Kovo 13 d. 19 val. Žvejų rūmuose scenos uždanga skleisis tam, kad gerbėjai vėl išgirstų aistros ir nežaboto temperamento kupiną miuziklą „Smuikininkas ant stogo“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrui diriguos maestro Stasys Domarkas.

Amerikiečių kompozitoriaus Jerry Bocko miuziklas „Smuikininkas ant stogo“, dėl savo ilgaamžiškumo jau tapęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vizitine kortele, po ilgesnės pertraukos buvo atnaujintas 2011 m. Tuomet klaipėdiečiams ketinta parodyti vos 10 šio miuziklo spektaklių, tačiau jis taip patiko publikai, kad teatrui miuziklo rodymo licenciją teko pratęsti. Ir štai jau aštuoneri metai „Smuikininko ant stogo“ spektakliuose niekada nepritrūksta žiūrovų. 

Šiame miuzikle dalyvauja kone visi teatro solistai, taip pat choro, baleto, orkestro artistai. Viename spektaklyje pasirodo ir žiūrovams nuotaiką bando pakelti daugiau nei 100 atlikėjų.

„Smuikininkas ant stogo“ sukurtas žydų literatūros klasiko Šolom Aleichemo pasakojimo apie pienininko Tevjė ir jo šeimos gyvenimą motyvais. Mažo žydų kaimelio koloritą miuzikle kuria ryškiausi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai: Virginijus Pupšys (Tevjė), Aurelija Dovydaitienė (Goldė), Oksana Auškalnytė (Ceitelė), Rosana Štemanetian (Hodelė), Gabrielė Kučinskaitė (Chava), Tadas Jakas (Motelis), Vilius Trakys (Perčikas), Gytis Šimelionis (Fedia), Šarūnas Juškevičius (Rabis).

Spektaklio muzika žavi aistra ir nežabotu temperamentu. Joje klausytojas atpažįsta stilizuotus žydų folkloro ir rusiškų romansų elementus, o šalia jų skamba šiuolaikinių temų ritmika, melodika ir harmonija. Daugelis miuziklo numerių tapo pripažintais šlageriais: tai ir prologe skambanti tema „Tradicija“, ir Tevjė dainelė „Jei turtingas būčiau…“, ir visų veikėjų drauge atliekama daina „Saulė teka, saulė leidžias…“.

Du Goldės sutuoktiniai

Goldės partijos atlikėja Aurelija Dovydaitienė pasakoja, kad visos miuzikle liepsnojančios emocijos artistų scenoje ne suvaidinamos, bet kone išgyvenamos. „Pamenu vyko scenarijaus skaitymas, pirmos repeticijos. Ir yra tokia scena, kada Goldė bėga pas Tevjė pasakyti, kad jų dukra Chava ištekėjo už kitatikio. Pagal griežtas žydų tradicijas tai tolygu tragedijai.  Pirma repeticija: aš skaitau tekstą, o lenkų režisierius Janas Szurmiej mane stabdo - ne taip ir ne taip. Ir tik tada, kai tuos pačius žodžius ištariu raudodama taip, kad nuo jų apsiašaroja šalia sėdinčios kolegės, režisierius leidžia judėti toliau. Nuo tų laikų taip ir verkiam šiame spektaklyje tikromis ašaromis“, - su šypsena prisimena A. Dovydaitienė.

„Smuikininkas ant stogo“ iš viso Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rodomas jau kone du dešimtmečius, tačiau per šį laikotarpį, pasak A. Dovydaitienės, mažiau aktualus netapo. „Keitėsi aktorių kartos - dukras dabar vaidina jau trečia aktorių karta. Gerai, kad mano sceninis „sutuoktinis“ vis tas pats - Virginijus Pupšys. Kartą po eilinio mūsų pasirodymo prie manęs priėjo labai gera mano draugė ir susijaudinusi paklausė: „Sakyk, tu myli Pupšį?..“. Nebuvau tam pasiruošus, kažką lemenu, o ji pribaigia: „Taip suvaidinti negalima, vargšas...“ - čia ištariamas mano vyro vardas. Taip gimsta istorijos apie artistus“, - šmaikštauja solistė.

Brodvėjaus klasika

Amerikiečių kompozitoriaus J. Bocko, libreto autoriaus Josepho Steino ir dainų tekstų autoriaus Sheldono Harnicko miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ priklauso šio žanro Brodvėjaus klasikai. Per devynerius metus nuo 1964 m. įvykusios premjeros jis buvo parodytas net 3242 kartus! Vėliau miuziklas buvo pastatytas dar 32 šalyse, jo veikėjai prabilo 16 kalbų. „Smuikininkas ant stogo“ buvo apdovanotas 9 „Tony“ apdovanojimais.

Kai 1958 m. J. Bockas ir S. Harnickas debiutavo kaip bendraautoriai, jie abu teatralams jau buvo žinomi. Nors pirmasis dueto darbas – miuziklas „Grožio konkursas“ neturėjo ypatingo pasisekimo, tačiau atkreipė visuomenės dėmesį į talentingą kūrėjų ansamblį. Metais vėliau pasirodė žymiai labiau nusisekęs jų darbas „Fiorello“. Jame autoriai muzikos, poezijos ir šokio priemonėmis pasakojo populiaraus amerikiečių politiko Fiorello Henry La Guardia, 1933–1945 m. ėjusio Niujorko mero pareigas, biografiją. Šis sceninis veikalas autoriams, statytojams ir atlikėjams pelnė aukščiausią pripažinimą.

Po dviejų kitų, ne ypač nusisekusių miuziklų „Lepūnėlis“ ir „Ji mane myli“ tandemas ėmėsi žydų literatūros klasiko Šolom Aleichemo pasakojimo apie pienininko Tevjė ir jo šeimos gyvenimą mažame kaimelyje carinės Rusijos laikais.  Pirmasis šiuo sumanymu patikėjo J. Bockas, savo energija jis užkrėtė kitus bendraautorius. Režisuoti miuziklo buvo pakviestas Jerome‘as Robbinsas. Pasaulinė „Smuikininko ant stogo“ premjera Brodvėjaus teatre įvyko 1964-ųjų rugsėjį.

Vėliau jo sėkmės paakinti kūrėjai nutarė dar kartą sugrįžti prie žydų tematikos: 1970 m. pasirodė miuziklas „Rotšildai“, pasakojantis garsios bankininkų šeimos istoriją. Tačiau biografinių faktų kupiniems „Rotšildams“ pritrūko siurrealistiškojo smuikininko ant stogo, tad miuziklas žiūrovams pasirodė nuobodus ir lauktų pajamų neatnešė. Užtat „Smuikininkas ant  stogo“ savo kūrėjų vardą pasaulyje garsina jau 55 metus.