Tačiau svarbiausia kolektyvo ambicija – ne sensacijų vaikymasis, o profesionalumas ir džiazo sklaida. Simboliška, kad Kauno bigbendo ištakos siekia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušrą – 1992-uosius. Šiandien jis rašo savo veiklos metraščio improvizaciją kaip koncertinės įstaigos „Kauno santaka” kolektyvas.

„Fluxus Requiem“ premjera

Festivalio koncertų maratoną 21 val. vainikuos „Nakties varpai“. Karilionu gros Gintaras Sodeika, dažnai koncertuojantis pačiu naujausiu ir didžiausiu Lietuvoje Vilniaus karilionu. Šis menininkas žinomas kaip kompozitorius, tarpdisciplininių meno projektų kūrėjas, hepeningų festivalių rengėjas, daug metų bendradarbiaujantis su režisieriumi Oskaru Koršunovu ir parašęs muziką daugumai jo spektaklių.

Koncerte skambės specialiai Klaipėdos kariliono festivaliui sukurto G.Sodeikos kūrinio „Fluxus Requiem“ premjera. Pasak autoriaus, „tai (ne)gedulingos (ne)mišios mišriam chorui, pučiamųjų instrumentų kvintetui, solistui (judesys ir balsas), karilionui, paukščiams, vabalams ir sliekams“. Šiais metais sukanka 40 metų nuo „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno (1931–1978) mirties. Jam ir jo inicijuotam judėjimui ir skirtas „Fluxus Requiem“.

Fluxus – lotyniškai tai reiškia „tekėjimas“. „Fluxus“ terminu pažymėtas menas pirmiausia reiškė, kad jis nuolat kinta. Paties J.Mačiūno gyvenimas buvo nuolatinė kūryba, kintanti, čia pat prasidedanti ir besibaigianti, maištaujanti prieš oficialias visuomenės gyvenimo normas. Jis gyveno kurdamas save, žaisdamas bei linksmindamas aplinkinius.

Šį intriguojantį G.Sodeikos opusą taip pat atliks Klaipėdos choras „Aukuras“, Klaipėdos brass kvintetas ir aktorius Benas Šarka. Diriguos Alfonsas Vildžiūnas, o šviesų projekcijas kurs Eugenijus Sabaliauskas.

Festivalio koncertus ves Gerūta Griniūtė.