DĖL DRAUDIMO PREKIAUTI ALKOHOLIU KYLA GRĖSMĖ JŪROS ŠVENTEI?

Naujausias valdžios užmojis gali skaudžiai atsirūgti ir Klaipėdai. Jeigu masinių susibūrimų metu būtų uždrausta prekiauti alkoholiu, neslepiama, kad kiltų rimta grėsmė Jūros šventei ar kitiems tradiciniams uostamiesčio renginiams. Kol kas organizatoriai guodžiasi įstatymų rengėjų palikta sprendimo teise savivaldai.

Būtų daugiau girtų žmonių

Gausybę aistrų keliantis šalies valdžios siekis drausti prekybą alkoholiu masinių renginių, švenčių ar festivalių metu rimtai pagrūmotų ir populiariausiems Klaipėdos renginiams, pirmiausia Jūros šventei.

Nemažai didžiųjų miestų švenčių organizuojančios viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys teigė nemanantis, jog galimybė vartoti alkoholį turi įtakos renginio lankytojų skaičiui.

"Manau, kad alkoholio draudimas renginiuose turėtų kitų pasekmių – nelegalaus alkoholio įsinešimas, stipriau apsvaigusių asmenų patekimas į renginio teritoriją. Įžvelgiu, kad čia būtų daugiau problemų", – aiškino R.Žiubrys.

Našta – mokesčių mokėtojams

Pašnekovas akcentavo ir finansinį tokių permainų aspektą, dėl kurio naujieji valdžios planai ir baugina renginių organizatorius.

Pastebima, kad alkoholio platintojai yra stiprūs renginių rėmėjai, kurie palaiko vieną ar kitą festivalį, daugybę masinių renginių ir švenčių.

R.Žiubrys pastebėjo, kad, analizuojant "Klaipėdos švenčių" organizuojamų renginių rėmėjus aiškiai matyti, jog yra tokių, kurie renginio metu net nepardavinėja tiesiogiai savo gaminamo produkto ar paslaugų – pavyzdžiui, uosto krovos kompanijos.

Tačiau yra ir kita grupė, pavyzdžiui, alaus gamintojai – jie lankytojams siūlo tokį produktą, kurį jie perka, ir todėl šiems rėmėjams festivaliai bei masiniai renginiai yra patrauklūs – rėmimo dalis yra ženkli.

"Jeigu būtų uždraustas silpnojo alkoholio vartojimas ar pardavimas festivaliuose, pirmiausia tai būtų labai ekonomiškai nenaudinga, nes festivaliai prarastų stambiausius rėmėjus. Mūsų atveju, jeigu kalbame apie Jūros šventę, veikiausiai netektume mecenato. Tai yra labai nemažas finansinis indėlis ir aš abejoju, ar galės valdžia, pati Vyriausybė arba Seimas, kokiu nors būdu kompensuoti festivalio organizatoriams tuos praradimus, kuriuos jie patirs uždraudus vartoti alkoholį", – apibendrino R.Žiubrys.

Uždraudus prekybą alkoholiu nuostolių patirtų net ir  miestas – būtų prarandami pinigai už leidimus prekiauti, o renginius ir tradicines šventes tektų finansuoti mokesčių mokėtojams.

Nusprendė už gyventojus

R.Žiubrys pabrėžė ir moralinį tokio draudimo aspektą.

Pasak įstaigos direktoriaus, valdžia ketina priimti sprendimą už šalies gyventojus ir neleidžia jiems patiems spręsti, ar šios kultūros norima.

R.Žiubrys tvirtino, kad ne draudimais reikia spręsti alkoholio vartojimo klausimus. Anot jo, Jūros šventė – puikus pavyzdys, mat šventėje nuosekliai mažinamas alkoholio vartojimas ne draudimais, o kitokiomis priemonėmis.

Direktorius priminė, kad jau trejetą ar ketvertą metų Jūros šventės savaitgalis policijos suvestinėse niekuo nesiskiria nuo kitų – nepadaugėja nei smurto atvejų, nei chuliganiškų išpuolių.

Mane tai žemina kaip laisvos šalies sąmoningą pilietį, kuris priima sprendimus, kaip jis gyvena.

"Drausti ir pasakyti, kad aš ko nors negaliu daryti... Mane tai žemina kaip laisvos šalies sąmoningą pilietį, kuris priima sprendimus, kaip jis gyvena", – pastebėjo R.Žiubrys.

Turės drausti visiems

Taip pat kyla ir klausimas, kaip reikėtų užtikrinti, kad alkoholio nepateks į renginio zoną.

Pastebima, kad festivaliuose, kurie vyksta užmiestyje, įvesti alkoholio draudimą renginio teritorijoje yra paprasčiau, tačiau situacija, kai renginys vyksta miesto teritorijoje – itin komplikuota.

"Jeigu būtų nuspręsta drausti silpnojo alkoholio prekybą Jūros šventės teritorijoje, kokį sprendimą turėtų priimti miesto valdžia arba taryba? Ji turėtų drausti visoms lauko kavinėms, visiems barams, veikiantiems senamiestyje ir neišvengiamai patenkantiems į renginio teritoriją, prekiauti alkoholiu", – svarstė R.Žiubrys.

Jeigu senamiesčio barams būtų palikta teisė prekiauti, kiltų klausimas, kodėl vieni verslininkai yra smukdomi, o kitiems atlaisvinamos rankos?

Taip pat nukentėtų ir renginių organizatoriai, mat tikėtina, kad toks verslas, kuris savaime pateks į renginio teritoriją, nenorės prisidėti prie renginio organizavimo ir lobs iš rengėjų sukuriamo žmonių srauto.

Senamiesčiui – smūgis

Drastiški valdžios planai kelia nerimą ne tik renginių organizatoriams, įsitempę verdikto laukia ir verslininkai.

Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos valdybos narė Inga Česnakienė pastebėjo, kad itin didelės žalos verslininkai nepajustų, jeigu prie stacionarių kavinių būtų leista prekiauti tik riboto stiprumo alkoholiniais gėrimais.

"Jeigu neleis nei prie kavinių esančioms lauko terasoms ir atskiroms lauko terasoms, tai tikrai nebus gerai. Lietuva ir taip tuštėja, jeigu dar ir lauko terasas panaikinsime, tai nebus ko ir eiti į miestą. Visi važiuos tik į pajūrį", – neabejojo pašnekovė.

Tikėtina, kad gyvybės ir taip stokojančiam Klaipėdos senamiesčiui sprendimas uždrausti prekybą alkoholiu kavinių terasose būtų stiprus smūgis.

Ateina ne prisigerti

Pašnekovė pridūrė, kad žmonės į miesto centre esančias kavines ateina ne prisigerti, o tiesiog praleisti laiko.

Pasak Klaipėdos senamiesčio verslininkų atstovės, esama ir kitų būdų mažinti alkoholio vartojimą – ribojant prekybos laiką, siūlomų gėrimų stiprumą.

Gal šiemet bus paskutinis kartas, kai surinksime terasas.

"Žiūrime tikrai su didele baime ir laukiame informacijos. Gal šiemet bus paskutinis kartas, kai surinksime terasas. Jeigu tikrai priims tokį sprendimą, kitais metais jų įrengti nebereikės", – prognozavo I.Česnakienė.

Ji pripažino, kad verslininkams sunku suvokti tokią kategorišką valdančiųjų poziciją, juolab kad šie sprendimai turės įtakos ir šalies biudžetui.

Pavojus kurortams

Neabejojama, kad didžiausią smūgį draudimai suduotų laikinoms kavinėms ir terasoms, kasmet duris atveriančioms tik vasarai.

Tokių daugiausia kurortuose, tačiau yra ir uostamiestyje.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė patikino, kad sprendimas neleisti prekiauti alkoholiu visų kavinių terasose – nepriimtinas.

"Ir turistams reikia šitos paslaugos – visi labai džiaugiasi, eina ir ieško tų kavinių, kur galima prisėsti lauke, mėgautis oru ir tuo pat metu užsisakyti taurę vyno ar alaus. Tai tikrai nepriimtinas sprendimas", – tvirtino I.Valaitienė.

Siūlymą drausti prekybą alkoholiu nuo pagrindinės kavinės tolėliau esančioje terasoje – pavyzdžiui, paplūdimiuose, kurorto verslininkai linkę toleruoti. Nors tai, tikėtina, paplūdimio verslininkams ir gali reikšti veiklos pabaigą.

Šios savaitės pabaigoje Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos valdyba ketina svarstyti galimų draudimų klausimą.

Jeigu Vilniuje bus priimtas sprendimas drausti prekybą alkoholiu visų kavinių terasose, verslininkai kreipsis į valdžią prašydami taip drastiškai neriboti verslo.