DĖL KAVOS BARO KLAIPĖDOJE ANGLIŠKO MENIU – AISTROS

Kalbininkų taikiklyje – kavos barų tinklas "Caif cafe", kurį valdantys verslininkai nepasivargino iš užsienio kalbos išversti savųjų gėrimų meniu. Kol vadovai atsiprašinėja, kalbos specialistai laužo galvas, kaip sulietuvinti vien tik anglų kalba pateiktas svetimybes.

"Tai žemina"

Lietuviškai, rusiškai ir šiek tiek vokiškai suprantanti moteris populiariuose kavos namuose "Caif cafe" pasijuto tarsi svetimšalė.

Ant sienos pakabintame kavos, arbatos ir sulčių meniu ji nerado lietuviško vertimo iš anglų kalbos.

Nustebusi klientė nevyniodama į vatą paklausė baristos, kodėl nėra valgiaraščio valstybine kalba.

"Tam esu aš – kad atsakyčiau į jūsų klausimus ir padėčiau išsirinkti", – maloniai tarstelėjo kavinės darbuotoja.

Kaip išsirinkti, kai nežinai, ką siūlo? Aišku, kad niekas neaišku.

"Kaip išsirinkti, kai nežinai, ką siūlo? Aišku, kad niekas neaišku. Ant stalo padėtas kavos ir gėrimų ingredientų aprašas, tačiau tiek daug gilintis neturiu laiko. Praverstų susiaurinta informacija lietuvių kalba. Man nesuprantama tokia verslininkų politika, kai savo šalyje turiu prašyti, kad kas nors man išverstų meniu. Tai žemina. Galiausiai, akivaizdžiai pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymas", – įsitikinusi miestietė.

Sulaukė inspektorės vizito

Apie pažeidimus sužinojusi Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji savivaldybės kalbos tvarkytoja Asta Chrustaliova apsilankė Taikos prospekte prekybos centre "Akropolis" įsikūrusioje "Caif cafe".

Tai, ką išvydo, užminė mįslę net savo darbą išmanančiai kalbininkei.

"Valgiaraštį privalu pateikti valstybine kalba. Todėl visai nenuostabu, kad žmogui kilo klausimas, kai jis nieko nesuprato. Pradėjau aiškintis situaciją. Kai susisiekiau su kavinės atstove, ji pripažino klaidas ir patikino mane, kad nori taisytis. Netgi paprašė pagalbos. Tačiau jau dabar matau, kad ne viskas ir mano jėgomis įveikiama", – neslėpė pašnekovė.

Kas yra "capusan"?

"Problema ta, kad ne visų kavos rūšių pavadinimus galime išversti. Kuo galėdama pagelbėsiu, tarkime, dėl "tea" (liet. arbata) arba "hot chocolate" (liet. karštas šokoladas) viskas aišku. Tačiau, kas yra "capusan"? Pradėjusi ieškoti šio žodžio atitikmens nieko neradau. Kavinės savininkų aiškinimu, tai stipri pieniška kava, gaminama kapučino kavos pagrindu, pagardinta papildoma porcija espreso kavos", – dėstė A.Chrustaliova.

Jos žodžiais, kavinėje ant baro galima rasti kitą meniu, kuriame plačiai aprašomos kiekvienos kavos rūšies sudėtinės dalys, taip pat pateikta papildoma informacija valstybine kalba.

"Todėl nesuprantu, kodėl įvyko konfliktas. Ant sienos esantys užrašai bet kuriuo atveju bus koreguojami. Su kavinės atstove susitarėme, kad tie, kuriuos galime išversti, bus pateikti valstybine kalba. Pati teiksiu pastabas, kaip tai padaryti, nes jie atsiuntė visą medžiagą vertinti", – dėstė kalbos tvarkytoja.

Teks perrašyti stendą

Priimtas sprendimas artimiausiu metu sieninius stendus Lietuvos "Caif cafe" kavinėse perdaryti.

"Esu atsivertusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos internetinį puslapį ir bandau rasti tų nežinomų kavos rūšių pavadinimus. Komisija yra pateikusi svetimžodžių sąrašą, kuriame kai kurie pavadinimai adaptuoti lietuvių kalbai. Bet ne visi. Todėl laukia sudėtingas darbas. Trūksta kai kurių lietuviškų atitikmenų arba iš viso nėra vertimų. Mes niekada nebuvome dideli kavos gėrikai, kad turėtume gilias tradicijas", – suko galvą pašnekovė.

1995-aisiais išleistame Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme numatyta, kad valstybinė kalba privaloma visų šalies įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Šio įstatymo vykdymą kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija.

Tačiau patiems kalbininkams jis atrodo pasenęs ir neatliepiantis šių dienų realybės.

"Mūsų kalbos įstatymas priimtas labai seniai ir turi didelį trūkumą – jame nėra apibrėžta, kas yra viešieji užrašai, kas yra prekių ženklai. Kiekvienais metais per Seimo sesijas vis žada priimti naują įstatymą, vis svarsto. Deja, kol kas tobulesnio nėra. Todėl trūksta aiškumo. Vartotojų teisių gynimo įstatyme aiškiai numatyta, kad vartotojas turi teisę gauti teisingą informaciją valstybine kalba. Šiaip jau nebūna tokių atvejų, kad nesusitartume gražiuoju, žmonės supranta", – pridūrė A.Chrustaliova.

Draugauja su kalbininkais

"Caif cafe" kavinių tinklo vadovė Indrė Žeimienė tvirtino, kad kalbininkų priekaištų sulaukė pirmą kartą.

"Mes draugaujame ir bendraujame su kalbos redaktoriais ir nuolat siunčiame jiems, kad patikrintų mūsų meniu, valgiaraščius. Viską darome vadovaudamiesi įstatymais ir taisyklėmis. Galiu net atsiųsti už šias paslaugas išrašytas sąskaitas. Klientų patogumui turime ir nedidelį stendą su išsamiu kavos rūšių aprašymu. Į pastabas tikrai atsižvelgsime ir padarysime viską, kad būtų dar geriau", – įrodinėjo vadovė.

Jos žodžiais tariant, "Caif cafe" baristos visada linkusios padėti ir bendrauti su klientais, todėl problemų dėl anglų kalbos esą iki šiol nekilo.

Užkliuvo ir "Faksas"

Aršus valstybinės kalbos gynėjas Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas, neapsikentęs dergėjų saviveiklos, netgi įkūrė lietuvių kalbos gynimo draugiją.

Taip jis kovoja, kaip pats vaizdžiai išsireiškė, su "minkštakūniškumu" – nei valstybinės kalbos, nei savęs negerbiančiais lietuviais.

"Būdamas vicemeru aršiai kabinausi į visus šiuos negerumus ir kai ką pavyko padaryti. Pyktis jau praėjo, belieka tik stebėtis, kaip Lietuvoje gyvenantys žmonės, niekieno neverčiami, atsisako savo gimtosios kalbos. Tai – išdavystė", – nukirto V.Čepas.

Jis pateikė ir daugiau akis badančių pavyzdžių Klaipėdoje.

Tokie spjauna į viską, o kalbos tvarkytojai nekreipia į tai dėmesio.

"Kad ir Žvejų gatvėje esantis baras "Faksas". Ten viskas surašyta angliškai. Tokie spjauna į viską, o kalbos tvarkytojai nekreipia į tai dėmesio. Mūsų A.Chrustaliova – maloni moteris, dirba kiek gali, ir pats nešdavau jai medžiagos. Bet tos baudelės – labai mažos, pasiunčia ją ant trijų raidžių, ir tiek. Šioje situacijoje pirmiausia reikėtų atlikti tyrimus, kas vyksta su žmonėmis. Toks jausmas, kad tose kavinėse lankosi vien užsieniečiai, nors iš tikrųjų tik vienas kitas per metus užsuka. Galiausiai laimi "mužikų" sindromas. Neva užsimovęs firmines kelnes, nesvarbu, kad su kaliošais, atrodysiu labai "mandras", – ironizavo pašnekovas.

Reikia didesnių baudų?

V.Čepo žodžiais, negalime reikalauti, kad mus gerbtų, jei patys to nedarome.

"Savinieka – pats baisiausias dalykas. Už tai reikia bausti. Kad ir kur pažvelgtum – "cafe", "hotel". Bent jau mažomis raidėmis užrašytų lietuviškai. Negi neaiškiai Konstitucijoje skelbiama? Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu nuvažiavęs į Prancūziją reikalaučiau pakeisti abėcėlę, kad būtų įtraukta "č" raidė. Tą pačią dieną mane kaip silpnaprotį uždarytų į psichiatrijos ligoninę. Tuo metu mes Seime diskutuojame dėl "x", "w", "q" raidžių. Nebūkime pašluoste", – ragino pašnekovas.

Esą užuot padlaižiavę užsieniečiams, patys lietuviai turėtų būti aktyvesni.

"Kartą per krepšinio varžybas, kai "Neptūnas" žaidė su stipriu Graikijos klubu, mane suerzino, kad rungtynių pranešėjas rungtynes komentavo tik angliškai. Užvirė kraujas, tad per pertrauką susiradau tuometį klubo direktorių Osvaldą Kurauską ir paliepiau nelaužyti Lietuvos Konstitucijos. Nes tikrai būčiau išėjęs į aikštelę ir sugadinęs varžybas. Tai vyrukas staiga prakalbo lietuviškai, matyt, labai jau norėjo pademonstruoti savo anglų kalbos žinias. Visiškas absurdas. Vienas rusas, dešimt lietuvių ir visi kalba rusiškai. Mūsų etatiniai piketuotojai, kuriuos esu pavadinęs "darmojedais", geriau paieškotų kalbos įstatymo pažeidimų. Tai bent naudos miestui atneštų", – šyptelėjo V.Čepas.