ANT ŽARDĖS PILIAKALNIO ATGIJO PROTĖVIŲ DVASIA

Minint rudens lygiadienį klaipėdiečiai pakviesti iš naujo atrasti pietinėje miesto dalyje esantį Žardės piliakalnį. Atvykusieji galėjo pamatyti ir daugiau sužinoti, kaip gyveno kuršių gentis, taip pat apie jų papročius.

Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus dr. Jono Genio renginys „Žinomas, bet nepažintas Žardės piliakalnis“ skirtas paminėti kelioms progoms – Piliakalnių metams Lietuvoje, rudens lygiadienį, Baltų vienybės dieną.

Pagrindinis renginio siekis – kad klaipėdiečiai sužinotų, kuo svarbus ir išskirtinis Žardės piliakalnis ir teritorija aplink jį.

Patys smalsiausi klaipėdiečiai šeštadienį po pietų pirmiausia buvo pakviesti į projekto „Muzė veža“ autobusą. Miestiečius čia pasitiko archeologai dr. J.Genys, R.Bračiulienė, I.Masiulienė.

Keleiviams pakeliui į Žardės piliakalnį buvo pasakojama, kuo svarbus šis objektas ir jį supanti teritorija.

Nors norintys dalyvauti renginyje buvo kviečiami vykti autobusu, nemažai klaipėdiečių rinkosi savo transportą. Žardės piliakalnio prieigose nusidriekė ilgiausia automobilių eilė.

Atvykusių į šią istorinę vietą laukė išskirtinis reginys.

Visus pasitiko autentiškais, rekonstruotais kuršių kostiumais pasipuošę kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ nariai.

Demonstruota to laikmečio žygio ekipuotė, skambėjo archaiškos dainos. Susirinkusiems pristatyta kuršių genties buitis, Žardės mieste klestėję amatai.

Atvykusieji galėjo pasižiūrėti, kaip kuršių laikais buvo apdirbama tekstilė, stiklas, apdorojamas metalas. Veikė keramikos dirbtuvės. Visi buvo kviečiami paragauti kuršiškų patiekalų, gėrimų.

Rudens lygiadienį šventė ant Žardės piliakalnio organizuota pirmą kartą. Organizatoriai vylėsi, kad ji taps tradicine.

Rudens lygiadienis paprastai būna apie rugsėjo 22–23 d. Tada visoje žemėje, išskyrus ašigalių sritis, dienos ir nakties trukmė tampa beveik vienoda.

Nuo šios dienos šiauriniame pusrutulyje naktis tampa ilgesnė už dieną. Pietiniame pusrutulyje atvirkščiai – diena tampa ilgesnė už naktį.

Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi derliumi, dėkodavo dievui Žemininkui, aukodavo jam gyvulius.

Astronomų teigimu, šiemet rudens lygiadienis buvo penktadienį 23.03 val. Lietuvos laiku.